Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad valstybės skiriamos paramos jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti suma turi būti keliskart didesnė, nei yra dabar.
Ji teigia šį klausimą aptarianti su premjeru Gintautu Palucku.
„Turėjom jau ne vieną diskusiją ir su premjeru, kad mes turime (...) įgalinti labiau priemonę su parama pirmam būstui įsigyti“, – Žinių radijui sakė I. Ruginienė.
Šiemet tokiai paramai valstybė skirs 6 mln. eurų.
Anot I. Ruginienės, toks biudžetas yra „gėdingas mažas“. Anot jos, valstybės parama turi būti kelis kartus didesnė“.
„Matome žmonių eiles, matome tikrai poreikį ir matome susidomėjimą, kad ir kai kalbame apie šeimos stiprinimo priemones, tai apklausos rodo, kad tos pačios šeimos ir įvardina vieną iš dalykų, tai yra būstas“, – kalbėjo ministrė.
Ministrė: atsiimtos lėšos iš pensijų fondų gali pasitarnauti kaip investicija senatvei
Daliai ekonomistų, verslo atstovų bei institucijų nuogąstaujant, kad valdančiųjų siūloma kaupimo antrojoje pensijų pakopoje reforma skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, jog iš fondų atsiimtos lėšos gali pasitarnauti kaip investicija senatvei.
„Jei tavo sveikata bloga, kuo tau padės tie 50 ar 60 eurų kas mėnesį prie pensijos. Niekuo nepadės, nes tau vaistams reikės dar daugiau išleisti. Jeigu tu dabar turi problemų su būstu ir tau yra situacija, kai jo gali netekti, kuo tau padės prisidėjimas prie pensijos? Irgi nepadės. Tai geriau, kad tu turėsi būstą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Ruginienė.
„Kai kas kalba, kad saulės elektrinę pasistatys. Kodėl tai yra bloga investicija senatvei? Pigesnė elektra ir pigesnės komunalinės paslaugos, kodėl yra blogai? Man atrodo tai irgi gera investicija senatvei“, – pridūrė ministrė.
Pasak I. Ruginienės, panaši situacija susiklostė ir Estijoje.
„Tam tikra dalis procentų (pasitraukusių – BNS) iš tikrųjų į vartojimą pinigus išleido, bet galbūt tai buvo būtiniausi dalykai kurių jiems reikėjo. Kiti perinvestavo, kažkas investavo į savo sveikatą, kažkas investavo į būstą, kas irgi yra investicija į tavo senatvę“, – sakė ministrė.
I. Ruginienė teigė nesuprantanti, kodėl Estija pristatoma kaip neigiamas pensijų kaupimo reformos pavyzdys.
„Ten antra pakopa gyvuoja. Estija nuėjo dar drastiškesniu keliu, jie turi neribotą laisvę bet kada išeiti, (...) iš esmės jie pasiėmė mūsų trečios pakopos modelį. Kažkiek žmonių išėjo, bet kiti kaupia. Ir antra pakopa nedingo, toliau egzistuoja, judėjimas joje vyksta“, – sakė ministrė.
