Skyrybos – ne tik emocinis, bet ir teisinis iššūkis. Ginčų kyla ne tik dėl, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, bet ir dėl to, kam atiteks turima paveikslų kolekcija ar šeimos augintinis. Teisininkų pasakojimu, kai kurie sutuoktiniai apie vienas kito įgytą turtą sužino tik skyrybų metu, kiti mėgina jį nuslėpti pervesdami artimiesiems ar įsigydami užsienyje.
Asmeninis turtas nedalijamas
Teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Jurgita Karvelė teigia, kad per skyrybas turtas dažniausiai padalijamas po lygiai. Tiesa, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, jei tam yra svarbių priežasčių, pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, tačiau tokių atvejų pasitaiko retai.
Pasak teisininkės, dažniausiai sulaukiama klausimų, ar vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutrūkimo turi įtakos turto dalyboms ir ar svarbus individualus indėlis į bendrą turtą. Įprastai atsakymas į abu šiuos klausimus yra „ne“.
„Sutuoktinio kaltė yra svarbi, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. „nekaltas“ sutuoktinis kompensaciją gauna prisiteisdamas neturtinę žalą“, – LRT.lt teigia J. Karvelė.
Advokatės aiškinimu, vieno sutuoktinis indėlis neturi reikšmės, nes santuokos metu kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos yra laikomos bendromis. Todėl jeigu, pavyzdžiui, vienas sutuoktinis uždirba 2 000 eurų, šios pajamos yra bendros (lygiomis dalimis). Atitinkamai, šiuos 2 000 eurų investavus į turtą, laikoma, kad buvo investuotos abiejų sutuoktinių lėšos.
„Tačiau vieno sutuoktinio indėlis į bendrą turtą gali turėti įtakos, jeigu investuotos buvo asmeninės lėšos. Pavyzdžiui, sutuoktinis paveldėjo palikimą – 10 tūkst. eurų ir šeima už 20 tūkst. eurų įsigijo automobilį (panaudodama paveldėtus 10 tūkst. eurų).
Skyrybų atveju palikimą gavęs sutuoktinis gali prašyti nustatyti nelygias dalis, kadangi už pusę automobilio jis sumokėjo asmeninėmis lėšomis, taigi, dalintina yra tik pusė automobilio“, – kaip pavyzdį pateikia J. Karvelė.
Galiausiai tarp sutuoktinių nėra dalijamas asmeninis turtas. Asmeniniu laikomas turtas, įgytas iki santuokos arba bet kuriuo metu (ir santuokos metu) gautas dovanų ar paveldėtas.
Vedybų sutartis – apsauga nuo nesėkmių?
Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruotas didžiausias vedybinių sutarčių skaičius. Jų buvo užregistruota net 2 135. Ir nors dažnai pasiūlymas sudaryti vedybinę sutartį priimamas kaip neužtikrintumo dėl santykių ženklas, tokia sutartis gali palengvinti skyrybų procesą ir sumažinti jo išlaidas.
Advokatų kontoros „NOOR“ vyresnioji teisininkė Eglė Aleksiejeva atkreipia dėmesį, kad vedybų sutartimi galima pakeisti įstatyme nustatytą sutuoktinių turtinį režimą ir susitarti, jog turtas, įgytas santuokos metu, bus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, arba bendroji dalinė ir pan.
„Vedybų sutartis sudaro galimybes ne tik apsaugoti savo verslą nuo kito sutuoktinio prisiimtų asmeninių paskolų, bet ir šeimos interesus nuo savo verslo nesėkmių“, – akcentuoja teisininkė.
Taip pat vedybų sutartis, jos teigimu, padeda išvengti varginančio ginčo skyrybų atveju, nes turtas dalijamas taip, kaip sutuoktiniai tą apsibrėžė vedybų sutartyje.
„Jei vedybų sutartyje sutuoktiniai buvo numatę visiško turto atskirumo režimą, tai galima sakyti, kad skyrybų atveju net nebelieka, ką dalinti“, – pažymi E. Aleksiejeva.
Taigi, nutraukiant santuoką yra dalijamas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas, o sudarius minėtą vedybų sutartį su visiško turto atskirumo režimu – bendro turto sutuoktiniai neįgyja.
Kita vertus, turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniams susitarus gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir skyrybų metu atskirai tariamasi dėl jo pasidalijimo būdo.
„Tai prilyginama vedybų sutarties pakeitimui ir tokiam pakeitimui turi pritarti abi šalys. Pavyzdžiui, jei sutuoktiniai, sudarę vedybų sutartį, santuokos metu įgijo butą kaip dalinę nuosavybę (t. y. po ½ buto kiekvienam priklauso asmeninės nuosavybės teise) ir po skyrybų nebenori likti šio turto bendraturčiais, teks iš naujo susitarti dėl tokio turtinio vieneto pasidalijimo, kuriam lieka butas, o kuriam išmokama kompensacija“, – dėsto E. Aleksiejeva.
Teisininkė pastebi, kad per metus Lietuvoje sudaroma apie 13 tūkst. santuokų (2024 m. duomenys), tuo tarpu vedybų sutarčių tik apie 2 tūkst. Taip pat per metus Lietuvoje registruojama apie 7,5 tūkst. ištuokų (2024 m. duomenys).
„Taigi statistika kalba pati už save, kad Lietuvoje skyrybos dažniau vyksta turtą dalijant taip, kaip numatyta įstatyme, o ne vedybų sutartyje“, – apibendrina E. Aleksiejeva.
Siekia įrodyti neištikimybę
Paklausta, su kokiais neįprasčiausiais turtais savo darbo praktikoje tenka susidurti, J. Karvelė akcentuoja pinigine prasme mažai vertingą turtą, pavyzdžiui, naminius gyvūnus.
„Kartais klausimas, kam atiteks šuo, tampa bene svarbiausias“, – pastebi ji.
Vis dėlto ginčų dėl smulkmeniškų daiktų, anot J. Karvelės, pasitaiko retai. Įprastai didžiausi ginčai kyla dėl bendro verslo, pavyzdžiui, įmonės akcijų: „Įmonės akcijų vertės nustatymas dažnai yra sudėtingas dalykas, ši vertė gali priklausyti nuo vertinimo metodo, todėl jeigu šeima turėjo verslų, būtent verslų pasidalijimas yra sudėtingoji ginčo dalis.“
Anot E. Aleksiejevos, teismus pasiekia ir ginčai dėl, pavyzdžiui, paveikslų kolekcijų. Vis dėlto, jei sutuoktiniai savo bendro turto padalijimo klausimą sprendžia teisminiu keliu, tai nuo dalintino turto vertės dar tenka susimokėti ir žyminį mokestį, todėl apskritai vengiama į jau minėtą turto balansą traukti nereikšmingus daiktus. „Jei sutuoktiniai skiriasi bendru sutarimu, tai paprastai jie jau būna sutarę dėl namų apyvokos daiktų pasidalijimo“, – pastebi ji.
Pasak J. Karvelės, dažnai sutuoktiniai „įkrenta“ į didelį ginčą dėl kaltės, siekdami įrodyti, kad santuoka nutrūko dėl kito sutuoktinio nepriimtino elgesio ar neištikimybės. Nors morališkai tai yra svarbu, pasak advokatės, teisinės pasekmės pripažinus vieno sutuoktinio kaltę nebūna labai reikšmingos.
„Nekaltasis“ sutuoktinis turi teisę prašyti priteisti neturtinę žalą, tačiau sumos praktikoje būna santykinai nedidelės – keli tūkstančiai eurų. Kaip minėta, kaltė įprastai neturi reikšmės dalinant turtą ir nustatant sutuoktinių turto dalis, todėl kaltės pripažinimas yra labiau emocinė pergalė“, – pažymi J. Karvelė.
Pasitaiko ir atvejų, kai besiskirdami žmonės mėgina nuslėpti turimą turtą. Kaip sako J. Karvelė, tokie būdai gana „klasikiniai“: turto perleidimas tretiesiems asmenims (pvz., įmonės akcijų padovanojimas ar pardavimas artimam žmogui), turto, esančio užsienyje, neatskleidimas (ne visos valstybės turi vieningus turto registrus, iš kurių būtų galima gauti duomenis).
„Kita nereta situacija: turto priklausymas ne tiesiogiai sutuoktiniams, o kokiai nors įmonei. Toks turtas nėra dalijamas, nors faktiškai jis gali būti naudojamas šeimoje (pvz., šeimos vasarnamis). Padalinus sutuoktiniams priklausančios įmonės akcijas, pats turtas ir toliau lieka įmonėje“, – sako J. Karvelė.
Pasak E. Aleksiejevos, pasitaiko ir tokių atvejų, kai sutuoktiniai apie vienas kito įgytą turtą santuokoje sužino tik skyrybų metu.
„Juk kaskart netikrinsi viešų registrų apie savo sutuoktinio vardu registruotą turtą, tačiau skyrybų metu tokius duomenis privaloma pateikti teismui. Tuomet ir paaiškėja galutinis dalintino turto balansas. Savaime suprantama, kad tokios aplinkybės gerokai apsunkina skyrybų procesą ir galimybes nutraukti santuoką bendru sutarimu, bet tai nėra išradingas būdas.
Kalbant apie išradingus būdus nuslėpti turtą – tokie tikrai egzistuoja: tai gali būti turto įsigijimas užsienyje, gali būti turto įsigijimas artimų giminaičių vardu ir dar daug kitokių būdų, tačiau tai nereiškia, kad toks turtas negali būti atrastas ir pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe“, – paaiškina E. Aleksiejeva.
„Net santuoka nesujungia taip, kaip bendra paskola“
Paklausta, kaip teismas vertina, pavyzdžiui, bendras paskolas ar skolas per skyrybas, E. Aleksiejeva atsako – „net santuoka žmonių taip nesujungia, kaip bendra paskola“. „Jei turi bendrą paskolą, vadinasi jau „susituokei“ ir šios „santuokos“ taip lengvai nenutrauksi, kaip tos, kuri įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje“, – pažymi teisininkė.
Paskolos, kaip „turto rūšies“, padalijimas, pasak E. Aleksiejevos, dar sudėtingesnis. „Jei bankui įkeistą butą sutuoktiniai gali pasidalinti lygiomis dalimis, tai paskolos – ne, jie ir toliau lieka solidariai atsakingi bankui“, – pažymi teisininkė.
Nepaisant to, savo vidiniuose tarpusavio santykiuose sutuoktiniai gali susitarti, kokiomis dalimis kiekvienas iš jų vykdys prievolę kreditoriui, o tokio susitarimo nesilaikant paprastai būna numatomos taikyti baudos.
„Atsakomybės prieš kreditorių nepadės išvengti net ir vedybų sutartis, jei santuokos metu bus paimta bendra paskola ar paskola šeimos interesams tenkinti, pvz., šeimos būstui įsigyti.
Net jei sutuoktiniai ir numatė vedybų sutartyje, kad turtas bus kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, tai savo asmeniniu turtu jie atsakys tik pagal savo prievoles, tačiau pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsakys solidariai“, – komentuoja E. Aleksiejeva.
