Statistika rodo: Lietuvoje dar pagausėjo žmonių, kuriems sunku sudurti galą su galu. Visiškame skurde gyvena beveik 170 tūkst. šalies gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva šiemet bus trečia nuo galo Europos Sąjungoje, daugiau nepriteklių patiriančių žmonių – tik Bulgarijoje ir Latvijoje.
Pavasarį – savo pačių užaugintos gėlės, daržovės. Rudenį – mezginiai. Ir taip kiekvieną dieną, gal kas nupirks. Praeiviai sako, prekiautojais pensininkai tampa ne iš gero gyvenimo.
„Aš manau, kad prisidurt pinigėlio, nes viskas brangu“, – LRT TELEVIZIJAI sakė moteris.
„Jauni žmonės tai tikrai rankas, kojas turim, galim dirbti. Galim mokytis, visos galimybės suteiktos. O pensininkam tai tikrai, sakyčiau, sunkiau, verčiasi kaip gali“, – kalbėjo gyventoja.
Pensininkai Lietuvoje – tarp gyvenančiųjų visiškame skurde. Be jų, taip vargsta dalis šeimų su vaikais, vienišų tėvų, bedarbių.
Iš viso – beveik 6 proc. šalies gyventojų, tai yra arti 170 tūkst. žmonių, per metus tokių pagausėjo 60 tūkst. Jei ne išmokos, skaičius būtų dar didesnis.
Absoliutaus skurdo ribą žmogus kerta, kai mėnesio pajamos nesiekia 500 eurų, o šeima su dviem vaikais, kai nesiekia 1 tūkstančio eurų.
„Nesvarbu, kad disponuojamosios pajamos auga, darbo užmokestis auga, tačiau, tikėtina, apskaičiuojat ribą, turi įtaką tiek infliacija, tiek socialinės išmokos“, – sakė Valstybės duomenų agentūros skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė.
Dar daugiau žmonių – per 600 tūkst. – gyvena ties skurdo riba. Tai yra kas penktas žmogus. Vilniečiai svarsto, kodėl nepritekliaus tiek daug. Sako, per brangus maistas ir per mažos pensijos.
„Tikrai yra apmaudu, kai žmogus tiek metų atiduoda valstybei, o paskui ta valstybė spjauna ant tavęs“, – kalbėjo pašnekovė.
Su skurdu kovojančių nevyriausybinių organizacijų apklausa rodo, kad maisto neįperka beveik dešimtadalis gyventojų.
„Ir tai nu nėra labai normalu, mes, kaip valstybė, tikrai galim labiau pasirūpinti tais žmonėm, kurie yra sudėtingoj situacijoj“, – kalbėjo Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Kaime skurstančių daugiau nei miestuose, nors gerai gyvenančių šalyje irgi daugėja.
„Tas pyragas auga, bet trupiniai tik nukrenta žmonėm, kurie gyvena sudėtingai. Ir mes per mažai skiriam pačiai socialinei apsaugai. Mes skiriam vidutiniškai du trečdalius to, ką skiria kitos ES valstybės“, – teigė A. Adomavičienė.
Socialinės apsaugos ministrės patarėja sako, statistika parodė tai, kas seniai žinoma - skurdo lygis Lietuvoje aukštas.
„Ir antras dalykas – tai patvirtina, kad skurdo problema savaime nesisprendžia, nes esant ekonominiam augimui“, – sakė patarėja Jekaterina Navickė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia pokyčių: ketina iš „Sodros“ rezervo didinti individualią pensijos dalį, peržiūrėti šalpos pensijų, kurias gauna neįgalieji, indeksavimo tvarką, ankstinti, ilginti išmokų laiką priešpensinio amžiaus bedarbiams.
„Skurdo problema yra labai kompleksinė, priežasčių yra daug ir paprastų sprendimų nėra. Skurdo problema ir jos sprendimas yra brangus, o įsisenėjusio skurdo – ypač brangus“, – kalbėjo J. Navickė.
„Tai dabar, aišku, mes turime labai stiprų spaudimą gynybos sistemai ir čia, aišku, reikia krašto apsaugą stiprinti, vienareikšmiškai. Bet kartu nepamiršti, kad piliečių saugumas irgi labai svarbus ir žmonės, kurie yra pažeidžiamose situacijose, jais lengviau manipuliuoti ir pasinaudoti“, – teigė A. Adomavičienė.
„Mes iš vienos pusės džiaugiamės ekonomikos augimu, kad jis yra vienas sparčiausių Europoje, bet realiai mes iki šio parduodame pigią darbo jėgą, tiek prekes, tiek paslaugas. Tai yra, mūsų eksportas kol kas stovi ne ant inovacijų, ne ant brangių lustų, o pigesnių darbo valandų pardavimo į Vokietiją ir Skandinaviją“, – sakė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jis sako, kad darbdaviai turėtų labiau dalintis pelnu su darbuotojais.
„Gyventojų pajamų augimas labai netolygus“, – minėjo jis.
Regionuose mažai ne tik gerai apmokamo, o bet kokio darbo. Ekonomistas giria siekį didinti pensijas, tik sako, svarbu, kad ateity nepritrūktų tam pinigų ir nereikėtų skolintis.
Tačiau jis peikia idėją dėl nedarbo išmokų – sako, geriau vyresniems žmonėms padėti integruotis į darbo rinką.
