Kai kurie žmonės su negalia sako ir dešimtmečius negalintys susirasti darbo. Pasak Socialinės įdarbinimo agentūros „Sopa“, dažnai trūksta pritaikytų darbo vietų, kartais ir patys gyventojai neturi reikalaujamų kompetencijų. Todėl Seime siūloma skatinti ne tik viešąjį sektorių, bet ir privačias įmones įdarbinti bent 5 procentus žmonių su negalia. Ir įpareigoti įmones viešinti, kiek jose šių gyventojų dirba. Anot darbdavių, tokie siūlymai pertekliniai.
Cerebriniu paralyžiumi sergantis Darius darbo ieško daugiau nei 20 metų. Iš pradžių, sako, neįsidarbindavo dėl išsilavinimo. Todėl vyras baigė pedagogiką, vėliau ir apskaitos programą Užimtumo tarnyboje. Tačiau susirasti darbo vis vien nepavyksta.
„Įsitikinimas, kad jei tu turi negalią, tai tu esi žioplys. Ta prasme, kad tu nieko nesugebi, nes tu esi toks ir atitinkamai tave vertina pagal kažkieno sugalvotą kurpalį“, – komentuoja Lazdijų gyventojas Darius Jankauskas.
Dabar vyras svarsto baigti magistro studijas.
„Išsiuntęs tai buvau virš 300-ų CV, pusė – kaip sakoma, jokio atsakymo“, – teigia jis.
Pasak Socialinės įdarbinimo agentūros, išties pasitaiko atvejų, kai gyventojai kelis metus aktyviai ieškodami darbo nesulaukia džiugių žinių.
„Trūksta pritaikytų darbo vietų, kur būtų atsižvelgiama į individualius asmenų su negalia poreikius. Darbo rinka yra labai dinamiška, reikalauja aukštų kompetencijų, ir jų nuolat atnaujinti žmonės su negalia kartais nespėja“, – kalba Socialinės įdarbinimo agentūros „Sopa“ vadovė Jurgita Kuprytė.
Tikimasi, kad situacija gerės. Seime svarstoma įpareigojimą viešosiose įstaigose įdarbinti bent 5-is procentus žmonių su negalia pratęsti neribotam laikui. Taip pat siūloma, kad tokios kvotos ateityje būtų rekomenduojamos ir privačioms įmonėms, turinčioms daugiau nei 25 darbuotojus.
„Mūsų darbo rinka iš tiesų išgyvena darbuotojų trūkumą ir neretai dairosi į migrantus, kad atsivežtų migrantų. Tuo tarpu tiek žmonių su negalia, tiek vyresnio amžiaus žmonių, priešpensinio arba pensinio amžiaus žmonių mes turime pakankamai didelį skaičių, kurie galėtų dirbti“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis.
Seimo nariai taip pat siūlo viešinti, kiek įmonėse dirba žmonių su negalia.
„Sodra“ turi duomenis apie žmones, jie būtų nuasmeninti. Tikrai darbdaviams jie nebūtų suteikiami, kad kas iš asmenų turi negalią, bet procentiškai jau darbdavys turėtų tokius duomenis“, – teigia L. Kukuraitis.
Verslo atstovų teigimu, kvotos įsidarbinimo galimybių nepagerins. Sako, kad dalis darbuotojų atskleisti, kad turi negalią, nenori. Tad neaišku, kaip reikėtų pasiekti penkis procentus.
„Tai sukelia ir neproporcingą naštą darbdaviui ir vėlgi iškreipia tuos darbdavio ir darbuotojo santykius. Aš manau, kad daugelis žmonių su negalia nesinorėtų jaustis toje pozicijoje, kad jie yra kažkokie privilegijuoti dėl savo negalios arba dėl to, ko jie dažnai nenori prabrėžti“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Darbdavių konfederacijos duomenimis, didžioji dalis žmonių su negalia jau dabar dirba privačiame sektoriuje.
„Rekomendacinio pobūdžio skatinimas būtų perteklinis, jis visiškai nieko neduotų. Verslas darbina tada, kai yra reikiamos kompetencijos, kai pas žmogų yra motyvacija“, – sako darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Pasak opozicijos, pirmiausia būtina spręsti daugybę kitų problemų. Pavyzdžiui, kasmet mažėja žmonių su negalia, studijuojančių aukštosiose mokyklose.
„Kitos valstybės, tarkim, Suomija, neturi kvotų, bet skiria didelį dėmesį būtent toms kompleksinėms priemonėms“, – teigia Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja Paulė Kuzmickienė.
Beveik 100-as tūkstančių darbingo amžiaus gyventojų su negalia neturi darbo.
