Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus finansų ministrą Rimantą Šadžių vangiai viešinant planuojamus mokestinius pakeitimus, ministras žada kitą savaitę Vyriausybei teikti kompromisinius siūlymus. Patys merai jau svarsto kelti ar nuleisti dabar valdančiųjų siūlomą 50 tūkstančių eurų ribą, nuo kurios reikėtų mokestį mokėti.
1995-ųjų Vilnius. „Dviejų kambarių kainos viršija 12 000 dolerių, jei tai su telefonu, naujuose rajonuose“, – archyviniuose kadruose rinką apibūdina ekspertas.
Tada teigta, kad gyventojai ieško mažesnių būstų baimindamiesi didelių komunalinių mokesčių.
Pasikeitė ne tik pats miestas ir butų kainos. Dabar svarstymus, kur kokį butą rinktis, gali lemti ir planuojamas nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Valdantieji pirmadienį sakė, kad siūlys, jog NT mokesčio grindys būtų 50 tūkst. eurų asmeniui, 100 tūkst. šeimai. O savivaldybės pačios galės nustatyti mokesčio ribas ar išimtis.
Vilniaus meras svarsto ne vieną galimą išimtį
„Buvo pasvarstymų dėl pirmo būsto – jei tai vienintelis būstas, jei dar paimtos paskolos, gal galėtų būti saugikliai sudėti, socialiai jautrios grupės, senjorai“, – aiškina Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Anksčiau meras pradinį mokesčio pasiūlymą vadino vilniečių mokesčiu, esą jis būtų nukreiptas į sostinės, kur būstas yra vienas brangiausių, gyventojus.
„Suprantant, kad vertės skiriasi Vilniuje ir kokiam Kupiškyje“, – sako Vilniaus meras.
Tarp brangiausių patenkančios Neringos meras sako, kad po porą šimtų eurų per metus šios savivaldybės gyventojai jau dabar moka. Jis skaičiuoja, kad čia mokesčio grindys turėtų būti kur kas aukštesnės.
„Belieka tik, kad Neringos savivaldybėj neapmokestinimas būtų koks 500 000 ar 200 000 – čia sąlyginiai skaičiai“, – teigia Neringos meras Darius Jasaitis.
O mokamas tarifas – mažiausias – 0,1 proc. būsto vertės per metus.
„0,1 tarifu mes mokėsime turbūt brangiausiai Lietuvoje, plius Vilniaus senamiestis. O Naujoji Akmenė ar Šilutė – pasiekti nors keletą eurų į biudžetą pajamų jiems reikėtų daryti 1 tarifą, nes turto vertė yra iki 40 000 eurų“, – pažymi D. Jasaitis.
Akmenės meras nesiginčija – svarsto, kad galbūt jo savivaldybėje galima būtų apmokestinti turinčiuosius brangesnį nei 20 000 eurų turtą, kitaip pinigų nesurinktų.
„Akmenės rajone niekas nemokėtų NT mokesčio. Tikrai diskusijose pasakyta – negali būti grindys vienodos Lietuvoj, nes visiškai skirtingos turto vertės“, – akcentuoja Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Klaipėdos meras sako – išvis atsargiai žiūrėtų į ir mokesčių keitimą, ir siūlymą savivaldybėms pačioms spręsti dėl mokesčio.
„Leidžiant tokią sistemą, reikia prognozuoti tai, kad nieko prognozuoti bus neįmanoma. Jei mes skaičiuojam, reikia suvokti, kad sistema turi būt vieninga, kad nebūtų jokių išimčių“, – nurodo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Finansų ministras sako – nori surasti mechanizmą, kad būtų atsižvelgiama į kiekvienos savivaldybės situaciją, bet stengiamasi išvengti nepageidaujamų efektų.
„Kuris leistų ir savivaldybėms įsitraukti į mokesčius, jų skaičiavimus ir leistų atsižvelgti į konkrečios savivaldybės gyventojų situaciją“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pusė lėšų, surinktų iš NT mokesčio, tektų savivaldybėms, pusė keliautų į gynybos fondą. Tačiau prognozuoti, kiek bus surinkta, kiekvienai savivaldybei nustatant mokestį, gali būti sudėtinga. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtų naivu tikėtis, kad NT mokesčio pakeitimai išspręs gynybos finansavimo klausimus.
Prezidentas taip pat sukritikavo finansų ministrą dėl vangios komunikacijos apie mokesčius, R. Šadžius pažadėjo pokyčius pristatyti kitą savaitę.
