Kol tūkstančiai žmonių sprendžia, ar pradėti kaupti privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengusi siūlymus, kaip pertvarkyti šį privatų kaupimą. Lietuvos bankas numatė kelis scenarijus, kas vyktų po pertvarkos, tačiau ne visi su tuo sutinka.
Lietuvos bankas (LB) nepritaria ministerijos siūlymui leisti kaupiantiems antrojoje pensijų pakopoje atsiimti pinigus. Anot LB valdybos nario Simono Krėpštos, Lietuvoje pensijų keitimo norma – santykis tarp pensijos ir atlyginimo – yra apie 50 proc., kai išsivysčiusiose šalyse jis apie 70 proc. Be to, tam įtakos turi ir prastėjanti demografinė padėtis.
„Pateikti siūlymai padaro sistemą lankstesnę – žmonės galės išeiti, nebeliks automatinio įtraukimo, bet skaičiavimai rodo, kad kaupime liks dalyvauti mažiau žmonių. Iki 40 proc. lėšų gali būti atsiimtos. (...) Ilgainiui ši kaupimo sistema taps taupymo instrumentu. (...)
Atsiėmus lėšas, dalis jų bus suvartotos iškart. Kalbame apie daugiau nei 1 mlrd. atsiimamų lėšų, kas natūraliai didina infliaciją. (...) Ekonomikos augimas tuo trumpuoju laikotarpiu būtų aukštesnis, nes vartojimas išaugtų, bet vėliau turėtume nedidelį nuosmukį“, – LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“ sako jis.
Anot Vilniaus universiteto (VU) Socialinės politikos katedros vedėjos, profesorės Daivos Skučienės, antrajai pensijų pakopai daug pagyrų nėra, o demografinių problemų ši sistema nesprendžia.
„2022 m. atsiverčiau lenkų mokslininkės knygą parašytą apie Rytų Europos šalis ir šią reformą. Matau didžiulę kritiką, kad privačios pensijų schemos tarnauja finansiniam sektoriui. Mokslininkė abejoja, ar nepadidės segregacija tarp būsimų pensininkų, kurių darbo užmokesčiai buvo mažesni. Mokslinėje literatūroje ši sistema vadinama privačia kaupiamąja. Sakyčiau, kad iš valstybės pusės toks reguliavimas yra per didelis“, – sako D. Skučienė.
Sistema nesugrius
LB valdybos narys pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse kaupimas antrojoje pensijų pakopoje nebuvo efektyvus. Vis dėlto, yra šalių, kurios taiko šią sistemą, o pensijų keitimo norma siekia 70–80 proc.
„Gali būti įvairiai ir nebūtinai pasikartos Estijos scenarijus“, – sako VU profesorė.
„Yra valstybių, kuriose nėra kaupimo sistemos ir pensijos aukštos, nes yra stipri pirmoji pakopa, pensijos finansavimas pakankamas. Nenorime iš Lietuvos banko pusės pasisakyti, kad turime stiprinti antrąją pensijų pakopą. Mes sakome, kad pensijos Lietuvoje žemokos ir jos nėra pasirengusios demografinei duobei.
Galime taisyti kaupimo sistemą, bet jei netaisome, tai ją lankstiname. Tuomet turime žiūrėti alternatyvas, kaip stiprinti pirmąją pakopą. Jeigu nedidinsime mokesčių, neturėsime imigracijos, dabartinė „Sodros“ pakeitimo norma mažės“, – teigia S. Krėpšta.
Pasak D. Skučienės, vargu, ar antroji pensijų pakopa sugriūtų, kadangi jos dalyviai yra įvairūs.
„Paprastai yra inercijos taisyklė – kai sistema sukurta, ji paprastai gyvuoja, bet gali veikti mažesne apimti. Dėl to gali sumažėti ar investuojamas kapitalas, ar dar kažkas. Gali būti įvairiai ir nebūtinai pasikartos Estijos scenarijus“, – sako VU profesorė.
LB valdybos nario teigimu, šiuo metu sukaupti 9 mlrd. eurų antrojoje pensijų pakopoje dalijami į tris dalis – apie 40 proc. sudaro žmonių įmokos nuo sukauptos sumos, 35 proc. – valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų dalis ir likusi dalis – valstybės biudžeto paskata. Tačiau jei kaupiantieji nuspręstų pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, tuomet kyla klausimas, kokią sumą reikėtų grąžinti.
„Dabar klausimas – biudžeto įmoka, kuri buvo skirta skatinti kaupimą, kad žmonės turėtų didesnes pajamas senatvėje, tai ar ji turėtų grįžti į biudžetą, ar turėtų nukeliauti į „Sodrą“, ar atitekti žmogui? Jei biudžeto indėlis, kuris buvo skirtas tam, kad žmonės kauptų iki senatvės, ir juo yra nepasinaudojama, tuomet lėšos galėtų grįžti į biudžetą. (...) Lygiai taip pat su „Sodros“ įmoka, kuri buvo nukreipta iš „Sodros“ biudžeto į kaupimo sistemą. Kodėl ji turi grįžti žmogui?“ – teigia jis.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
