„Miunchenas arba tautų pardavimas neva dėl didesnio gėrio nei laisvė yra tapęs vergų turgavietės simboliniu vardu. Dabar už vartų stovi Miunchenas 2“, – minint Kovo 11-ąją Nepriklausomybės aikštėje sakė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis.
„Kaip malonu būti tarp jūsų po tokiu gražiu Lietuvos dangumi“, – pradėdamas savo kalbą, šypsojosi V. Landsbergis.
Nepriklausomybės aikštėje kalbėjęs profesorius teigė, kad šiandien širdis nori džiaugtis tuo, kad 35 metus gyvename nepriklausomoje valstybėje. Atlaikydami įvairiausius smūgius, matome tikrovę aplink save, o kartais – ir savyje, sakė jis.
„Todėl tegu man atleidžia vadovai ir organizatoriai – aš kalbėsiu ir apie šiandieną, ir apie galimą rytdieną“, – sakė V. Landsbergis.
Pasak profesoriaus, pastaruoju laikotarpiu gavome „pliūpsnį naujos šviesos pamatinių vertybių klausimu.“ Tai atnešė tarsi netikėtas Rusijos ir Amerikos suartėjimas, „varžant ir naikinant mažesnių tautų laisvę.“
„Pasiaukoti už laisvę, nevengiant pačios mirties, buvo laikoma neginčytina dorybe, o laisvės žudikai buvo laikomi nedorėliais. (...) Dabar einantys mirti už laisvę peikiami kaip agresyvūs provokatoriai. Jiems pažadėta neapykanta ir kerštas iki paskutinio garbingo žmogaus Ukrainos žemėje“, – JAV poziciją kritikavo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas.
V. Landsbergis tęsė, kad Lietuva tai yra patyrusi savo skaudžioje praeityje.
„Ir mums buvo žadama Lietuva be lietuvių. Arba vergų Lietuva. (...) Tebekovojame už geresnę lemtį, atjaučiame didvyriškai kovojančius kaimynus. Manau, tai viena svarbiausių mūsų dabarties gyvenimo dimensijų, bylojanti ir apie mūsų pačių vertę. Miunchenas arba tautų pardavimas neva dėl didesnio gėrio nei laisvė yra tapęs vergų turgavietės simboliniu vardu. Dabar už vartų stovi Miunchenas 2.
Pirkliai nebuvo išvaikyti iš turgavietės, tik jos erdvė neregėtai prasiplėtė. Ar vergai ginsis? Toks klausimas taip pat yra mums. Ar ginsimės vieni, ar kartu su mūsų sąjungininkais, taip pat nesutinkančiais vergauti? Čia nuoseklus antras, tolesnis klausimas. O jeigu sąjungininkų sumažės? Jei tarp jų nebeliks Amerikos?“ – klausimus kėlė profesorius.
V. Landsbergio teigimu, į šį klausimą reikia atsakyti pirmiausiai ir kuo greičiau.
„Mantros, kad be Amerikos mes nieko verti, yra tiesiog pavojingos, neleistinos. Tai būtų didysis egzaminas. (...) Nepamirškite, kad visada rasis tų, kurie už mus pasiūlys daugiau“, – kalbėjo profesorius.
Nuskambėjus šiems V. Landsbergio žodžiams, virš Nepriklausomybės aikštės praskrido NATO sąjungininkų naikintuvai, rodantys įsipareigojimą Lietuvai. Pasak V. Landsbergio, NATO – ne tik mūsų viltis, bet ir mūsų įsipareigojimas.
„Ne tik mus kas nors gins, bet ir mes ginsime laisvę visur. Aukštesnė kaina yra tik gyvybė. Čia gali būti riba, ties kuria riebūs katinai stabtelės. Ar esame pasirengę visapusiškai ir iki galo? Tas klausimas atviras kiekvienam, o ypač tokioje šalyje kaip Lietuva, kuriai nuolat grasinama ir primenama, kad ji turi būti sunaikinta.
O tam, kuris grasina, beveik niekas neišdrįsta pasakyti, kad tai tu būti sunaikintas. Todėl klausimas, ar esame pasirengę, yra dar viena nelengva mūsų dabarties tema. Nepaisant to, kad yra tiek daug norinčių pagyventi lengviau, turime būti pasirengę gyventi ir daug sunkiau, kad mūsų šalis išliktų“, – kalbėjo V. Landsbergis.
