Politikų siūlymus riboti saulės elektrinių statybas derlingose žemėse verslas vadina populistiniais. Ūkininkai skaičiuoja, kad saulės energetikai žemės nuomos kainą kai kuriuose regionuose užkelia ir kelis kartus.
Laukai ir netoli namų, ir išsimėtę aplink – Kauno rajono ūkininkas Rimantas Šidlauskas su sūnumi dirba apie 500 hektarų. Ūkininkas sako ne kartą sulaukęs siūlymų žemes išnuomoti saulės elektrinių parkams.
„Ir pinigus gerus siūlina – „išnuomok tik ir mes tau galime į priekį sumokėti“... Įsivaizduokite, čia tokie reikalai. Po tūkstantį du šimtus eurų, tai o mes nuomą mokame iki 300 eurų, tai ką jie – tie savininkai sutinka...“, – teigia ūkininkas R. Šidlauskas.
Kelios minutės žvyrkeliu nuo ūkio – saulės elektrinių parkas. Ūkininkas sako, kad kaimynai čia dirbo kokius 30 hektarų.
Duomenų, kiek derlingos, dirbamos žemės jau užstatyta tokiomis saulės elektrinėmis, neturi nei žemės ūkio ministerija, nei įstatymo pataisas teikiantys Seimo nariai.
Seime įregistruota įstatymo pataisa numato, kad tokios saulės ar hibridinės elektrinės ant dirbamos žemės galės būti statomos, tik jei žemės našumas – iki 35 balų. Vidutinis Lietuvos žemės našumo balas yra beveik 40, o, pavyzdžiui, šiuose kraštuose jis dar didesnis.
„Čia turėjo valdžia įsikišti, tokios žemės, nu, turėjo, kur kokie pakraščiai, pamiškiai, galėjo įleisti, kur tų žemių našumas mažas“, – kalba ūkininkas R. Šidlauskas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad ribojimai reikalingi, nes dirbamos žemės esą mažėja, be to, įrengiant elektrines dažnai gadinama melioracijos sistema, saulės elektrinėms efektyviau reikia išnaudoti stogus.
„Čia nekalbame apie žmones, kurie savo reikmėms, įmonėms galbūt, ūkininkams, kur sunaudoja nemažai, ypač gyvulininkai, na, vis tik kalbam apie parkus, kurie yra pramoniniai, verslo interesai, kurie nori iš to uždirbti pinigus.
Taip, energetinė nepriklausomybė labai svarbu, bet turbūt dar svarbiau yra maisto nepriklausomybė“, – pabrėžia K. Mažeika.
Tai – dirbtinė problema, sako ribojimams nepritariantieji, esą dar prieš kelerius metus patys ūkininkai paprašė juos naikinti. Liberalas Simonas Gentvilas tvirtina, kad pataisos tik dėl žemės nuomos kainos.
„Kad ūkininkai galėtų toliau nuomotis pigiai žemę ir išstumti konkurentus, <...> tai tas ir buvo pateikinėjama čia“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Gentvilas.
Saulės energetikos asociacijos direktorius teigia – jei per 5 metus saulės elektrinių pajėgumus pavyktų padidinti iki planuojamo 4,5 gigavato, jos esą vis tiek užimtų labai nedaug žemės.
„Mes kalbame apie 0,7 procento žemės, kurią būtų galima panaudoti toms elektrinėms. Iš kitos pusės – tas 28 žemės našumas, jis iš principo reiškia pelkes ir smėlynus, kur saulės elektrines pastatyti inžinierine prasme yra labai sudėtinga“, – tikina Saulės energetikos asociacijos direktorius Andrius Karazinas.
Pasak asociacijos direktoriaus, politikų siūlymai – populistiški. „Mes tiesiog kalbame apie saulės elektrinių uždraudimą ant žemės“, – komentuoja A. Karazinas.
Saugodamos derlingas žemes, kai kurios savivaldybės pačios parengė specialius planus, kuriuose numatė vietas saulės ir vėjo elektrinėms.
