Mokesčių reforma, ypač nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, įaudrino visuomenę. Keli tūkstančiai gyventojų susirinko į protestą prieš jį. Ar valdžia girdi gyventojus ir verslininkus, kurie sako, kad pasiūlyti mokesčių pakeitimai gali sukelti priešingą efektą – mažės mokesčių surinkimas, o ir investicijos aplenks Lietuvą? Apie tai buvo diskutuojama LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.
Šiuo metu NT mokestį moka maždaug 35 tūkstančiai gyventojų. Planuojama, kad pagal dabartinę turimą informaciją mokančiųjų padaugėtų 20 kartų, iki 700 tūkstančių žmonių.
Tačiau laidoje diskutavę politikai teigė, kad šio mokesčio „grindys“ dar gali keistis, o papildomų lėšų gynybai galima ieškoti ir taikant kitus mokesčius. Raginama ieškoti ir aiškesnio kontakto su visuomene, geriau paaiškinant galimus pokyčius.
NT mokestis ir RRF įsipareigojimai
Pagal dabar galiojančius įstatymus, per metus iš NT mokesčio į biudžetą surenkama 14 milijonų eurų. Pritaikius naująjį NT mokestį planuojama surinkti apie 45 milijonus eurų. Dalis gyventojų mokestį vadina socialiai neteisingu, tačiau mokestis susijęs ir su platesniais įsipareigojimais.
Anot Algirdo Syso, svarbu prisiminti ir ankstesnės kadencijos Seimo pažadą Europos Komisijai dėl NT mokesčio. Jo nepriėmusi iki birželio 30 dienos Lietuva netektų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo lėšų, kurios jau įtrauktos į šių metų biudžetą.
„Yra biudžetas, yra valstybės poreikiai, turime didelį deficitą. Jeigu norime vykdyti savo įsipareigojimus piliečiams, nes ne viena Vyriausybė davė įsipareigojimus piliečiams didinti pensijas ir atlyginimus, yra ir didelis noras gerai apsiginti, turėti stiprią kariuomenę, neužteks vien tik skolintis“, – teigė Seimo socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas.
NT proteste dalyvavęs Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų frakcijos narys Valius Ąžuolas teigė, jog lietuviui būstas yra šventa ir negalima bausti jo už tai, ką jis turi. Jis taip pat abejojo įsipareigojimais RRF fondui.
„Ar išgelbės biudžetą tie papildomi 30 ar 40 milijonų? Tikrai ne. <...> Socialdemokratai turėjo galimybę persiderėti dėl RRF, finansų ministras tai pripažino, buvo atidarytas langas persiderėti. Tam tikrus ankstesnėje kadencijoje įvestus gynybos mokesčius užskaitė. Baikime manipuliuoti, kad prarasime tas RRF fondo lėšas“, – teigė V. Ąžuolas.
A. Sysas šią repliką atmetė kaip neteisingą ir dar kartą patvirtino, jog sąlyga dėl NT mokesčio ir RRF fondų yra būtina.
Komunikacijos iš Vyriausybės dėl RRF lėšų pasigedo ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
„Praėjusios kadencijos pabaigoje manęs paklausė, ar neapmaudu, kad mums nepavyko įgyvendinti mokesčių reformos. Pusiau juokaudamas atsakiau, kad gal ir gerai, nes ekonomikos augimas vyksta. Tai dabar atsakant į tai, ar reikia daryti, jeigu dėl RRF’o, – pritarčiau. Ministras Šadžius pasakė, kad BVP augimui tai bus -0,2 proc., o Lukas Savickas pasakė -0,4 proc. ir plius Trumpo tarifai. Didžioji vertybė yra kokia? Užtikrinti ekonomikos augimą, tą Lietuva sėkmingai užtikrina“, – teigė E. Gentvilas.
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė teigė, jog dabartinėje situacijoje neįvedus NT mokesčio, Lietuva prarastų apie 87 mln. eurų, tačiau alternatyvos yra įmanomos.
„NT mokestis nėra GPM ar PVM mokesčiai, kurie daro didelę įtaką ekonomikai. Tai suvokiama kaip paskata ir tai nėra dėl to, kad liepė ar mes įsipareigojome. <...> Turime tai daryti dėl savo pačių intereso, o RRF yra tik saldainis. Esminis tikslas – ką mes su tais pinigais padarysime“, – teigė M. Lingė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Tomas Tomilinas „LRT forume“ priminė, jog pasikeitusi geopolitinė situacija diktuoja savas sąlygas ir reikia ieškoti geriausių sprendimų. Dabar numatyta NT tarifų apatinė kartelė nuo 40 tūkstančių gali didėti iki 100 tūkstančių.
Laidos metu vyko ir balsavimas. Net 63 proc. respondentų NT mokesčiui nepritartų. 15 proc. pritartų įvedamam NT mokesčiui nuo 40 tūkst. eurų ribos. Kiek palankiau vertinamas mokestis nuo 100 tūkst. eurų ribos – jam pritartų 23 proc. respondentų.
Lėšų gynybai klausimai ir komunikacinės spragos
Klausimų kelia ir mokesčio proporcijos gynybai bei papildomų resursų paieškos augantiems gynybos poreikiams. Pagal dabar siūlomą projektą, 50 proc. NT mokesčio lėšų tektų gynybai, o kita pusė – savivaldybėms.
„Nemuno aušros“ frakcijos Seimo narys Dainoras Bradauskas laidoje teigė, jog „netikslu sakyti, kad mokestis teks gynybai“, nes tam būtų skirta tik pusė jo. Tačiau problemų dėl mokesčio traktavimo esama pačioje valdančiojoje koalicijoje.
„Nėra nuspręsta ir dėl mokesčio grindų – vieną kartą girdime apie 20 tūkstančių, kitą kartą apie 40 tūkstančių, dar kitą kartą apie 50 tūkstančių. Po to buvo kalbama apie mokestinį kreditą 50 procentų pirmam būstui, dabar mes apie tai nebegirdime, ir nebegirdi žmonės, kurie dėl to labai pyksta. <...> Šis mokestis ir jo projektas yra taisytinas“, – teigė D. Bradauskas.
Dauguma studijoje susirinkusiųjų pritarė, jog aptariamam mokesčiui trūksta aiškumo ir komunikacijos su visuomene. Diskusijų kilo ir dėl to, kur keliauja dabar surenkami nekilnojamojo turto mokesčiai – į valstybės biudžetą ar savivaldybes.
„Mes turime grąžinti pasitikėjimą sprendimais. Grįžti prie kontakto su visuomene, pagrįsto viešuoju interesu“, – teigė M. Lingė.
Jam pritarė ir „Nemuno aušros“ atstovas D. Bradauskas, kuris paaiškino ir savo motyvus nedalyvauti sekmadienį vykusiame mitinge.
„Visuomenė yra įaudrinta ir jai sunku yra paaiškinti, nes ji nebenori girdėti. Mitinge buvo galima paaiškinti, kokia iš to bus nauda, bet niekas to nedarė. Aš pats mitinge nemačiau tikslo dalyvauti, nes mitingas buvo neprofesionalus, daug neteisingos informacijos buvo, tokio Z kvapelio buvo ir visko. Aš tokiuose renginiuose nedalyvauju“, – laidoje teigė D. Bradauskas.
Studijoje kilo ginčas dėl išaugusių gynybos poreikių. E. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad trūksta aiškesnės strategijos, kaip bus pasiekti žadami gynybai 5–6 procentai biudžeto lėšų.
„Pradėkite sakyti tautai ir mums, kaip jūs finansuosite visą iššūkį, o ne turtą. Jūs ne man aiškinkit, o visuomenei pasakykite, kaip 2–3 milijardus papildomai gauti“, – sakė E. Gentvilas.
Jam studijoje antrino ir M. Lingė, priminęs apie siūlytą idėją atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos, kurio nebuvo.
„Visada buvo galimybė svarstyti ir 1 proc. PVM surinkti gynybos reikmėms, kai į čekius įrašome, kiek lėšų nukeliavo gynybos reikmėms. Antras pavyzdys – bankų solidarumo mokestis. Patys bankai kitaip žiūrėtų į mokestį, jeigu mes rodytume, kad mes pastatėme poligoną, ar pavadinkime banko pavadinimu, kad tai yra už jūsų lėšas sukurta ir tie pinigai panaudoti tikslingai. Pinigų panaudojimo tikslingumo žinojimas sukuria ir kitokius mokėjimo motyvus, lengviau priimamus“, – teigė M. Lingė.
Jam oponavo V. Ąžuolas, primindamas dar 2019 metais priimtą taršos mokestį, kurio pagrindu dalis lėšų buvo skiriama miškams sodinti. Esą vėlesnė valdančioji koalicija iš šio mokesčio nepasodino nė vieno medžio.
Mokesčiai ir ekonominis augimas
Verslas kartoja, jog žiūrint į pakeitimus kyla grėsmė sustabdyti ekonomikos augimą. 76 šalies verslo organizacijos skatina ne didinti mokesčius, o skatinti investicijas, ekonominį augimą.
Verslas teigia, kad BVP praradimai bus didesni, mokesčių į biudžetą bus surinkta mažiau, jeigu juos kelsime. Lietuvą, kuri ir taip nepatraukli užsienio kapitalui, dar labiau aplenks užsienio investicijos.
Anot T. Tomilino, į šiuos nuogąstavimus atsižvelgiama. Pavyzdžiui, pelno mokesčio pakėlimas virto iš 2 procentų į 1 procentą, analizuoti ir praeities pokyčiai, bus įvesta ir progresinė mokesčių skalė, o GPM augimas palies apie 1–2 procentus žmonių ir ekonomikos augimas nebus stabdomas.
Jam oponavo V. Ąžuolas, kuris teigė, jog reikia kalbėti su verslu: „Mes ateiname į tą ribą, kai išvažiuos verslas iš Lietuvos.“ E. Gentvilas rėmėsi Gedimino Kirkilo Vyriausybės pavyzdžiu, kai sumažintas PVM mokestis atsikūrė per tris mėnesius ir į biudžetą grįžo augančiomis įplaukomis iš šešėlio.
Tuo metu D. Bradauskas siūlė skolintis verslui, o papildomų lėšų ieškoti tarp į depozitus įdėtus 3 mlrd. Eurų, kurie padėti užsienyje. Anot jo, į ekonomiką įlieti 2–3 mlrd. eurų būtų didžiulė nauda ir tvarus pajamų šaltinis valstybei.
Premjero pasiūlymą pasiskolinti verslui V. Ąžuolas vadino „cinizmu ir pasityčiojimu“ dėl verslui nepalankių skolinimosi sąlygų.
„Anot Lietuvos banko duomenų, Lietuvos verslui galimybė pasiskolinti yra blogiausia Europoje: Europos vidurkis yra 40 procentų, o mūsų – 15. <...> Tuo metu gynybai Europa leidžia skolintis už nulį palūkanų. Pasiskolinkime už nulį palūkanų 150 mln., kurie neįeis į skolos rodiklį. Ten padėkime už nulį ir padėkime verslui augti“, – teigė V. Ąžuolas.
Tuo metu T. Tomilinas teigė, kad ieškoma kitų papildomų šaltinių – svarstoma įvesti aplinkosaugos ar azartinių mokesčių papildomą apmokestinimą, kuris galėtų įnešti 30 milijonų papildomų mokesčių.
Anot A. Syso, dabar siūlomi NT mokesčio variantai nėra galutiniai ir gali keistis. Laiko susitarti dar yra iki birželio pabaigos, o dėl galutinių sprendimų dar bus deramasi.
