Negyvi daiktai nieko nedaro, diskusijoje apie siūlomus antrosios pensijų pakopos pakeitimus teigė Seimo narys Raimondas Kuodis. „O iš ko paima valstybė tuos pinigus? Iš jūsų pačių, miunhauzenai“, – reaguodamas į argumentus kalbant apie valstybės paramą antrajai pensijų pakopai sakė parlamentaras.
R. Kuodis ragino atidžiau pasižiūrėti į pensijų pakeitimo normas, skaičiuojamas ne nuo buvusių pajamų, kaip dažnai daroma Lietuvoje, bet nuo turėtų išlaidų.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros organizuotoje viešoje diskusijoje „Kodėl reformuojama pensijų II pakopa ir ko tikėtis po reformos?“ dalyvavęs profesorius Romas Lazutka taip pat kritikavo teikiamus siūlymus ir laikėsi pozicijos, kad kaupimo dalyviams visada turėtų būti suteikiama galimybė pasitraukti iš kaupimo.
Antrąją pakopą palaikantis Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis teigė, kad tokią tvarką taiko daugybė pažangią pensijų sistemą turinčių Vakarų valstybių.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė teigė, kad siūlomais pakeitimais siekiama dabar taikomą tvarką tobulinti.
Ar pavyko įgyvendinti ECB siūlymą?
Diskusijos metu vyriausiasis „Sodros“ aktuaras Evaldas Valeiša laikėsi pozicijos, kad Lietuvoje pasiekti didesnę pakeitimo normą, t. y. kad išėjus į pensiją būtų mokama didesnė ankstesnių pajamų dalis, mokant pensiją tik iš „Sodros“, neįmanoma. Jo teigimu, tai lemia šalies demografinė situacija.
LRT.lt primena, kad šiuo metu pensijų pakeitimo norma vidutiniškai siekia kiek daugiau nei 40 proc.
„Mano vertinimu, negali būti daugiau dėl demografijos. Seimas ar kas tik nori stengsis indeksuoti, (...) bet pati sistema yra užkodavusi maždaug tokio lygio pakeitimo normą. Tada kyla klausimas – (...) tavo pajamos sumažėjo 60 proc., ar tai yra tvaru? Ar tai yra socialiai teisinga? Ar tai yra tas pensijų lygis, kurį norime turėti savo valstybėje? Man peršasi atsakymas, kad turbūt ne“, – komentavo E. Valeiša.
Anot jo, tuomet ir kyla klausimas, kokios kitos priemonės turėtų būti pasitelktos, kad pakeitimo norma vis dėlto būtų didesnė. „Sodros“ aktuaras pridūrė, kad galima diskutuoti, ar antroji pensijų pakopa, kokia egzistuoja dabar, yra tinkamiausias sprendimas.
Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys profesorius Romas Lazutka, komentuodamas antrąją pakopą, akcentavo, kad antrosios pakopos principai, kurie buvo pristatyti Europos Centrinio Banko (ECB) prieš kelis dešimtmečius, buvo visai kitokie nei tie, kuriuos galiausiai yra įtvirtinusi Lietuva.
„Tai buvo bandoma daryti, bet iškart buvo pilna kritikos. (...) Dėl to paskui visos tos reformos užlūžo visose Rytų Europos šalyse“, – pabrėžė R. Lazutka.
Pakeitimai, priminė profesorius, kiek vėliau buvo priimti ir Lietuvoje – antroji pakopa buvo atskirta nuo „Sodros“ ir kaupiantieji niekaip nemažino ateities „Sodros“ įsipareigojimų, kaip turėjo būti, remiantis Europos Centrinio Banko siūlymais.
Vilniaus universiteto afiliuotasis profesorius Teodoras Medaiskis atkreipė dėmesį, kad ECB tokį pasiūlymą teikė dėl demografinių priežasčių – prognozuojamo gyventojų mažėjimo.
„Buvo skaičiuojama, kad dabar yra geri demografiniai laikai, kadangi santykinai gana didelė dirbančioji karta ir dar palyginti nedaug yra pensininkų. Ateityje, kaip mes visi žinome, proporcijos gana smarkiai keičiasi – labai daug vyresniosios kartos ir mažai dirbančiųjų. Vadinasi, jeigu mes iš visko, ką dabartinė dirbančioji karta gali sumokėti, didinsime pensijas ir viską atiduosime į pensijas, mes įklimpsime į tokius įsipareigojimus, kad, pasikeitus demografinei situacijai, nebebus įmanoma tęsti šių pažadų, šių mokėjimų“, – priminė T. Medaiskis.
Anot jo, dėl to dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje buvo siūloma kaupti fondą ir jį atidėti ateičiai. Nerimaujant dėl galimų politinių pokyčių, taip pat buvo pasiūlyta, kad gyventojai turėtų sau priskirtas sąskaitas, taip buvo sukurta antroji pakopa.
„Logika šio pasiūlymo buvo tokia. Kiek ji pasiteisino ar ne – jau dabar matome. Bet pati mintis buvo tokia“, – sako T. Medaiskis.
Ragino keisti skaičiavimą: atsižvelgti ne į pajamas, o į išlaidas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė, reaguodama į išsakytas mintis ir primindama, kokius antrosios pensijų pakopos pokyčius siūlo ministerija, teigė, kad pakeitimų tikslas yra būtent tobulinti esamą sistemą.
Ji antrino E. Valeišai ir ragino atkreipti dėmesį į pakeitimo normas. Ministrės patarėja pabrėžė – jas būtina didinti.
„Lietuvos banko vertinimu (...), antroji pakopa neišspręs demografinio senėjimo problemos. Lietuvos banko vertinimas parodė, kad ar su, ar be reformos, jie prognozuoja, kad pakeitimo normos didės iki 2030 m. Tada stabilizuosis iki 2040 m., (…) ir tuomet, nepriklausomai nuo to, ar reforma bus, ar nebus, pradės mažėti. (...) Matyt, reikia ieškoti platesnių sprendimų“, – atkreipė dėmesį J. Navickė.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas, Vilniaus universiteto profesorius Tadas Gudaitis taip pat teigė, kad moksliniai tyrimai rodo, jog pažangiausias pensijų sistemas turinčių šalių gyventojai paprastai pensiją gauna iš kelių šaltinių.
„Iš esmės dažniausiai yra trys pensijų pakopos. Jeigu žiūrėtume į pažangiausias – Daniją, Olandiją, kitas pasaulio šalis, iš esmės yra noras, kad, išėjęs į pensiją, žmogus gautų apie 70 proc. pakeitimo normą, (...) reiktų kalbėti, kaip, per kurią sistemą, pensijų pakopą? Kaip ją sumodeliuoti taip, kad tas vidutinio atlyginimo gavėjas, kuris visą gyvenimą mokėjo mokesčius, dirbo, gautų 70 proc. arba, kitaip šnekant, 1 000 eurų pensiją“, – akcentavo T. Gudaitis.
Jo teigimu, kitose šalyse, turinčiose pažangią pensijų sistemą, pensijoms nuo biudžeto skiriama dalis yra panaši kaip ir Lietuvoje, bet įtraukimas į antrąją pakopą yra privalomas. Dabar ministerijos teikiami siūlymai, atkreipė dėmesį T. Gudaitis, vis dėlto nuo tokios praktikos tolsta – siūloma antrąją pakopą leisti pasirinkti laisvai, į ją neįtraukiant. Tai esą mažins ateities pensininkų pajamas.
Reaguodamas į išsakytas nuomones, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Raimondas Kuodis teigė, kad skaičiavimai, kai atsižvelgiama į pakeitimo normą, skaičiuojamą nuo gautų pajamų, nėra tinkami. Anot jo, derėtų pakeitimo normą skaičiuoti pagal patirtas išlaidas.
„Kaip keičiasi paveikslas? Tu gauni 1 000 eurų pensiją, o koks nors olandas 2 000 eurų, bet tu gyveni savo būste, o olandas nuomojasi. Kuris pensininkas geriau gyvena? Net ir nacionalinėse sąskaitose yra implicitinė renta, (…) kai žmogui užrašomos ir pajamos, ir išlaidos, kai jis gyvena nuosavame būste, lyg jis pats iš savęs nuomotųsi. Jau paveikslas keičiasi į gerąją pusę“, – tvirtino R. Kuodis.
Jis akcentavo, kad, vertinant pensijas per pakeitimo normas, apskaičiuojamas nuo buvusių pajamų, susidaro paradoksali situacija: siekiant padėti tiems, kurių pakeitimo norma yra itin maža, pensijos sumažinamos tiems žmonėms, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius.
„Kodėl? Todėl, kad didžioji dalis tų su mažomis normomis sėdėjo arba šešėlyje, arba tame garsiajame guvulių ūkyje ir jūs juos ištraukiate už ausų. Nors, jeigu žiūrėsime per išlaidas, jų pakeitimo normos bus tris kartus didesnės už Vilniaus universiteto profesorių, nes jie pasidarė kitas „pakopas“, – teigė R. Kuodis.
Jis atkreipė dėmesį ir į viešojoje erdvėje nuskambančius argumentus, kad valstybė remia kaupiančiuosius, mokėdama 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio kiekvienam kaupiančiam antrojoje pakopoje.
„Praktinėje politikoje sakau – negyvi daiktai nieko nedaro. Jokia valstybė jūsų neremia. Bet mes ir vėl iš naujo pradedame: „valstybė duoda paramą“. O iš ko paima valstybė tuos pinigus? Iš jūsų pačių, miunhauzenai. Kodėl apie tai nešnekate? Lietuvos bankas lygiai tą patį triūbija. Žiūrėkite į esmę, o ne institucijų antraštes“, – teigė R. Kuodis.
Nuomonės dėl galimų sprendimų išsiskyrė
Apibendrindamas diskusiją, T. Medaiskis teigė, kad antroji pensijų pakopa galėtų būti keičiama tokiu būdu, kad į ją nebūtų įtraukiami tie, kuriems tai nenaudinga. Pavyzdžiui, dirbantieji laikinai.
Jo vertinimu, dabar svarstomas pakeitimas, leisiantis per numatytą laiką pasitraukti nenorintiems kaupti, nėra tinkamas.
„Jeigu taip laisvai atidaromi tie langai, pensijų sistema nustoja būti pensijų sistema. Pensijų sistema yra tada, kai apsiimate vis dėlto taupyti iki pensinio amžiaus ir taip, kad būtų sukaupta ilgalaikei periodinei išmokai. (...) Jeigu kada noriu, pasiimu, kada nenoriu, nepasiimu, tai kuo tada tai skiriasi nuo paprasčiausio taupymo instrumento?“ – aiškino T. Medaiskis.
Jis taip pat ragino nesiimti pakeitimo, kuris numato, kad nutraukusieji kaupimą valstybės įmokas galės atgauti „Sodros“ taškais.
T. Gudaitis antrino nepritariantis siūlymui, kad sukauptus pinigus gyventojams būtų leista atsiimti dar iki pensijos.
„Čia man valstybės požiūris labai keistas – 20 metų kaupta, paimti ir išleisti. Jeigu tikrai žmogus yra piktas dėl antrosios pensijų pakopos, nepatenkintas, tai (...) mes sakom – leiskim tam žmogui persikelti tuos pinigus [į „Sodrą] ir būti ten“, – teigė T. Gudaitis.
Jis pridūrė, kad ir Vakarų Europos šalyse taikomi mechanizmai, kai dalį sukauptų pinigų išsiimti leidžiama, bet tai dažniausiai esą daroma sulaukus pensijos.
R. Lazutka nesutiko su išsakytomis pozicijomis ir kėlė klausimą, kodėl žmonėms leidžiama neprisijungti, tačiau prisijungusiesiems neleidžiama pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos.
„Žmogaus padėtis keičiasi. Tarkim, kai jis įtraukiamas, viskas yra gerai, jam tikslinga kaupti, bet po dvejų metų jo finansinė padėtis pasikeičia ir jam nebetikslinga kaupti, o jis jau automatiškai įtrauktas. Jis negali išeiti. Kitas net neįėjęs sau gali drąsiai gyventi be tos antrosios pakopos“, – atkreipė dėmesį R. Lazutka.
Jo vertinimu, sprendimas šioje situacijoje būtų daugiau finansuoti „Sodrą“ iš mokesčių mokėtojų pinigų.
