Regionuose atsigauna nekilnojamojo turto rinka, tačiau modernių būstų paklausa vis dar didesnė negu pasiūla. Vis daugiau naujų butų įrengiami daugiabučiais paverčiant nenaudojamus pastatus. Kai kuriuos pirkėjus vilioja ir žemesnė būstų kaina nei didmiesčiuose.
Daugiabutyje ant Šešupės kranto Marijampolėje gyventojai galės švęsti įkurtuves jau rudenį. Čia stovėjo vaikų globos namų pastatas, jį modernizavus įrengti 74 nauji būstai. Projekto architektas sako, kad iš pradžių potencialūs nauji gyventojai žiūrėjo atsargiai.
„Kai tik pradėjo ryškėti jo apvalkalas, forma, kas su juo bus, butai buvo išpirkti ir, kiek aš žinau, šiuo metu tik gal apie 10 procentų butų laisvų. Mažiausias 35 kvadratinių metrų, didžiausias – iki 100 kvadratinių metrų“, – sako „LG projektai“ architektas Gintautas Vieversys.
Tai tik vienas daugiabutis iš kelių šiuo metu naujai statomų. Naujų būstų paklausa milžiniška, sako specialistai, kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 2 iki pustrečio tūkstančio eurų.
„Klientai mokūs, kiek esu girdėjęs, netgi nelabai daug kas ima paskolas, o už savo pinigus perka butus“, – kalba Marijampolės vyriausiasis architektas Arvydas Bekeris.
Planuojama, kad mieste atsiras apie 180 naujų būstų. Miesto vyriausiasis architektas sako, kad nekilnojamojo turto plėtotojai naujų žemės sklypų ieško itin aktyviai.
„Vystosi ir nemažai dvibučių ir vienbučių pastatų, ištisi kvartalai. Kodėl – todėl, kad Marijampolė yra ant kelių sankryžos. Labai gerai vystyti pramonę, veiklą visą, tuoj pradės „Rail Baltica“ statybą, „Via Baltica“ užbaigta“, – teigia A. Bekeris.
Pasak ekspertų, nekilnojamojo turto atsigavimą lemia keli veiksniai –auganti ekonomika, kritusios paskolų palūkanos.
„Aktyvus socialinis gyvenimas, paslaugos šeimoms su mažais vaikais, edukacija, sveikatos paslaugos ir panašiai, ten tikrai regionas gali pritraukti žmones, gali pritraukti verslo plėtotojus, kurie nori statyti namus“, – komentuoja Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Pasak M. Statulevičiaus, verslas rinką tiria, tad nenuostabu, kad regionuose investuoja plėtotojai iš didmiesčių.
„Gali konkuruoti su savo produktu, savo išskirtinumu, kaina, kokybe ir tvarumo rodikliu, žmonės tuomet gali rinktis, ir tai tikrai išeitų į naudą“, – sako jis.
Atsigauna statybos ir Alytuje, verslas planuoja pasiūlyti apie 150 naujų būstų. Šiame mieste įsigyti sunku net ir senos statybos būstą, butų tiesiog nėra.
„Jaučiamas grįžimas iš didmiesčių ir užsienio žmonių, paklausa didesnė negu dabar siūlomi projektai. Jeigu viskas išliks stabilu, nuotaikos optimistinės, būstai suras pirkėją ir jų tikrai trūks“, – kalba nekilnojamojo turto agentūros atstovas Eimantas Andreikevičius.
„Jeigu atsirastų čia, Dzūkijoje, karinis poligonas, tai, manau, įtakos galėtų turėti, nes būtent tų kariškių šeimų gyvenamoji vieta būtų poreikis jai. Tikėtina, rinktųsi Dzūkijos sostinę Alytų“, – teigia Alytaus mero patarėjas Saulius Ivoška.
Alytuje taip pat planuojamas 30-ies gyvenamų namų rajonas, žemės sklypų savininkai – iš Norvegijos.
