Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vašingtone turėtų pasirašyti sutartį, pagal kurią Jungtinėms Amerikos Valstijos suteiks teisę į gamtos resursus Ukrainoje. Ekspertės teigimu, išteklių gavyba Ukrainoje pareikalautų milijardinių investicijų, o metalų gavyba galėtų būti pradėta po dešimtmečių.
Užtruks dešimtmečius
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto specialistė Vaida Kirkliauskaitė sako, kad lėšos, gautos iš naudingųjų metalų gavybos, į numatytą bendrą Ukrainos ir JAV fondą geriausiu atveju pateks po dešimtmečių.
„Visų pirma, trūksta pačios informacijos. Vien pasižiūrėjus į žemėlapius, [...] tai yra neapibrėžti plotai. Jeigu netgi žiūrėtume detaliau, kaip yra Ukrainos geologijos tarnyboje, kurioje jau atidarytos licencijos paieškai ir gavybai, [...] pati geologijos tarnyba pateikia, kad paskutiniai duomenys yra prieinami iš 1991 m. Tai reiškia, kad tikrai yra tik apraiškos, galbūt surastos mineralizacijos, bet reikia įdėti gerokai daugiau darbo“, – sako V. Kirkliauskaitė.
Kitas dalykas, sako pašnekovė, yra pati infrastruktūra. Strateginių ir tarptautinių studijų centras yra paskaičiavęs, kad reikėtų pusės Ukrainos dabar generuojamos energijos.
„Kadangi metalų gavybos pramonė yra daugiausiai energijos reikalaujanti pramonės šaka, tikrai kalbam apie dešimtmečius“, – pažymi ekspertė.
Ukrainoje yra ličio išteklių, kurie reikalingi elekromobilių baterijoms. Iki šiol Ukrainoje litis nebūdavo išgaunamas. V. Zelenskis ir anksčiau yra kvietęs investuotojus investuoti į kasybą ir žvalgybą, tačiau investuotojų neatsirado.
„Aš manau, kad tai parodo, kad insvestuotojai puikiai supranta situaciją, – sako V. Kirkliauskaitė. – Nes ličio ištekliai šiuo metu nėra dideli. Kalbame apie 3 proc. globalios produkcijos. Vien Australija turi apie 50 proc. tų išteklių. Ukraina prisidėtų 3 procentais.“
Pašnekovės teigimu, tai buvo paminėta ir ES susitarime 2021 m., kai buvo pasirašyta strateginė partnerystė tarp Ukrainos ir ES.
„Ten Ukrainos geologijos tarnybos taip pat yra įrašyta, kad reikėtų 150-200 mln. pradinių investicijų, norint pradėti ličio gavybą. Maria Repko, Ukrainos atstovė, yra pasisakiusi, kad yra pigiau iš Australijos plukdyti litį perdirbimui į Europos Sąjungą negu sukurti visą gavybos liniją dabar nuo nulio Ukrainoje“, – pažymi pašnekovė.
Gali lemti Ukrainos išnaudojimą
Pasak V. Kirkliauskaitės, susitarimas dėl metalų gavybos Ukrainoje su JAV gali lemti tai, kad šis fondas gali tapti korupcijos katilu, kuriame tiesiog bus pritraukiami pinigai, kurie bus išleidžiami paieškoms be realių rezultatų.
„Šalyje nebus pakankamai specialistų, trūks geologų. Tikėtina, kad didelė dalis geologų yra karo lauke. Daug informacijos prarasta. Netgi 1991 m. ataskaitos, kuriose buvo daug svarbios informacijos, jos paprasčiausiai tuose archyvuose gali sudegti. Dėl to aš manau, kad strateginis susitarimas su ES buvo gerokai naudingesnis ir logiškesnis“, – sako pašnekovė ir priduria, kad JAV galimai taps tarpininku, be kurio Ukraina negalės daryti jokio sprendimo.
Be ličio ir kitų sudėtingai išgaunamų mineralų, sutartyje kalbama ir apie naftą bei dujas. V. Kirkliauskaitė sako, kad jos taip pat sudaro tik nedidelį kiekį pasaulinių išteklių ir vargiai galėtų daryti pokytį globalioje erdvėje, o didelė dalis jų – Rusijos užimtose teritorijose.
„Apie 80 proc. yra metalogeninėje provincijoje, kuri yra Dnipro-Donetske. Iš esmės tai yra daug užimtų arba užminuotų teritorijų. Labai sunku įsivaizduoti, kad būtų galima greitai tą gavybą atnaujinti netgi esančiuose telkiniuose“, – sako pašnekovė ir priduria, kad išteklių gavybai reikia transportavimo, logistikos, energijos ir infrastruktūros.
V. Kirkliauskaitės teigimu, metalų gavyba Ukrainoje pareikalautų milijardų dolerių investicijų, tačiau ištekliai atneša daug pelno.
„Ypač, jei jis išgaunamas neskaičiuojant žmonių darbo arba aplinkosauginių reikalavimų. Dėl to gavyba ir sukoncentruota Kinijoje, Čilėje, Konge. Nes kaštai sumažinami būtent per žmonių išnaudojimą ir aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą“, – pažymi mokslininkė.
Jos teigimu, išnaudojimą patirti gali ir Ukraina, o gavyba, ypač metalų, atneša labai didelę žalą ir rizikas.
„Įsivaizduokite, mes turime uolieną. Uolienos dažniausiai sudarytos iš mineralų, mineralai – iš cheminių elementų. Jei mes norime ištraukti, pavyzdžiui, titaną, dažniausiai tai yra keli gramai tonoje. Tai mes visą toną turime sutrupinti, veikti vandeniu ir cheminiais reagentais, atskirti tuos mineralus, tada juos vėl kaitinti ir veikti agresyvesnėmis cheminėmis medžiagomis, kad išskirtume gryną titano ar ličio rūdą“, – aiškina ekspertė.
Kaip ir visoje pramonėje, metalų gavyboje atsitinka įvairių nelaimių ir avarijų, sako pašnekovė, o tokia tarša plinta ypatingai greitai.
„Šalia to, mes sutrupiname toną uolienos, ji tampa labai paveiki cheminiam ir fiziniam dūlėjimui. Tokie cheminiai elementai kaip uranas, arsenas, kurie kelis šimtus milijonų metų ramiai sau gulėjo uolienoj ir niekur nemigravo, staiga patenka į upes, į geriamą vandenį, į dirvožemį. Juos iš ten išimti tampa praktiškai neįmanoma“, – teigia pašnekovė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Malonytė
