Lietuvoje vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų skaičius per metus augo, didėjo ir gyventojų pajamos.
Banko „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, vidurinei klasei save priskiria 55 proc. gyventojų, 33 proc. save laiko žemesnės vidurinės klasės atstovais.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, vidurinės klasės atstovams svarbu ne tik jų pajamos, tačiau ir išlaidos bei kiti parametrai, pavyzdžiui, santaupos, paskolų nebuvimas, bei saugumo jausmas dėl savo finansinės dabarties ir ateities, o save vidurinei klasei daugiausia darbingo amžiaus gyventojai iš didžiųjų miestų – tarnautojai, vidurinės grandies vadovai.
J. Cvilikienė teigė, kad vidurinės klasės atstovais save laikantys gyventojai teigia, kad vienam šeimos nariui tenka apie 500–700 eurų pajamų.
„Gyventojai palankiau vertina savo finansinę padėtį. Tam didelės įtakos turėjo palankios ekonominės aplinkybės – mažėjančios palūkanos, augantys atlyginimai ir nuosaikūs infliacijos rodikliai. Šiemet daugiau gyventojų save priskiria vidurinei klasei, šiek tiek mažiau save laiko nepasiturinčiais. Ir nors, kaip rodo tyrimas, didesnioji dalis gyventojų nėra patenkinti savo pajamomis, bendrai juntamas didesnis finansinis stabilumas“, – sakė J. Cvilikienė.
Pasak jos, geriau savo pajamas linkę vertinti vyrai, moterys šiuo klausimu yra kuklesnės.
Banko atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad save priskiriančių aukštesnei vidurinei klasei gyventojų dalis sudaro 6 proc., tokia pat respondentų dalis nurodo save laikantys nepasiturinčiais ar skurstančiais. Save elitu laikančių dalis siekia 0,4 proc.
Vertindami aplinkinių finansinę padėtį, vidurinei klasei lietuviai priskirtų maždaug 44 proc. Lietuvos gyventojų.
„Moterys yra optimistiškesnės. Jaunesni žmonės taip pat yra optimistiškesni: 18–25 m. amžiaus grupė sako, jog beveik 59 proc. gali būti priskiriami vidurinei klasei“, – teigė ekspertė.
Tuo tarpu „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus atkreipė dėmesį į gyventojų atlyginimų statistiką, kuri indikuoja šalies vidurinės klasės stiprėjimą.
„Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos, t. y. 1400–3720 eurų neatskaičius mokesčių. Išankstiniu vertinimu, šiais metais į šią grupę patenka 58 proc. dirbančiųjų – 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus“, – pažymėjo V. Šimkus.
Pajamomis patenkinti vidutiniškai
Savo pajamas dešimties balų skalėje gyventojai vertina vidutiniškai 5,8 balo, J. Cvilikienės teigimu, vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai gaunamas pajamas vertina kiek geriau – dažniausiai 7–8 balais.
Visiškai patenkintų savo pajamomis gyventojų skaičius siekia maždaug 8 proc., tuo tarpu 10 proc. gyventojų teigia, kad jų pajamos visiškai jų netenkina.
„Didžiosios dalies (52 proc.) respondentų teigimu, pinigų jiems visiškai užtenka svarbiausiems poreikiams, tuo metu didesniems pirkiniams jie turi taupyti“, – komentavo J. Cvilikienė.
Remiantis banko atlikto tyrimo duomenimis, per metus išaugo ir vertinimas, kiek turėtų didėti pajamos, kad gyventojai jaustųsi gyvenantys oriai – vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų teigimu, jų pajamos didėti turėtų maždaug 51 proc., kai 2024 m. šis skaičius siekė 48 proc.
Žemesnei vidurinei klasei save priskiriančiųjų teigimu, jų pajamos augti turėtų 62 proc., 2024 m. šis skaičius siekė 60 proc.
Aukštesnė vidurinė klasė arba elitas yra kiek labiau patenkinti savo gaunamomis pajamomis, tyrimo duomenys atskleidžia, kad jų pajamos augti turėtų 32 proc. Tiesa, 2024 m. šis skaičius siekė 30 proc.
Tuo tarpu nepasiturintieji teigė, kad jų pajamos augti turėtų 91 proc., kai 2024 m. šis skaičius siekė 80 proc.
Sutaupo daugiau
Pasak V. Šimkaus, per pastaruosius kelerius metus pasikeitė ir žmonių taupymo įpročiai – gyventojai dabar sutaupo apie 10 proc. pajamų.
Eksperto teigimu, pastaraisiais metais įvyko struktūrinis lūžis, lėmęs didesnes gyventojų galimybes sutaupyti ir auginti savo kapitalą.
„Pagrindinėmis šio pokyčio priežastimis tapo stiprios vidaus investicijos, didesnės valdžios išlaidos, pastovus prekybos perteklius. Taip pat prisidėjo ir pastaraisiais metais išaugusi darbuotojams tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. Ir nors Europos kontekste Lietuvos namų ūkių finansinis turtas yra santykinai mažas, jis sparčiai auga“, – akcentuoja V. Šimkus.
Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, šalies gyventojų bendras finansinis turtas sudaro 54,3 proc. BVP ir yra tarp mažiausių Europoje. – didžiąją dalį šio turto sudaro pinigai ir indėliai, nedidelę dalį sudaro pensijos ir investicijos į įvairius fondus ir akcijas.
Apie tai, jog lietuviai pradėjo stipriai taupyti, liudija ir tai, kad 2024 m. lietuvių finansinis turtas augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES).
Banko turimi duomenys atskleidžia, jog dabar lietuviai yra sukaupę maždaug 6 vidutinius atlyginimus, o bazinį likvidumo rezervą savo sąskaitose yra sukaupę maždaug 40 proc. gyventojų.
Tiesa, pabrėžiama, jog šis skaičius yra itin abstraktus, mat dalis gyventojų pinigus kaupia kituose bankuose arba grynaisiais pinigais.
Daugiausia investuoja į NT
J. Cvilikienės teigimu, tyrimo duomenys atskleidė, kad maždaug 55 proc. gyventojų kaupia finansines atsargas senatvei, 24 proc. planuoja tai daryti. Investuojantys daugiau ar mažiau „laisvų“ lėšų teigia 51 proc. gyventojų.
Tyrimas taip pat parodė, jog laisvus pinigus lietuviai daugiausia investuoja į nekilnojamąjį turtą (NT) (24 proc.), investicinį gyvybės draudimą (17 proc.) bei III pakopos pensijų fondus (13 proc.), tuo metu į finansinius instrumentus, tokius kaip investiciniai ar biržoje prekiaujami fondai (8 proc.), akcijos (7 proc.), gyventojai vis dar investuoja rečiau.
„Apklausos rodo, jog vyrai drąsiau renkasi išbandyti skirtingas investicijų formas, taip pat ir dirbantis jaunimas. Moterys labai atsargiai renkasi investicijas ir finansinius instrumentus ir apskritai yra linkusios saugiai padėti taupyti laisvas lėšas“, – kalbėjo ekspertė.
Ji pridūrė, jog dažniausiai nurodomos priežastys, kodėl atsisakoma investuoti – laisvų pinigų neturėjimas bei nenoras rizikuoti.
Pasak V. Šimkaus, lietuviai jau ilgą laiką daugiausiai investuoja į nekilnojamąjį turtą (NT).
Lietuvos banko dar 2020 m. atliktas tyrimas atskleidė, jog maždaug 80 proc. Lietuvos namų ūkių turto sudarė NT. Maždaug 20 proc. namų ūkių turėjo daugiau nei vieną NT objektą.
„Esame ES lyderiai pagal tai, kiek namų ūkių gyvena nuosavame būste, apie 70 proc. gyvena būste be paskolos, apie 15–20 proc. būste su paskola“, – statistika pasidalijo V. Šimkus.
Visgi populiarėja ir kiti investavimo būdai.
Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, investuotojų skaičius šalyje 2020 m. siekė maždaug 50 tūkst., tuo tarpu 2024 m. šis skaičius perkopė 200 tūkst., augo ir investicijų vertės bei finansinis turtas.
„Swedbank“ duomenimis, daugiausia investuoja aukštesnes pajamas gaunantys ir daugiau turto uždirbantys klientai, savo kapitalą taip pat įdarbinti nori ir jauni žmonės, tiesa, jie lėšų tam turi rečiau.
Senjorai investuoja rečiau, dažniau renkasi saugius instrumentus, pavyzdžiui, gynybos obligacijas, valstybės taupymo lakštai.
Tarp turtingiausių žmonių populiariausios įmonių obligacijos.
Banko duomenimis, vidurinės klasės atstovai daugiausia investuoja į akcijas, investicinius fondus, gyvybės draudimą ir obligacijas.
