Lietuvos banko duomenimis, moterys uždirba vidutiniškai 10 proc. mažiau nei vyrai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kritikuoja valdžios neveiklumą dėl tikslinių priemonių trūkumo atlyginimų skirtumams mažinti. Darbo inspekcijos specialistai sako, kad skundų negauna galimai dėl darbuotojų baimės prarasti darbą.
„Moterys uždirba vidutiniškai 10 procentų mažiau negu vyrai. Čia nėra lyginamos specialybės su specialybėmis. Pastebima, kad tuose sektoriuose, kuriuose dominuoja moterys, dažniausiai vidutinė alga būna mažesnė negu sektoriuose, kuriuose dominuoja vyrai“, – apie moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį sako Lietuvos banko ekonomistas Rokas Budrauskas.
Anot jo, birželį nė viena darbingo amžiaus moterų grupė neuždirbo daugiau nei tokio pat amžiaus vyrai. Lyčių pajamų skirtumas tampa mažesnis nei 100 eurų tik sulaukus 53 metų.
„Iki 24 metų, kai žmonės baigia studijas universitetuose ir įsilieja į darbo rinką, tai, manau, tiek vyrai, tiek moterys dirba labiau nekvalifikuotą darbą, dėl to jų tiek vidurkis, tiek pajamų nelygybė yra ganėtinai panaši. Labiau specializuojantis ir kovojant dėl didesnės pridėtinės vertės darbų, pasimato skirtumų, o didžiausias būtent išsiskyrimas tarp vyrų ir moterų atsitinka apie 32-uosius–33-iuosius gyvenimo metus. Tai sutampa su laiku, kai vidutinė Lietuvos moteris grįžta iš motinystės atostogų“, – aiškina Lietuvos banko ekonomistas.
Sodros duomenys rodo, kad lyginant metinius duomenis atotrūkis dar didesnis – šiemet beveik 13 proc., o pernai siekė 13,5 proc.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė sako, kad progreso nemato, nes netaikomos jokios tikslinės priemonės.
„Su horizontaliuoju principu, kurį dabar valstybės valdyme taikome, kad lyčių lygybės aspektas būtų integruotas į įvairias valstybės sritis, turėtų vis tik eiti kartu ir vertikalusis planas. Tai reiškia, jog mes, kaip valstybė, turėtume išsikelti [tikslus], pavyzdžiui, kad per ateinančius penkerius metus sumažinsime pajamų atotrūkį tarp vyrų ir moterų arba sumažinsime profesinę lyčių segregaciją. O tokių strateginių tikslų valstybė nekelia.
Anksčiau net ir būdavo dokumentas ar programa šitiems klausimams, o pastaraisiais metais tai yra horizontaliai išskirstyta, bet vertikalių dokumentų mes neturime“, – pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
LRT RADIJAS taip pat domėjosi, ką apie atlyginimų skirtumą sako praeiviai.
„Aš tai manau, kad dar yra nusistatymas, jog vyrui kaip ir nepadoru mažiau mokėti, nors iš tikrųjų yra moterų labai išmintingų, protingų ir profesionalių. Bet vis tiek gal vyras turi didesnį svorį“, – teigia LRT RADIJO kalbinta moteris.
„Nežinau. Kartais taip, kartais ne. Čia nuo kiekvieno žmogaus priklauso: kaip jis moka, taip užsidirba“, – moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkio klausimą įvertina kita praeivė.
„Tai aišku, kad gali daugiau uždirbti. Valdžioje tvarkos nėra“, – apie atlyginimų skirtumo mažinimą teigiamai pasisako LRT RADIJO kalbintas vyras.
„Moterų išsilavinimas Lietuvoje yra aukštesnis negu vyrų – turėtų daugiau uždirbti. Aš pati sūnų auginau ir žinau, ką tai reiškia ir kiek pinigėlių reikia. Mes visapusiškai esame ir skalbėjos, ir virėjos, ir namuose reikia viską sutvarkyti, ir darbe“, – priduria viena iš kalbintų gyventojų.
Kad moterys ir skalbėjos, ir virėjos namuose, ir dar dirba, pritaria Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė M. Jurkutė. Anot jos, reikia dėti pastangas, kad ir diskriminacija, kurios plika akimi nematome, būtų panaikinta.
„Reikia dėti pastangas, kad moterys studijuotų, dirbtų tose srityse, kurios yra geriau apmokamos, nes dabar matome, jog profesinė segregacija sudaro liūto dalį šitos nelygybės. Turime peržiūrėti darbo ir šeimos derinimo priemones, kai tai yra susiję su vaikų auginimu, su vyresnių žmonių, žmonių su negalia slauga. Vėlgi matome, kad tai daro daugiausia moterys, aukodamos savo karjeros galimybes, darydamos pertraukas.
Atlyginimo skaidrumo klausimai įvairūs, kad nebūtų ir vertikalios segregacijos, kai moterys dažniau užima aptarnaujančias, žemesnes pareigas, o vyrai – vadovaujančias, kur dideli pinigai“, – pabrėžia lygių galimybių ekspertė.
M. Jurkutės teigimu, tarnyba sulaukia skundų, kad už tą patį darbą mokami skirtingi atlyginimai.
„Būna sunku įrodyti, ypač su tais darbais, kurie įvardijami kaip vienodos vertės. O kaip tą vertę nustatyti? Yra skundų, kurie pasitvirtina, yra, ir kurie nepasitvirtina, kai žmogui atrodo, kad tą patį daro. Bet žiūrint formaliuosius kriterijus, matyti, jog punktas vis tik kitaip aprašytas. Pokytis gal bus didesnis, kai bus perkelta atlyginimų skaidrumo direktyva, kuri įpareigos darbdavius skelbti pagal lytį ir paaiškinti, kaip skiriasi vyrų ir moterų atlyginimas už tą patį arba už vienodos vertės darbą“, – pažymi ji.
Skirtingai nei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Darbo inspekcija skundų negauna.
„Skundų ir darbo ginčų nėra mūsų pasiekę. Kiek mes pasižiūrėjome, tikrai nėra pasiekę, kad būtent lyties pagrindu diskriminuojami, kad ginčijamasi ar skundžiami darbdaviai dėl skirtingo darbo užmokesčio. Jeigu darbuotojai, tiek vyrai, tiek moterys, mano, jog yra diskriminuojami būtent dėl lyties ir gauna mažesnį darbo užmokestį negu jų kolegos, kurie dirba tokį patį darbą, jie gali kreiptis į Darbo inspekciją, Darbo ginčų komisiją, kuri jau nagrinėtų bylą ir vertintų konkrečias aplinkybes, ar yra objektyvių kriterijų ir priežasčių, dėl ko vienas ar kitas darbuotojas gauna mažiau ar daugiau“, – aiškina Darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Pasak jo, gali būti, jog skundų nesulaukiama ir dėl baimės.
„Pastebime, kad yra baimė kreiptis į Darbo inspekciją, Darbo ginčų komisiją, nes galbūt bijoma ir darbo vietą prarasti. Kaip aš sakau, jeigu tikrai yra objektyvių duomenų, jog darbuotojas ar darbuotoja yra diskriminuojami, tai dėl to tikrai neturi jaustis blogai pats darbuotojas ar darbuotoja. Blogai turi jaustis darbdavys, nes jisai galimai pažeidžia įstatymą. Kreiptis į institucijas tokiu atveju tikrai nereikia bijoti“, – pabrėžia inspekcijos kancleris.
Kitąmet, pagal Europos Sąjungos direktyvą, visi darbdaviai bus įpareigoti skelbti informaciją apie vyrų ir moterų atlyginimų vidurkius toje pačioje darbo kategorijoje ir pateikti atlyginimų ribas. Tai leis darbuotojams įvertinti atlyginimų skirtumus ir, jei reikės, kreiptis dėl jų nagrinėjimo.
