Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlomiems antrosios pensijų pakopos pakeitimams, tarp kurių: automatinio įtraukimo į kaupimą panaikinimas, galimybė pasitraukti iš antrosios pakopos jau kaupiantiesiems ir galimybė lengviau atsiimti sukauptas lėšas, nesulaukus pensinio amžiaus. Pasiūlymams dar turi pritarti Seimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Vyriausybės posėdyje teigė, kad pakeitimais ne tik siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, bet ir padaryti antrąją pakopą lankstesnę ir patrauklesnę.
Paklaustas, ką patartų kaupiantiesiems, jeigu antrosios pakopos pakeitimams pritartų ir Seimas, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad rūpintis savo pensija yra naudinga, tačiau kiekvienas turėtų įvertinti savo situaciją.
„Patarčiau įsivertinti visas aplinkybes. Iš tikrųjų taupymas ar kaupimas įvairiuose instrumentuose, taip pat ir antrojoje pensijų pakopoje, yra naudingas ir reikalingas. Matyt, kiekvienas sprendžia pagal savo aplinkybes ir savo poreikius. Bet, kaip ir sakiau, savo pensija rūpintis yra prasminga ir reikalinga. Pensijų fondų grąžą, jų investavimo efektyvumą įvertinti, matyt, gali kiekvienas ten dalyvaujantis“, – po posėdžio žurnalistams teigė G. Paluckas.
Anot I. Ruginienės, tikimasi, kad Seimas apsispręs iki liepos 1 d. Tuomet pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d. Tai reikštų, kad nuo kitų metų sausio gyventojai nebebūtų įtraukiami į kaupimą, o vietoje to gautų kvietimus.
Paklausta, ar siūlomi pakeitimai nėra per drastiški ir raginantys nekaupti, ministrė tvirtino mananti priešingai.
„Manau, kad mūsų pasiūlyta sistema yra subalansuota ir tvari, ir nukreipta į didesnį skatinimą kaupti papildomai, didesnį pasitikėjimą papildomu kaupimu. Per lankstumą, per galimybę būti savo pinigų šeimininkais iš tikrųjų ši sistema bus daug lankstesnė nei dabar. Tikrai jokių drastiškų veiksmų nedarome“, – teigė I. Ruginienė.
„Nereikia kurti tokio negatyvaus naratyvo, kad žmonės nesugeba sumąstyti, kur dėti jų uždirbtus pinigus. Kiekvienas žmogus sunkiai uždirba kiekvieną eurą. Man atrodo, kad galimybė valdyti savo pinigus yra vienas iš svarbiausių aspektų, dėl ko ir šita pertvarka įvyko. Reikia pasitikėti savo žmonėmis. Jie tikrai gali nuspręsti, kur reinvestuoti, perinvestuoti ar išleisti savo pinigus“, – vėliau teigė ministrė.
G. Paluckas taip pat teigė, kad vis dar neatsisakoma minties įpareigoti pensijų fondus iš valstybės gyventojų gaunamą subsidiją investuoti į krašto apsaugą. Anot jo, tai turėtų būti įtvirtinta nuo 2026-ųjų.
„Finansų ministerija netrukus paruoš tą įstatymo projektą, jis yra lydintysis ir jis tikrai nevėluoja kažkur. Jis pateiktas arba pavasario sesijoje, arba rudens. Tai nėra kažkoks skubos reikalas, tas įpareigojimas atsiras ir galios nuo kitų metų“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Paluckas.
Jos teigimu, baigus antrosios pakopos pakeitimus, ketinama imtis ir pirmosios pakopos – iš „Sodros“ mokamų pensijų. Anot jos, Vyriausybė jau pradėjo diskusijas dėl to, kaip būtų galima šią pakopą stiprinti.
„Norime stiprinti „Sodros“ rezervą. Tai reiškia, kad turime sudaryti tokią sistemą, kad rezervas nuolatos augtų ir tikrai nesustotų jo augimas. Bet lygiai taip pat turime peržiūrėti pirmosios pakopos pensijų indeksavimą. Pensijos turi augti sparčiau. Tą mes turime užtikrinti jau nuo sausio 1 d.“, – tvirtino I. Ruginienė.
Iki rudens ministerija ketina diskutuoti su ekspertais, įvertinti įvairias alternatyvas. Rudenį rengiamasi pasiūlyti sprendimą, kuris paskatintų pensijų augimą jau nuo sausio 1-osios, o per kitus metus būtų siekiama reikšmingesnio kilimo. Ženklesnį pensijų augimą senjorai turėtų pajusti 2027 m., teigė I. Ruginienė.
Valstybės parama išliktų, pasitraukti būtų lengviau
Siūlomais pakeitimais numatoma, kad nebeliktų automatinio įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Vietoje to, gyventojams būtų reguliariai primenama apie galimybę kaupti. Nutarusieji kaupti antrojoje pakopoje, sutartį su pasirinktu pensijų fondu turėtų pasirinkti patys.
Šiuo metu jau kaupiantys antrojoje pakopoje gyventojai iš kaupimo galėtų pasitraukti per 21 mėnesį. Planuojama, kad tai būtų galima padaryti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Pateikus prašymą pasitraukti, sprendimas turėtų būti įgyvendintas per tris mėnesius.
Nusprendusieji pasitraukti galėtų atsiimti savo sumokėtas įmokas su investicine grąža. Iš valstybės biudžeto „Sodros“ įmokėtos lėšos būtų perkeltos į „Sodrą“ kaip papildomi pensijos apskaitos vienetai ir tokiu būdu prisidėtų prie individualios gyventojo pensijos dalies ateityje.
Prie kaupiančiųjų įmokamų lėšų ir toliau prisidės valstybė – iš biudžeto ir toliau bus skiriama 1,5 proc. nuo užpraeitų metrų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). 2025 m. ši dalis siekia 30,33 euro.
Kaupiantiesiems taip pat būtų suteikta galimybė bet kuriuo metu keisti įmokos dydį – standartinį 3 proc. arba didesnį.
Su finansiniais sunkumais susidūrę gyventojai galėtų stabdyti įmokų mokėjimą metams su galimybe šį terminą pratęsti.
Taip pat būtų suteikta galimybė atsiimti dalį sukauptų lėšų, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus. Ši dalis galėtų siekti iki 25 proc. sukauptos sumos, bet negalėtų viršyti paties gyventojo įmokėtų lėšų. Gyventojas taip pat turėtų susimokėti administravimo mokestį, siekiantį 3 proc. išimamos sumos.
Jeigu šia galimybe iki pensijos nebūtų pasinaudota, tai būtų galima padaryti ir sulaukus pensinio amžiaus. Administravimo mokesčio mokėti tuomet netektų.
Likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus būtų leista atsiimti visą sukauptą sumą, jeigu ji nėra didelė, susimokant 3 proc. nuo sumos siekiantį administravimo mokestį.
Nesulaukus pensinio amžiaus nutraukti kaupimą ir atsiimti visą sumą būtų leidžiama, kai kaupimas apsunkintas ar betikslis. Tokiems atvejams numatomos trys aplinkybės: kai asmuo netenka 70–100 proc. dalyvumo, kai nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą, kai nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis.
Taip pat skaitykite
Taip pat siūloma keisti anuiteto apskaičiavimą. Ministerija siūlo, kad privalomo anuiteto minimali riba didėtų iki 10 proc., o maksimali riba siektų 50 proc. praėjusių metų pirmojo ketvirčio vidutinės senatvės pensijos. Sukauptą sumą iki ir virš šių ribų būtų leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą.
Taip pat ketinama atnaujinti „Sodros“ informacinį portalą gyventojams taip, kad vienoje vietoje būtų galima rasti informaciją apie visose pensijų pakopose įgytas pensijų teises, koreguoti, stabdyti ar atnaujinti įmokas, palyginti pensijų fondus, apskaičiuoti prognozuojamą pensiją, išmokų dydžius iš antrosios pakopos pensijų fondų iki ir po pensinio amžiaus, gauti kitą informaciją. Čia gyventojai matytų ir kvietimus prisijungti prie antrosios pakopos.
Prieš posėdį ministrė I. Ruginienė žurnalistams teigė, kad iš kaupimo pasitraukti galėtų iki 20 proc. dabar kaupiančių gyventojų. Tikslus skaičius, anot ministrės, priklausytų ir nuo pensijų fondų veiklos bei rezultatų.
„Kadangi šiai dienai siūlome palikti valstybės subsidiją, tikrai juodžiausiu scenarijumi matome, kad 20 proc. galėtų pasitraukti, bet visa tai priklausys ir nuo pensijų fondų veiklos rezultatų, nes žmonės tikrai domėsis, žiūrės ir skatinu pensijų fondus pradėti kontaktuoti su savo klientais“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė ministrė.
Konstitucinis Teismas (KT) pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
Dabar antroje pakopoje kaupia 1,42 mln. žmonių, o „Sodros“ 2024 metų gruodžio duomenimis, įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas pervedė apie 774 tūkst. arba 54,5 proc. nuo visų pensijų kaupime dalyvaujančių žmonių.
