Projektus dėl antrosios pensijų pakopos pertvarkos Vyriausybei planuojama teikti dar šį mėnesį, o į Seimą nešti jau gegužę. Priėmus antrosios pakopos pokyčius, dalis jų įsigaliotų po pusmečio – tiek laiko esą ministerijai prireiks pasiruošti, suderinti turimas informacines sistemas.
Lietuvos bankas antrosios pensijų pakopos galimus pakeitimus peikia, ypač galimybę anksčiau atsiimti sukauptus pinigus. Ekonomistai teigia, kad yra keistinų dalykų antrojoje pakopoje, tačiau nemano, kad, leidus atsiimti pinigus, sistema sugrius. Tačiau didžiausią nepasitikėjimą antrąja pakopa kelia nuolatinis politikų noras šią sistemą keisti.
Lietuvos bankas parengė kelis scenarijus, jei, kaip siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, būtų leista atsiimti pinigus iš antrosios pakopos.
Juodžiausias: jeigu iš kaupimo pasitrauktų 60 proc. dalyvių, į ekonomiką staiga įplauktų beveik pusketvirto milijardo eurų.
Mažiausias poveikis būtų, jeigu kaupti nustotų 20 proc. dalyvių. Bet realiausiu scenarijumi banko vadovas laiko, jei privačius pensijų fondus paliktų 40 proc. kaupiančiųjų.
„Tai yra trumpas toks ekonomikos pagyvėjimas metus kitus ir šiek tiek infliacijos padidėjimas. O po to, kadangi didžioji dalis lėšų būtų arba investuojama, arba pasitrauktų iš Lietuvos perkamo importo forma, po to mes turėtume tokį tarsi ekonomikos palėtėjimą“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, juodžiausio scenarijaus nebus – žmones sulaikys paskata iš biudžeto. Ministerija siūlo ją palikti.
„Viskas priklausys nuo pensijų fondų darbo – jeigu jie parodys pakankamai solidžią grąžą, taip, kaip jie ir žadėjo žmonėms, jeigu jei parodys, kad apsimoka kaupti antroje pakopoje ir čia yra geriausias variantas, tai žmonės neišeis, žmonės moka skaičiuoti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Vienos sparčiausiai augančios pensijų valdymo bendrovės „Goindex“ įkūrėjas Marijus Kalesinskas sako, kas mėnesį prie šio pensijų fondo prisijungia po kelis tūkstančius gyventojų. Tačiau nuolatiniai valdžios norai vis ką nors pakeisti, pasitikėjimo neprideda.
„Tokie ministrės pasisakymai, kad pensijų fondai turės kažką įrodyti, kad verta kaupti ar panašiai, jie iš tiesų demonstruoja, pasakysiu tiesiai, ministrės nekompetenciją“, – sako M. Kalesinskas.
„Fondų valdymo bendrovės tik teikia paslaugą. Pačią antrąją ir trečiąją pakopas įsteigė Lietuvos vyriausybė, beje, ta pati Vilija Blinkevičiūtė buvo tos vyriausybės socialinių reikalų ministrė“, – primena M. Kalesinskas.
Pensijų valdymo fondo įkūrėjas nemano, kad leidus atsiimti sukauptas lėšas, gyventojai masiškai puls tai daryti.
„Absoliuti dauguma žmonių yra patys apsisprendę dalyvauti, nebuvo automatiškai įtraukti. Automatiškai įtrauktųjų yra dešimtadalis ar mažiau iš visų kaupiančiųjų, tai yra nykstamai maža dalis“, – sako M. Kalesinskas.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovo Jono Dirginčiaus teigimu, iš siūlomų pakeitimų geriausiai vertinama tai, kad nebelieka prievartinio įtraukimo. Būtent tai, jo žodžiais, labai daug žmonių neigiamai nuteikia prieš pačią antrosios pakopos sistemą.
„Yra daug žmonių, kurie žino, kaip sistema veikia, supranta problematiką ir yra nusiteikę kaupti. Ir tie žmonės garsiai nešaukia, nereiškia savo ekspresijos. Tie, kurie nepatenkinti, nesupranta, jie labai smarkiai garsiai šaukia ir jų buvimas visai sistemai yra deguto šaukštas“, – sako J. Dirginčius.
Jis pateikia Nyderlandų, Islandijos, Danijos pavyzdžius. Šios šalys pagal pasaulinį pensijų kaupimo indeksą yra tarp pirmaujančiųjų: ir būtent jose neklausiama – nori kaupti, ar ne. Kaupime gyventojai dalyvauja privalomai ir negali atsiimti pinigų anksčiau laiko. Toks modelis, J. Dirginčiaus manymu, būtų tinkamiausias Lietuvai.
„Taip nebus, kad atsiėmus tam tikrą pinigų sumą, kad ta sistema sugrius. Jinai išliks, kaip ir kažkada buvo neprivaloma, tais laikais irgi buvo kaupimas, buvo dalis žmonių, kurie geranoriškai kaupė ir nuo to sistema nei susikūrė, nei sugriuvo. Klausimas tik yra – koks procentas žmonių liks sistemoje“, – svarsto J. Dirginčius.
Prieš ketverius metus Estija leido atsiimti sukauptus pinigus iš antrosios pakopos pensijų fondų, tuo pasinaudojo daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų.
Ekonomikos mokslų daktarė Julija Gavėnaitė-Sirvydienė sako, kad lietuviai taip pat pasinaudotų galimybe atsiimti pinigus ir greičiausiai, kaip estai, didžiąją dalį išleistų kasdieniam vartojimui.
„Tai turi keletą grėsmių. Viena vertus, vartojimas trumpuoju laikotarpiu labai stipriai padidės, bet tai lems infliacijos augimą. Kita vertus, vis dėlto ilguoju laikotarpiu šie gyventojai galimai susidurs su finansiniais sunkumais, kai jau ateis jų pensijos laikotarpis“, – sako Verslo mokyklos dėstytoja J. Gavėnaitė-Sirvydienė.
Anot Vilniaus universiteto profesorės Daivos Skučienės, leidus gyventojams atsiimti pinigus, nepatenkintieji pasitrauks, tačiau nereiškia, kad neatsiras naujų, kuriuos suvilios nauji argumentai.
„Aš tikrai čia apokaliptinio scenarijaus nematyčiau“, – mano Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros vedėja D. Skučienė.
Lietuvos banko scenarijai, profesorės manymu, jei išsipildytų, turėtų poveikį ekonomikai, ypač, jei atsiimtų pinigus 40 proc. ir daugiau gyventojų.
„Tačiau tam yra priemonės sureguliuoti. Juk nebūtina (jeigu taip ir įvyks – ir 20, ir 40 procentų) atsiimti visas sumas, jas galima išdalinti per tam tikrą laikotarpį ir tuomet tas poveikis tikrai būtų švelninamas. Bet ar tai įvyks, kad 20 ar 40 procentų, tai yra labiau skaičiavimai arba prognozės, kurios visada remiasi tam tikromis prielaidomis“, – aiškina profesorė.
J. Gavėnaitė-Sirvydienė sako, kad dauguma gyventojų net nesidomi, kur kaupia, o didžiausia bėda tai, kad jie nuolat girdi apie galimus pasikeitimus.
„Vienokie ar kitokie pakeitimai tikrai būtų į naudą, bet nežinau, ar tie, kuriuos šiuo metu įvardina Vyriausybė kaip planus“, – pasakoja ekonomikos mokslų daktarė.
Pašnekovės manymu, dar labiau nei įstatymo pakeitimų, reikėtų gyventojams pasakoti, informuoti juos apie pensijų kaupimą.
