Išlaidos mergvakariams ir bernvakariams auga, pastebi LRT.lt kalbinti pašnekovai. Šventės dalyviai vis dažniau renkasi kompleksinius scenarijus – nuo pramogų, poilsio sodybose ar net iki kelionių į užsienį. Išlaidos vienam žmogui gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.
Viena tokių – vilnietė Milda. Mergina drauge su vienuolika bičiulių surengė mergvakarį savo artimai draugei. Kompanija suplanavo visos dienos šventę su nakvyne apartamentuose Palangoje.
Kaip pasakojo Milda, viskas prasidėjo anksti ryte – nuotaką merginos pasiėmė tiesiai iš jos namų, o pirmasis šventės akcentas buvo pusryčiai parke. Ten laukė specialiai paruoštas dekoras, vieno kąsnio užkandžiai ir kokteiliai.
Po pusryčių šventė persikėlė į kūrybines kvepalų gamybos dirbtuves. Vėliau merginos išbandė jėgas šaudymo klube.
Vakarinė dalis, kaip jau minėta, vyko nuomojamuose apartamentuose pajūryje. Ten buvo vakarieniaujama, buvo žaidimų, nuotakai įteikta dovana.
„Įvertinus degalų, maisto, alkoholinių gėrimų, pramogų ir dekoracijų išlaidas, visa diena kiekvienai iš mūsų atsiėjo apie 200 eurų“, – skaičiavo Milda.
Kaip įprasta, pačiai nuotakai nieko mokėti nereikėjo – mergvakaris yra geriausių draugių dovana. Tačiau išlaidos tuo nesibaigia – netrukus laukia ir pačios vestuvės, kurioms, kaip primena Milda, svečiai paprastai dovanoja ne tik vokelį su bent 100 eurų, bet ir gėlių puokštę ar tauraus gėrimo butelį.
Paklausta, ar, jos nuomone, šiandieniniai mergvakariai netapo pernelyg pompastiški ir brangūs, Milda neslėpė: spaudimą jaučia ne tik dėl noro surengti tobulą šventę artimai draugei, bet ir iš visuomenės.
„Atrodo, kad kitaip jau nebeįmanoma – socialiniuose tinkluose viskas taip gražu, profesionaliai dekoruota, suplanuota. Norisi neatsilikti, todėl stengiesi ir tu. Mes jau bandėme apsiriboti kiek įmanoma pigesnėmis dekoracijomis, bet kai kurios samdo ir profesionalius planuotojus – už kelis šimtus eurų. Tokios šventės tampa vis dažnesnės ir vis įspūdingesnės“, – atviravo ji.
Stengėsi neišlaidauti smulkmenoms
Kiek kuklesnę, bet ne mažiau smagią šventę savo bičiuliui pasakojo surengęs ir vilnietis Tomas. Nors ir be ištaigingų dekoracijų ar brangių dovanų, bernvakaris taip pat truko visą dieną ir baigėsi nakvyne.
Pasak Tomo, diena prasidėjo aktyviai – su žygiu ir plaukimu baidarėmis, o vakarinė dalis persikėlė į kaimo turizmo sodybą, kur laukė pirtis, kubilas ir vaišės.
„Pas mus viskas paprasčiau – nereikia mums jokių dekorų, dovanų ar kitų smulkmenų, kurios, kai viską sudedi, tikrai kainuoja. Svarbiausia – gera kompanija, mažiau streso ir apsikrovimo, o visa kita – tik fonas“, – sakė Tomas.
Dešimties vyrų kompanija taip pat viską organizavo patys – be planuotojų ar specialių paslaugų. Kiekvienas draugas prisidėjo po 100 eurų. Tiesa, alkoholiniais gėrimais kiekvienas rūpinosi individualiai.
Tomas pripažino, kad tokia šventės forma – labiau apie buvimą kartu, juoką, bendras patirtis, o ne apie socialinių tinklų vertas nuotraukas. Tačiau pabrėžė: svarbiausia, kad jaunikis liktų nustebintas ir nuoširdžiai džiaugtųsi draugų pastangomis.
Renginius organizuojančios įmonės „Gocrazy.lt“ vadovas Vilius Aleksejūnas antrina, kad bernvakariams vaikinai dažniausiai renkasi aktyvias ir ekstremalias pramogas – sulaikymą su šunimi, baidares, šuolius ar žygius gamtoje. Tuo tarpu mergvakariams norima tiek aktyvių, tiek romantiškų veiklų, kuriose lieka laiko bendravimui.
Anot jo, žmonės vis aktyviai domisi mergvakarių ir bernvakarių organizavimo paslauga, sezonas tęsiasi nuo gegužės iki rugpjūčio. Dalis žmonų planuoti tokias šventes pradeda labai anksti, o kiti – likus vos kelioms dienoms.
„Viena pramoga (1,5–3 val.) įprastai dalyviui kainuoja 35–55 eurus. Bendras dienos biudžetas žmogui, minint šventę Lietuvoje, paprastai kainuoja 120–250 eurų. Kelių dienų išvyka į užsienį, su bilietais, nakvynėmis, pramogomis paprastai kainuoja 400–750 eurų žmogui“, – įvardijo V. Aleksejūnas.
Anot jo, žmonės galbūt ir nebūtų linkę skirti daugiau pinigų šventėms, tačiau pramogos ir veiklos pabrango dėl augančių atlyginimų bei kitų kaštų. „Per 5 metus kainos pakilo vidutiniškai apie 50 proc.“, – pastebėjo jis.
V. Aleksejūnas apibendrina: bernvakaris ar mergvakaris – tai puiki proga smagiai praleisti laiką, susitikti su draugais ir sukurti šventę, kuri ilgainiui bus prisimenama su šypsena.
Ekspertė: brangi šventė dar nereiškia geros šventės
Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė, vertindama bendras tendencijas, taip pat pritarė, kad mergvakariai ir bernvakariai, kaip ir kitos šventės, per pastaruosius metus pabrango. Tai, antrino ji, susiję su bendra infliacija ir kainų augimu maitinimo, apgyvendinimo bei pramogų sektoriuose.
„Tikslią sumą įvardinti sudėtinga, nes šios šventės labai skirtingos – vieni renkasi keliones į užsienį ar prabangius vakarėlius, kiti – paprastesnius, biudžetinius variantus. Tad išlaidos gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų vienam žmogui“, – LRT.lt komentavo S. Strockytė-Varnė.
Pasak asmeninių finansų ekspertės, pernelyg didelės išlaidos dažnai atsiranda tuomet, kai šventės organizatoriai neapsitaria bendro biudžeto ir turi skirtingų lūkesčių dėl išlaidų.
„Vienam tai gali atrodyti visai nebrangu, kitam tai gali reikšti neplanuotas dideles išlaidas“, – pažymėjo S. Strockytė-Varnė.
Vėliau, anot jos, svarbu atkreipti dėmesį į brangiausiai kainuojančias paslaugas. Dažniausiai per didelės išlaidos susijusios su pramogomis, transportu ar nakvyne – ypač, kai pasirenkami brangūs viešbučiai ar kelionės į užsienį. Taip pat nemažai išlaidų gali pareikalauti spontaniški sprendimai – pavyzdžiui, paskutinės minutės užsakymai ar papildomos veiklos, kurios nebuvo suplanuotos iš anksto.
„Pagavus emocijai, norisi kuo daugiau padaryti dėl šventės, tačiau norint išvengti per didelių išlaidų, laikytis plano ypač svarbu“, – akcentavo ekspertė.
Šventės biudžeto planavimą S. Strockytė-Varnė pataria pradėti nuo bendro susitarimo – kiek kiekvienas dalyvis gali ir nori skirti tam pinigų. Tuomet, žinant dalyvių skaičių ir sumą pinigų, galima sudaryti preliminarų planą: vieta, veiklos, maistas, transportas, dovanos. Svarbu suprasti, kam skiriamas prioritetas.
„Jei svarbiausia padovanoti įspūdingą dovaną, tuomet reikėtų kukliau rinktis tai, kas nėra taip svarbu. Pavyzdžiui, lokacija, maisto pasirinkimas ir pan.“, – atkreipė dėmesį ji.
Vieta, maistas ar pramogos, anot asmeninių finansų ekspertės, yra ta vieta, kur galima sutaupyti, nes variantų – daugybė.
„Renkantis vietą galima žiūrėti nemokamas ar pigesnes erdves (pvz., gamtoje, sodyboje pas pažįstamus, parkuose). Galvojant apie maistą, visada galima sutaupyti gaminant patiems arba užsisakyti iš paprastesnių vietų.
Pramogų būna pačių įvairiausių ir visada pigiau bus, jei paslaugą ne pirksime, bet veiklas suorganizuosime patys. Žinoma, tai pareikalaus šiek tiek kūrybingumo ir pačių įsitraukimo bei laiko paruošti, tačiau tokios pramogos dažnai būna itin nuoširdžios ir lieka atmintyje. Tai gali būti įvairios viktorinos, žaidimai, priesaikos“, – vardijo S. Strockytė-Varnė.
Apibendrindama, S. Strockytė-Varnė pabrėžė – brangi šventė dar nereiškia geros šventės.
„Jei joje žmonės jaučiasi nepatogiai, negalintys sau leisti tokios prabangos, liks kartėlio. Svarbu suprasti, kad tikros emocijos, nuoširdus bendravimas ir smagiai praleistas laikas neturi kainos. Dažnai būtent paprastesnės, kūrybingai suplanuotos šventės, su daug dėmesio vienas kitam palieka šilčiausius prisiminimus. O jei tai dar ir neištuština piniginės, tai ir ramybės daugiau. Svarbiausia, ne kiek išleista, o kiek širdies įdėta“, – sakė ji.
