Pastaruoju metu išaugus elektros kainoms, ekspertai ramina – artėjantis pavasaris atneš ne tik daugiau saulės ir šilumos, bet ir mažesnes kainas. Anot jų, palankesnės oro sąlygos ir atsinaujinančios energijos išteklių gausa turėtų padėti stabilizuoti rinką.
Šalti orai padarė savo
Didmeninė elektros kaina pastaruoju metu buvo pasiekusi aukštumas, o kai kuriomis paromis fiksuota didžiausia vidutinė kaina šiais metais.
„Elektrum Lietuvos“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko aiškinimu, kainų kilimą lėmė beveik perpus sumažėjusi elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, išaugusios gamtinių dujų kainos, atvėsę orai ir elektros perdavimo tinklų tarp valstybių apribojimai.
Dėl šaltų orų, išaugusio šildymo poreikio ir aptuštėjusių dujų saugyklų, kurių užpildymo lygis krito ir iki 44,6 proc., gamtinių dujų kaina, anot analitiko, taip pat kopė į aukštumas.
Dar viena itin svarbi priežastis, dėl kurios kilo elektros kaina, pasak M. Kavaliausko, buvo nuo Kalėdų gerokai apribotos galimybės importuoti pigią energiją iš Šiaurės į Baltijos šalis dėl pažeisto Suomiją ir Estiją jungiančio povandeninio elektros kabelio „Estlink2“.
Jis prognozuoja, kad vasario antroji pusė turėtų išlikti panaši: „Bent jau dabar artimiausiu metu jokių pokyčių nenusimato. Tačiau, tikimės, kad šalti ir rūškani orai ilgai Lietuvoje neužsibus.“
Kovą pradėjus šilti orams, pasirodžius saulei ir, kaip tikimasi, pakilus vėjui, energetikos eksperto prognozavimu, atsinaujinančios energijos šaltiniai pagamins gerokai daugiau ir pigesnės elektros.
„Balandį vis daugiau elektros pradės gaminti hidroelektrinės Latvijoje, tai turėtų gerokai sumažinti vidutines elektros kainas. Visgi, tam tikrais momentais, didelių kainų šuolių gali nepavykti [išvengti – LRT.lt] net ir šiltuoju metų laiku. Norintiems lengviau prognozuoti išlaidas elektrai ir išvengti rinkos svyravimų rekomenduojame rinktis fiksuotos elektros kainos planus“, – patarė M. Kavaliauskas.
Pavasarį kainos mažiausios
Lietuvos energetikos agentūros aiškinimu, didmeninių elektros kainų kitimas per parą nėra išskirtinis reiškinys, nes jos nuolat svyruoja.
Energetikos agentūra taip pat akcentavo, kad stebėtas didmeninių elektros kainų kilimas „Nord Pool“ biržoje nesusijęs su Baltijos šalių tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa.
Energetikos agentūra taip pat antrino, kad pavasarį galima tikėtis elektros kainų mažėjimo. Pavasarį padidėja ir maksimalią galią pasiekia elektros generacija saulės, vėjo elektrinėse ir ypač hidroelektrinėse. Taip pat sumažėja elektros energijos vartojimas, todėl elektros pasiūla didėja ir kainos įprastai krinta.
„Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 80–117 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 15–56 Eur/MWh ribose. Lietuvos didmeninės elektros kainos išlieka artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Palyginti su vasario pradžios ateities sandorių duomenimis, elektros kainų prognozės Vokietijoje šiuo metu yra „optimistiškesnės“ (dabartinės ateities sandorių kainos 1–2 Eur/MWh mažesnės), o Šiaurės Europos šalyse beveik nepasikeitė“, – nurodo Energetikos agentūra.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) taip pat atkreipė dėmesį, kad artimiausiu metu atšilus orams ir padidėjus elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos kainos turi tendenciją mažėti.
Prognozuojama didmeninės elektros energijos rinkos kaina 2025 m. antram ketvirčiui yra 66,70 Eur/MWh, 2025 m. antram pusmečiui – 74,76 Eur/MWh, 2026 m. 80,18 Eur/MWh.
„Vasario pradžioje Lietuva kartu su Latvija ir Estija atsijungė nuo BRELL (Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos), ir netrukus pasirodė spekuliacijų, kad elektros energijos kaina išaugo būtent dėl šios priežasties.
Norime atkreipti dėmesį, kad Baltijos šalių sinchronizacija niekaip nedaro įtakos didmeninėms elektros energijos kainoms, nes Lietuva jau dvejus metus komerciškai neperka elektros iš Rusijos ir Baltarusijos“, – antrino VERT.
Šuolis – ir dėl biržos algoritmo
Tiesa, VERT vadovas Renatas Pocius kiek anksčiau kalbėjo, kad didelį elektros kainų šuolį lėmė ir vadinamasis biržos „Nord Pool“ paradoksalus atmetimas, kai buvo atmestas „Ignitis gamybos“ valdomos Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko pateiktas pasiūlymas.
VERT aiškinimu, vadinamieji „paradoksalūs“ pavedimų atmetimai „Nord Pool“ biržoje atsitinka tuomet, kai rinkos dalyvio pasiūlyti pavedimai elektros rinkoje kainą sumažina tiek, kad ji pasidaro mažesnė nei šio rinkos dalyvio pavedimo siūloma kaina. Todėl sistema automatiškai atmeta tokį pavedimą kaip nelogišką.
„Nors tokios situacijos elektros biržoje pasitaiko gana retai, matydami, kad algoritmo veikimas yra tobulintinas, Baltijos šalių reguliuotojai <...> sutarė kreiptis į „Nord Pool“ – elektros biržos operatorių, siekiant rasti sprendimų, kad elektros biržos prekybos modelis veiktų kiek įmanoma efektyviau ir kurtų didžiausią pridėtinę vertę elektros vartotojams“, – LRT.lt nurodė VERT.
Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ advokato Mindaugo Jablonskio, dar 2008 metais elektros prekybininkams buvo pranešta, kad „Lietuvos elektrinės“ AB kombinuoto ciklo blokas (KCB) sunkiai galės konkuruoti elektros gamybos rinkoje – net vasarą, kai šiluminės elektrinės neveikia.
„Projektuojami Lietuvos elektrinės AB KCB elektros generacijos apkrovos režimai buvo nelankstūs. Ekonomiškiau ji galėjo dirbti tik stabiliu „bazinės apkrovos režimu“, o generacijos apkrovos lankstumu net vasarą negalės konkuruoti su tuo metu projektuojama nauja KCB elektrine Rygoje. Tai buvo vieša paslaptis“, – komentavo M. Jablonskis.
Jis aiškino, kad KCB Elektrėnuose techniškai negali tiesiogiai siūlyti kainos už 1 MWh „Nord Pool“ biržoje, bet teikia pasiūlymus didesniais generacijos blokais.
„Pavyzdžiui, jums reikia tik pakelio 200 g sviesto šiandienos pyragui, o pardavėjas siūlo 10 kilogramų sviesto, kurio kaina Eur/kg yra mažesnė nei pakelio, bet jūs perkate tik 200 g., t. y. tiek, kiek reikia šios dienos pyragui“, – LRT.lt dėstė ekspertas.
„Jokia šeimininkė tokio pasirinkimo nelaiko „paradoksaliu atmetimu“, – taip pat pridūrė M. Jablonskis.
Pasak teisininko, visos Baltijos šalys nuo 2009 m. sutiko, kad rinka veiks pagal „Nord Pool“ algoritmą, todėl dabar valstybei belieka investuoti į lanksčią elektros generaciją, kad prisitaikytų prie „Nord Pool“ algoritmo.
