Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo.
„Šiandien kuriame istoriją. Sujungiame Baltijos valstybes su žemyninės Europos elektros tinklu. Išardomos elektros linijos jungiančios mus su Baltarusija ir Rusija. Šis elektros linijų pokytis, kuris siejo jus su priešiškomis kaimynėmis, taps praeitimi“, – Vilniuje sakė U. von der Leyen.
„Tai yra laisvė nuo grėsmių, šantažo“, – pridūrė EK pirmininkė.
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
U. von der Leyen pabrėžė, kad Baltijos šalys dar gerokai prieš Rusijos tankams įvažiuojant į Ukrainą perspėdavo Europos Sąjungą, „kad rusiškos dujos turi paslėptą priklausomybės kainą“.
„Dabar visa ES palaipsniui atsisako rusiško iškastinio kuro – tai nauja era“, – kalbėjo EK pirmininkė.
Jos teigimu, šiandien reikia kalbėti ne tik apie ekonominį, bet ir apie platesnį žemyno saugumą, o prieš kurį laiką įvykęs povandeninių kabelių pažeidimas Baltijos jūroje yra tai, „ko negalima ignoruoti“.
„Dabar ES ir NATO turi veikti viena kitą papildydamos“, – teigė U. von der Leyen.
EK pirmininkė sakė, kad saugant kritinę ES infrastruktūrą, prioritetai turi būti skiriami prevencijai, naujų kabelių tiesimui, grėsmių diversifikavimui bei nustatymui, greitam atsakui ir jų sutvarkymui.
„Dabar pats geriausias laikas imti į savo rankas mūsų gynybą ir saugumą“, – teigė U. von der Leyen.
Šeštadienį Lietuva, Latvija, Estija sėkmingai atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir ėmė dirbti izoliuotu režimu, o sekmadienį, 14.05 val., prisijungė prie Vakarų Europos elektros tinklų.
Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.
Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdys savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu.
Veikus rusiškoje IPS/UPS sistemoje, dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.
Be Lietuvos ir Lenkijos sausumos elektros jungties „LitPol Link“, per kurią įvyko sinchronizavimas, Baltijos šalys taip pat yra sujungtos su Šiaurės Europa – Lietuvos ir Švedijos jūrine jungtimi „NordBalt“ bei Estijos ir Suomijos jūrinėmis jungtimis „EstLink 1“ ir „EstLink2“.
Iki 2030-ųjų planuojama pastatyti ir dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“.
Leyen ragino ES skirti daugiau dėmesio gynybai, bendradarbiavimui
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) paragino Europos Sąjungos (ES) šalis daugiau dėmesio skirti gynybai ir glaudesniam bendradarbiavimui.
Kiek anksčiau šią savaitę Bendrijos lyderiai jau diskutavo apie galimybę gynybai skolintis kartu, tačiau jų pozicijos išsiskyrė.
„NATO tebėra mūsų gynybos pagrindas, tačiau akivaizdu, kad mums reikia, jog gynyba stiprėtų visoje ES. Šiuolaikinis karas reikalauja masto, technologijų ir koordinavimo – tai yra per didelis uždavinys, kad bet kuri valstybė galėtų su juo susidoroti viena“, – žurnalistams sekmadienį Vilniuje sakė EK vadovė.
„Būtent čia Europos bendradarbiavimas yra naudingas. Mums reikės finansavimo, glaudesnio bendradarbiavimo siekiant geresnės sąveikos ir mažesnių sąnaudų, paprastesnių teisės aktų, daugiau inovacijų ir didesnės investicijų grąžos“, – pridūrė ji.
U. von der Leyen anksčiau yra sakiusi, kad artimiausiu metu į gynybą reikės investuoti šimtus milijardų.
Komisijos pasiūlymai bus pateikti gynybos ir kosmoso eurokomisaro Andriaus Kubiliaus rengiamame dokumente, dar vadinamame baltąja knyga.
Pasak EK vadovės, jį pristatyti šalių lyderiams planuojama iki kovo vidurio.
Lietuva ir dalis kitų Bendrijos šalių laikosi pozicijos, jog ES turėtų priimti sprendimus dėl bendro skolinimosi gynybos reikmėms, lankstesnio požiūrio į deficitą, kuomet šis susidaro dėl skolinimosi krašto apsaugai. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pasisako už Europos investicijų banko mandato praplėtimą.
Bendro skolinimosi Lietuva siekia, norėdama sparčiau finansuoti gynybą. Valstybės gynimo taryba sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai 2026–2030 metais skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto, siekiant išvystyti kariuomenėje diviziją.
Į bendrą skolinimąsi skeptiškai žiūriu toliau nuo Rusijos esančios valstybės, tarp jų – ir Vokietija.
