JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį prakalbo apie 50 proc. muitą iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, pralaimėjęs muitų karą Kinijai, JAV prezidentas ieško, kaip kitaip įrodyti, kad jis vis dar „tvarko pasaulinę prekybą“.
Pareiškęs, kad derybos su ES „niekur neveda“, D. Trumpas „Truth Social“ rašė, kad rekomenduoja „nuo 2025 metų birželio 1 dienos Europos Sąjungai įvesti 50 proc. muitą“.
Jei naujieji muitai įsigalios, jie smarkiai padidins dabartinį JAV bazinį 10 proc. muitą prekėms iš ES ir pakurstys ekonominę įtampą tarp didžiausios pasaulio ekonomikos ir didžiausio prekybos bloko.
Tačiau A. Izgorodino vertinimu, tai daugiau politinis veiksmas nei realūs ketinimai, nes tokie muitai nenaudingi pačioms JAV.
„Trumpas tam tikra prasme pralaimėjo prekybinį karą su Kinija, turėjo staiga atsitraukti ir pakankamai stipriai sumažinti tarifus Kinijai. Buvo akivaizdu, kad tai yra tam tikras jo politinis pralaimėjimas ir panašu, kad jam tiesiog reikia parodyti savo rinkėjams, kad jis visgi lieka pasaulio valdovas“, – LRT TELEVIZIJAI nurodo ekonomistas.
Pasak jo, būtent dabar jis ieško, kad galėtų būti jo nauja auka.
„Akivaizdu, kad jis aktyviai ieško kitos valstybės, kurią tam tikra prasme galėtų užsipulti ir parodyti rinkėjams, kad jis visgi tvarko pasaulinę prekybą“, – sako pašnekovas.
A. Izgorodinas pastebi, kad ES naudojasi prieš D. Trumpo muitus atsilaikiusios Kinijos strategiją.
„Nemaža dalis valstybių pradeda naudoti Kinijos taktiką derybose su Amerika. Kinijos taktika buvo – nedarom nieko, spaudžiam Ameriką per finansų rinkas ir žiūrim, kas toliau. Panašu, kad Europos Sąjunga irgi ėmėsi tokios pat strategijos, nes iš tiesų derybos su Amerika buvo užstrigusios“, – aiškina jis.
Tačiau priduria – ši taktika turi ir pliusų, ir minusų.
„Iš vienos pusės, pačiai Amerikai reikia tų derybų susitarimų labiau nei Europai. Aišku, neigiama naujiena – kad mūsų laukia labai agresyvi Trumpo komunikacija“, – pažymi ekonomistas.
D. Trumpas praėjusį mėnesį daugeliui pasaulio šalių nustatė plataus masto muitus, įvesdamas didelius muitus keliems prekybos partneriams, įskaitant ES, ir konkretiems sektoriams skirtas priemones, taikomas ne JAV pagamintiems automobiliams, taip pat importuojamam plienui ir aliuminiui.
Po šio pranešimo rinkos smuko, o po kelių dienų JAV prezidentas pranešė, kad taikys 90 dienų pertrauką naujiems muitams daugeliui šalių, kad būtų galima derėtis, tačiau paliko galioti 10 proc. bazinį dydį.
Jungtinių Valstijų ir ES derybos vyko ne taip sklandžiai kaip su kitomis partnerėmis, ES neseniai pagrasinus papildomais muitais apmokestinti JAV prekių už maždaug 100 mlrd. eurų, jei vykstančiose derybose nepavyks sumažinti iš bloko importuojamoms prekėms taikomų muitų.
D. Trumpas ankstų penktadienio rytą socialiniame tinkle pareiškė, neva ES „buvo sukurta siekiant visų pirma pasinaudoti Jungtinių Valstijų pranašumu prekybos srityje“ ir užsiminė apie vykstančias sudėtingas derybas.
Vokiečių diplomatijos vadovas Johannas Wadephulis pareiškė, kad didesni muitai „niekam nepadeda“.
„Tokie muitai niekam nepadeda ir dėl jų tik nukenčia abiejų rinkų ekonominis vystymasis“, – Berlyne žurnalistams sakė jis.
