Interesų raizgalynė ir stumdymasis dėl daugiafunkcio komplekso pinigų – koalicijos partneriai ragina premjerą nutraukti finansavimą ir siūlo plėtoti infrastruktūrą regionuose, futbolo federacija siekia namų Naujojoje Vilnioje, o vienintelį padorų stadioną gausiau užpildo koncertai, ne futbolas. Ko iš tikrųjų reikia Lietuvai?
Keturi dešimtmečiai intrigų
„Jeigu aš neklystu, iki šiol vis dar statomų objektų yra turbūt kokie trys pasaulyje: „Sagrada Familia“ – A. Gaudi šedevras Barselonoje. Man atrodo, Šiaurės Korėjoje yra, tas stebuklingas viešbutis Pchenjane, kuris ten turėtų talpinti 3 tūkst. žmonių, futuristinis toks – jis irgi, atrodo, dar statymo procese. Ir mūsų. Mes į trejetuką patenkame. Mūsų stadionas“, – taip vaizdžiai situaciją apibūdina futbolui neabejingas žurnalistas Martynas Starkus.
Esą prieš maždaug 40 metų būdamas Vilniaus „Žalgirio“ olimpiniame rezerve svajojo, kad gal išbėgs į aikštę naujame stadione sostinėje. Šiandien sako – jau apėmusi apatija.
„Atvirai pasakius, prieš kokį daugiau negu dešimtmetį tas serialas stadiono jau pasidarė nuobodus. Žinote, kada daug metų žiūri tą patį, net nežiūri, o žinai, kad tai yra serialas, kuriame viskas kartojasi, nieko naujo neįvyksta – toks lavono spardymas. Tai įdomu turbūt patiems kūrėjams to serialo“, – sako M. Starkus.
Vilniaus savivaldybė jau šį mėnesį laukia Europos Komisijos išvadų, po kurių, jeigu komisija neras trūkumų, projekto imtis turėtų Arvydas Avulis ir „Hanner“.
Išvadų laukia ir premjeras Gintautas Paluckas, nes tik į stadioną, bet ne kitus komplekso statinius, apie 50 mln. eurų turėtų investuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Premjeras kol kas projektą palaiko, bet sako svarstysiąs koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ siūlymą stabdyti investicijas.
Balsų, raginančių stabdyti statybas, ir pačioje savivaldybės taryboje apstu, nors meras yra teigęs, kad nutraukus projektą nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų ir grėsti teismais.
„Šiandien fiksuojame, kad jau privalėjo pasibaigti rangos darbai, tai kalbėti apie kažkokią mūsų kompensaciją koncesininkui yra kvaila. Atvirkščiai – jie neatliko savo darbų ir tą privalėjo konstatuoti tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek pagal įstatymą šitą sutartį privalėjusi prižiūrėti viešųjų pirkimų komisija“, – prie daugiafunkcio stadiono statybų aikštelės akciją surengęs kalbėjo Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Meras sako kol kas nematantis, kad Vyriausybės ir premjero pozicija keistųsi.
„Atsakomybės yra pasidalintos. Būtent Vyriausybė per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir finansuoja stadiono kaštų padengimą. Savivaldybė finansuos visą kitą infrastruktūrą – ir aikštynus, ir darželio statybas, arenos statybas“, – teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Į viešas diskusijas šią savaitę įsitraukė Seimo pirmininkas ir Lietuvos futbolo federacija, tik akcentuodami ne taupymo idėją, o daugiafunkcio komplekso prasmingumą – gal Vyriausybei geriau investuoti į infrastruktūros plėtrą visoje Lietuvoje, o ne vien į stadioną Vilniuje?
„Nėra masiškumo, nėra profesionalumo, turi vaikai žiemą salėse žaisti, tada žaidžia ant dirbtinos dangos ir negali konkuruoti“, – po susitikimo su Lietuvos futbolo federacijos prezidentu komentavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Iš futbolo federacijos prezidento – raginimai nevadinti Šeškinėje statyti planuojamo stadiono nacionaliniu, nes jis per mažas – būtų tos pačios kategorijos kaip Kaune.
Edgaras Stankevičius ragina savivaldybę tęsti 17 ha sklype Naujojoje Vilniuje projektą, kur galėtų atsirasti ne tik 25-30 tūkst. vietų stadionas, bet ir futbolo federacijos būstinė, tačiau meras teigia pasigendantis skaidrumo.
E. Stankevičiaus teigimu, futbolas kaip sportas sulaukia daugiausia vaikų, gerėja jų sveikata ir fizinė būklė, taip išsprendžiamos ir kariuomenės problemos. Gerėja klubų ir rinktinių rezultatai.
„Pagrindinė problema yra dengtų futbolo maniežų žiemos laikui neturėjimas. Čia numeris vienas mūsų visų uždavinys. Ir tada – atsiradimas bent jau vieno-kito ketvirtos kategorijos stadiono. Kada turėsime ketvirtą kategoriją, galime kalbėti apie nacionalinio stadiono atsiradimą“, – sako Lietuvos futbolo federacijos prezidentas E. Stankevičius.
Stadionai – tik futbolui?
Politikams diskutuojant kaip tinkamiau panaudoti daugiafunkcio komplekso lėšas, S. Skvernelis, ir ankščiau nepalaikęs sostinės planų, pasisakė ir apie tai, kad Kaune esantis Dariaus ir Girėno stadionas – kol kas turintis nacionalinio stadiono titulą – tapo ne tuo, kuo tikėjosi.
„Būčiau žinojęs, kad koncertų arena yra prioritetas, o ne futbolas – tikrai Vyriausybė būtų nė vieno euro nedavusi“, – sako Seimo pirmininkas.
Realybė – koncertai futbolo stadionuose vyksta visame pasaulyje. O Lietuvos futbolo lygis dar nėra toks, kad net ir Dariaus ir Girėno stadionas būtų visada sausakimšas, kai vyksta nacionalinės pirmenybės ar net kai žaidžia rinktinė.
Dariaus ir Girėno stadiono renginių departamento vadovas sako, kad visgi futbolas auga, o tokio dydžio erdvė – vienintelė Baltijos šalyse, todėl pavyksta pritraukti ir daug garsių vardų.
Taip stadionas visiškai išnaudojamas. Vasarą vyks keturi pasaulinių žvaigždžių koncertai. Rugsėjį pirmą kartą atvyksta Nyderlandų futbolo žvaigždynas.
„Aš esu visiškai įsitikinęs, kad ir net 15 tūkst. stadionas Kaune bus per mažas tokioms rungtynėms. Tikėkime, kad jis (futbolas – LRT) auga, tikrai auga ir matome pastangas. Tikrai drąsiai galiu nulenkti galvą ir padėkoti Lietuvos futbolo federacijai, kuri dirba ranka rankon, kad žmonių ateitų kuo daugiau. Manau, kad reikia (didesnio stadiono – LRT), bet būkime ambicingesni, turėkime daugiau negu 18 tūkst. vietų stadioną. Turėkime daugiau – 30-40 tūkst.“, – sako Dariaus ir Girėno stadiono renginių departamento vadovas Mantas Vedrickas.
Kalbinti tiek futbolo pasaulio, tiek verslo ir renginių, tiek ir politikos atstovai sutaria – dar vieno stadiono, kuris būtų panašus į esantį Kaune, nereikia. O jeigu statyti, tai tada statyti gerokai didesnį, tikrai nacionalinį stadioną.
Vilniaus „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė sako, kad nuosekliai laikosi pozicijos – vienaip ar kitaip Vilniui reikia naujo, didelio stadiono.
„Futbolo stadionas –18 tūkst. vietų, kurio kaina yra 56 mln. eurų, o viena vieta kainuoja 3 tūkst. eurų. Tai yra labai vidutinė kaina, nes Kauno Dariaus ir Girėno stadionas statytas už 50 mln. – tai buvo tik rekonstrukcija. Ir tai buvo prieš kiek, 5 metus? Lyginant lygintinus dalykus, sąmatų prasme, tai yra labai ekonominis variantas. Kad reikėtų galbūt daugiau vietų – kitas klausimas. Bet manau, jis turi atsirasti“, – teigia Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo vadovė.
Ko iš tikrųjų reikia Lietuvai: nacionalinio stadiono, dviejų panašių stadionų, daugiau dengtų maniežų ir sporto infrastruktūros, koncertų, lėšų gynybai? Atsakymas – visko. Tada lieka prioritetų klausimas.
