2026 metų pradžioje Lietuvoje galima tikėtis „pinigų lietaus“. Estijos patirtis parodė, kad, leidus atsiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas, nedideles santaupas ir skolų turintys gyventojai suskuba tuo pasinaudoti, o atgautus pinigus netrukus išleidžia.
Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Pensijų kaupimo ir susijusių įstatymų projektams, kurie, be kita ko, sudarytų galimybę pasitraukti iš kaupimo.
Siūloma, kad gyventojai galėtų nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o už valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas būtų įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
Estijoje infliaciją išaugino 2 procentiniais punktais
Panaši pensijų reforma 2021 metais įgyvendinta Estijoje. Šalies centrinis bankas šiemet balandį pristatė tyrimą apie ankstyvo pensijų išmokėjimo poveikį namų ūkių finansams ir infliacijai.
Jo išvadose nurodoma, kad penktadalis kaupusiųjų estų atsiėmė lėšas vos tik atsirado tokia galimybė.
„Dėl reformos padidėjo gyventojų indėlių suma ir sumažėjo vartotojų skolų likučiai. Tačiau taip pat stipriai išaugo ir išėjusiųjų iš pensijų sistemos vartojimas“, – nurodo Estijos centrinis bankas.
Jo ekonomistai apskaičiavo, kad infliacija šalyje dėl to buvo maždaug 1–2 procentiniais punktais didesnė, nei būtų buvusi be reformos.
„Pagrindinės šios reformos priežastys buvo prasti pensijų fondų rezultatai ir lūkestis, kad namų ūkiai gali pasiekti geresnių rezultatų lėšas investuodami patys. Iki tol trys ketvirtadaliai darbingo amžiaus gyventojų mokėjo įmokas į antrąją pakopą, o penktadalis jų nusprendė atsiimti pensijų santaupas. Išimta pinigų suma sudarė net 4,6 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – dėstoma dokumente.
4,6 proc. 2021 m. Estijos BVP atitinka apie 1,34 mlrd. eurų.
Banko tyrime dar pažymima, kad didžioji dalis reformos sukelto vartojimo buvo sukoncentruota pirmaisiais 2021 metų mėnesiais.
„Apskaičiuota, kad pasitraukusiųjų vartojimas per ketvirtį iki reformos įsigaliojimo buvo padidėjęs 29 proc., o per paskutinį mėnesį – 87 proc.“, – nurodoma tyrime.
Kalbant apie infliaciją, stipriausias reformos poveikis fiksuotas antrąjį ir trečiąjį 2021 metų ketvirčiais.
„Nustatyta, kad infliacija buvo nulemta padidėjusios paklausos“, – priduriama tyrime.
Aktyviai kaupia 774 tūkst. gyventojų
„Sodros“ 2024 metų gruodžio duomenimis, Lietuvoje pensijų kaupime dalyvavo 1,42 mln. asmenų, iš kurių aktyvių dalyvių, t. y. pervedančių pensijų įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas, buvo apie 774 tūkst.
Be galimybės atsiimti sukauptas lėšas, Vyriausybė dar siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Vietoje jo būtų įtvirtintas savanoriškas kaupimo modelis.
Be to, gyventojai galėtų pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai – įmokas stabdyti.
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio).
Iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus siūloma leisti vieną kartą per visą gyvenimą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus leisti atsiimti visą sukauptą sumą, jei ji nesiekia pusės privalomo anuiteto.
Iki sulaukiant pensinio amžiaus, neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu ir kitokiais mokesčiais, būtų leidžiama atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas apsunkėja ar tampa betikslis. Pavyzdžiui, netekus daugiau nei 70 proc. dalyvumo, nustačius sunkią ligą (pagal sąrašą) ar nustačius paliatyviosios pagalbos poreikį.
Vyriausybė tikisi, kad Seimas pateiktus įstatymų pakeitimus priims iki liepos 1 d., o jie įsigalios kitų metų sausio 1 d.
