„Galima uždirbti lygiai taip pat, kaip ir loterijoje laimėti galima, tačiau šansai yra ne jūsų pusėje. Remiantis tyrimais, yra iki 5 proc. spekuliantų, kurie uždirba iš prekybos akcijų rinkoje“, – apie bandymą pralobti prekiaujant akcijomis pasakoja investicijų valdymo bendrovės „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis.
Pirmojoje interviu dalyje investuotojas papasakojo, kokios investavimo strategijos laikytis ir kiek pinigų vertėtų investuoti statistiniam lietuviui.
Antrojoje A. Milevskis atskleidžia, ką mano apie investavimą į auksą, nekilnojamąjį turtą (NT) bei kriptovaliutas.
– Pakalbėkime apie skirtingas turto klases, į kurias galima investuoti. Viena mums labai gerai suprantama ir mėgstama – auksas. Praėjusiais metais aukso vertė augo fantastiškai – 35 proc. Ar patartumėte savo investiciniame portfelyje turėti šio tauraus metalo?
– Aš pats savo portfelyje fizinio aukso neturiu. Buvo kažkada pamąstymų, kad būtų smagu, bet... Aš esu investuotojas, kuris nenori fizinio aukso turėti. Į auksą žiūriu tik kaip į portfelio labai gerą diversifikavimo instrumentą. Turbūt nėra geresnio instrumento portfelio rizikai diversifikuoti.
Kalbant apie investavimą, mums atrodo, kad geriau rinktis aukso ETF (tai investiciniai fondai, kotiruojami vertybinių popierių biržoje, kuriuos gali sudaryti įvairios turto klasės), kuris turi tą patį fizinį auksą. Kai kurie ETF, priklausomai nuo sumų, gali netgi pristatyti auksą. Aukso ETF pasižymi dideliu likvidumu, o kainos atkartojimas yra puikus. Yra investuotojų, kurie perka tik fizinį auksą, nes nori turėti šalia, jį pačiupinėti. Auksas neturi bankroto rizikos, tačiau jis turi vagystės riziką.
– Kokią aukso dalį galima turėti portfelyje?
– Tarkime, turėti 5 ar 10 proc. atrodo labai logiška. 10 proc. aukso pozicija galėtų galimą portfelio pozicijos kritimą nuo -30 sumažinti iki -25 proc. Blogais periodas auksas veikia gerai kaip portfelio rizikos mažinimo priemonė. Kai krisdavo akcijų kainos, dažniausiai, išskyrus vieną atvejį, aukso kaina kilo, kai viskas krito. Jei kalbėtume apie fizinį auksą, tai nematau tame logikos. Nebent, kaip kalbėjome anksčiau, esate numizmatas.
Be to, auksas vertės nekuria, o už jo saugojimą gali tekti mokėti. Visgi, nereikia pamiršti, kad nuo 1980 m. iki 2000 m. aukso kaina nominaliai nukrito 60 proc., o kainos vidutiniškai turbūt pakilo apie 60 proc. Tai realiai aukso kaina nukrito apie 60 proc. 20 metų yra labai ilgas laikotarpis, aukso kaina neapsaugojo nuo infliacijos. Todėl nepatinka, kai sako, kad auksas yra gera apsauga nuo infliacijos. Taip, tai gera apsauga trumpais periodais nuo staigios infliacijos.
– Lietuvių mėgstamiausias turto klasės investavimui – nekilnojamasis turtas. Ir turbūt ne veltui. Ši turto klasė nuo 1996 m. kasmet generuodavo vidutiniškai apie 15 proc. grąžą, rodo INVL skaičiavimai. Ką manote apie šią turto klasę? Ar į ją žiūrite kaip į tokią, kur galima pigiai ir su dideliu svertu pasiskolinti? O gal kaip į labai rizikingą – atskris raketa ir turto nebeliks.
– Jeigu atmestume karo riziką, tai nieko prieš NT, kaip turto klasę, neturiu. Tai yra didžiausia turto klasė pasaulyje, Lietuvoje ji siekia apie 200 mlrd. eurų. NT turi savybę, kad, jei nuomoji NT, jis tau kiekvieną mėnesį generuoja pinigų srautą. Taigi, NT turi du gerus dalykus – nuomos pajamas ir NT vertės didėjimą.
Aš niekada nepalaikau idėjos turėti tik 1 turto klasę investuojant. Tarkime, yra pasiturinčių žmonių, kurie 90 proc. savo turto turi NT, tik Vilniuje, ir dar neretai viename rajone.
Jei žiūri į Lietuvos NT kainos augimo istoriją, turime netipinę situaciją. 2000 m. po Rusijos krizės kainos Lietuvoje buvo labai žemos. Tuomet įstojome į NATO, ES. Nutiko geriausia, kas galėjo nutikti. Jei pažiūrėsime į vidutinį realų darbo užmokestį nuo 2000 m., tai Lietuvoje, jei nesuklysiu, jis kilo daugiausiai Europoje. Kiek gyventojai uždirba, tiek ir kainuoja būstas, kadangi gyventojai nuomai ar būsto pirkimui skiria nuo 25 iki 40 proc. savo pajamų.
Apskritai, NT turto klasę vertinu gerai. Tačiau ar tai yra geresnė investicija nei į pasaulio akcijas? Sakyčiau, kad ilgainiui grąža turėtų būti panaši. Be to, jei turi realų daiktą, turi skaičiuoti, kad galbūt ne visada pavyks jį išnuomoti, reikės daryti remontą, kažkam reikės jį administruoti. Jei tą darysi pats, tai kiek laiko sugaiši.
Turiu klientų, kurie skaičiuoja kad nuomos grąža jiems siekia apie 5 proc., tačiau kai suskaičiuoja visus kaštus, tai grąža tesiekia 1,5 proc. Žinoma, yra dar kainos padidėjimas, bet tada galutinė grąža jau nebe 10 proc., o tik 6 proc. O uždirbti 6 proc. tikrai gali nieko nedarydamas. Jeigu manęs klaustų žmogus, kuris turi 100 tūkst. eurų, ar jam dabar viską investuoti į vieną butuką, tai sakyčiau, kad tai nėra labai logiškas sprendimas. Žinoma, jei žmogui labai patinka NT, jis nori aktyviai domėtis, nuperka pigesnį būstą, sutvarko ir parduos... Čia jau kita istorija. Apskritai, siūlyčiau nebesiremti pastarųjų 20 metų ar net 5 metų istorija, kad NT kainos kone padvigubėjo, ir negalvoti, kad taip pat bus ir ateityje.
– Paskutinė turto klasė, apie kurią noriu pakalbėti, tai kriptovaliutos. Ar rekomenduotumėte jų turėti investiciniame portfelyje?
– Aš į kriptovaliutas dar nesu investavęs. Pagrindinė priežastis – galbūt neskyriau daug laiko joms suprasti. Kitas dalykas – manęs neįtikina argumentas, kad tai yra skaitmeninis auksas. Aukso vertė pastaruosius 200 metų kasmet auga po 2–3 proc., realiai auksas juda kartu su infliacija. Kai matai bitkoino augimus po 100 proc., tai nesueina galai.
Kitas dalykas, kiek kriptovaliutos yra naudojamos kaip atsiskaitymo priemonė? Neretai jos yra tiesiog kaupiamos. Jei nenori valiutos išleisti, tai nėra atsiskaitymo priemonė.
– Ar yra kriptovaliutų savybių, į kurias žiūrite teigiamai?
– Jei kalbėsime apie technologinę dalį, tai visai imponuoja vertės transportavimas. Pavyzdžiu, jei turi 100 tūkst. eurų ir nenori jų turėti banke, nenori turėti kaip auksą... O jei pinigų turi dar daugiau... Kalbant apie kriptovaliutas, tai gali turėti bet kiek valiutos tiesiog USB atmintinėje. Tą USB atmintinę gali turėti kišenėje ir nereikės deklaruoti pinigų, važiuojant į užsienį.
Bitkoinas tampa rimta turto klase. „iShares“ išleido bitkoino ETF ir tai buvo geriausia visų laikų ETF pradžia. Tai parodo, kad susidomėjimas yra ne tik iš mažųjų, per ir institucinių investuotojų. Man atrodo, kad jo dydis net viršijo aukso pagrindinio ETF dydį.
Jeigu klaustumėte manęs, vis dėlto manau, kad bitkoinas yra spekuliatyvinė turto klasė. Bitkoino visa vertė, kuri siekia apie 1 trilijoną JAV dolerių, apyvartoje prasisuka per 30 dienų. Tai yra neįtikėtinai spekuliatyvu. Palyginimui, „Apple“ akcijų visa kapitalizacija apyvartoje apsisuka per metus.
Kai girdžiu tas rekomendacijas, kad pirkite, nes bitkoinas kainuos milijoną ir t. t., siūlau tokį pratimą – tie, kurie neturi, įsigyja bitkoiną, jis pabrangsta iki 250 tūkst. JAV dolerių ar kitos sumos. Ir kas tada? Jei visi jau turi, kažkas pradeda pardavinėti. Bitkoino vertė nebekyla, nes jo nebeperka, tada ji pradeda kristi. Kadangi visi turi ir niekas papildomai nenori pirkti, pardavinėti bus pradedama dažniau nei pirkti. Tai standartinė burbulo forma, kai niekas neturi, neturi, tada pradeda pirkti, kaina kyla, tada dar daugiau perka, tada pradeda skolintis ir pirkti. Tada, kai nebėra pirkėjų, prasideda pardavimai. Iš pradžių parduoda tie, kurie pirko skolintais pinigais, tada tie, kurie išsigando ir t. t.
Faktas, bitkoinui populiarėjant, atsiranda vis daugiau pirkėjų. Bitkoino ETF atsiradimas yra viena iš paskutinių tų stadijų, kai labai daug naujų pirkėjų atsirasti neturėtų. Dar vienas žingsnis – bitkoinas Europoje nėra įtrauktas į finansinių priemonių sąrašą. Jis nebuvo reguliuojamas. Jei įvyktų lūžis čia, tai dar galėtų būti papildomas pastūmėjimas. Apibendrinant – geriau neturėsiu to, ko nesuprantu, ir labai blogai dėl to nesijausiu.
– Ar galima uždirbti iš aktyvaus prekiavimo finansų rinkose? Užeini į socialinį tinklą „YouTube“, šimtai vaizdo įrašų, kaip iš spekuliavimo uždirbti tūkstančius, įvairiose grupėse pardavinėjami signalai, pasakojama, kaip skaityti technines analizes ir t. t. Visgi, statistika rodo, kad didžioji dalis neuždirba iš aktyvios prekybos akcijomis. Tad ar verta čia veltis, ar palikti aktyvią prekybą genijams?
– Galima uždirbti lygiai taip pat, kaip ir loterijoje laimėti galima, tačiau šansai yra ne jūsų pusėje. Remiantis tyrimais, yra iki 5 proc. spekuliantų, kurie uždirba iš prekybos akcijų rinkoje. Tai gal šansai ir didesni nei laimėti loterijoje.
Kazino žaidžiant rulete tavo šansai laimėti yra beveik 50 proc. Jeigu bandai per dieną prekiauti akcijomis (angl. day trade), tai statistiškai šansai irgi nėra tavo pusėje. Pavyzdžiui, jei prekiauji valiutomis, tai per dieną šansai uždirbti irgi yra iki 50 proc., bet tada dar visokie komisiniai prisideda, tai čia šansai mažėja. Kuo labiau ilginam prekybos horizontą, tuo mūsų šansai uždirbti mažėja.
Galbūt yra žmonių viešojoje erdvėje, kurie sako, kad jie uždirba iš prekybos. Bet aš asmeniškai tokių žmonių nepažįstu, nesu matęs jų banko sąskaitų, jų sandorių. Neneigsiu, tikrai yra pasaulinių fondų, kurie užsiima aktyvia prekyba ir uždirba pinigus. Populiariausias – jau amžinąjį atilsį Jimo Simonso rizikos fondas „Renaissance Technologies“. Jų metinė grąža buvo apie 40 proc. Bet pasidomėkime, ką jie darė. Jie buvo visos JAV akcijų rinkos formuotojai. Yra skaičiuojama, kad apie 60 proc. Niujorko biržos apyvartos sudarydavo būtent jie. Rizikos fondas turėjo kompiuterį su tiesioginiu priėjimu prie biržos, kur duomenis gaudavo anksčiau. Fonde dirbo fizikai, matematikai. Jie buvo genijai, kurie kone visus metu gyveno biure, ten dirbdavo, miegodavo. Jei tikitės, kad galite tokius pergudrauti, – sėkmės. Nesakau, kad neįmanoma, kiekvienas turi nedidelę galimybę. Be to, patirtis rodo – net jei ir sekasi, išlaikyti teigiamą rezultatą bus labai sunku. Atsikeli – ekranas, sėdi prie jo, ir toliau sėdi, prekiauji...
– Jūs pats bandėte prekiauti?
– Taip, užsiiminėjau „swing trade“. Tai prekybos būdas, kai akcijos yra perkamos ir parduodamos per kelias dienas. Daugumai to daryti nesiūlyčiau. Čia tas pats, kas pasakyti: „Eik, pirk loterijos bilietą.“ Šansai yra ne jūsų pusėje. Nesiūlyčiau pirkti jokių signalų, mokėti už kažkokias grupes, ypač ką matote socialinėje erdvėje.
Atsimenu vieną atvejį, kai JAV toks „Forex“ brokeris reklamavosi – perveskite jiems pinigus, jie investuos, klientams uždirbs po 2–3 proc. per mėnesį. Vat yra Džonas Smitas, kuris prieš kameras pasakoja, kaip viskas bus gerai. Žmonės vesdavo pinigus, tada uždirbtą grąžą pasiimdavo. Tada dar daugiau pervesdavo, kol galiausiai nieko nebeatgaudavo. Dienos pabaigoje buvo prarasta apie 1 mlrd. JAV dolerių. Paaiškėjo, kad tai buvo apgavystė. Niekas nieko neinvestavo, prieš kameras pasirodydavo samdyti aktoriai, o visi jiems pervesti pinigai nusiųsti į „ofšorus“, kur niekas jokių galų ir nebesurado.
Tad labai atsargiai siūlau žiūrėti į visus tuos, kurie siūlo išmokyti prekiauti akcijų biržoje. Dažniausiai būna, kad supažindins, kaip reikia daryti, o ar tau pavyks, ar ne – čia jau tavo reikalas. Labiau tikėtina, kad neišeis.
– Kokius naujienų portalus skaitote informacijai apie ekonomiką, finansus gauti?
– „Bloombergą“.
– Minėjote, kad per savo gyvenimą esate perskaitęs daugiau nei 200 knygų apie investavimą, finansus. Kokias jų rekomenduotumėte tiems, kurie nori susipažinti su finansų rinka?
– Jei apie knygas kalbėtume, siūlau perskaityti „Atsitiktinis klaidžiojimas Volstryte“. Ji turi viską – nuo istorinių burbulų iki portfelių formavimo strategijų.
Jei norite rimtesnės literatūros, tai man labai didelę įtaką turėjo knyga „The Hedge Fund Edge“. Nieko ten ypatingo, bet knygoje į viską buvo pažiūrėta labai sistematiškai: kas yra bulių, meškų rinka, kaip portfelį formuoti, kokių nuostolių tikėtis ir t. t.
– Kokį geriausią finansinį patarimą esate gavęs, kurį naudojate iki šiol?
– Žinot, kai atėjau į banką dirbti, galvojau, kad kaip dabar pasimokysiu iš kolegų... Bet kai aš pradėjau, didžioji dalis kolegų dirbo lokaliai – Baltijos rinkoje. Jie nežinojo, kas yra ETF, turto klasės, kaip dėlioti investicinį portfelį, kokių strategijų yra. Viską išmokau iš knygų. Yra daug beverčių, bet iš jų vis tiek kažko išmoksti. Labai vertinu Ray’aus Dalio filosofiją, Paulą Tudorą Jonesą, nors jis ir yra aktyvus prekiautojas finansų rinkose. Man labai patinka filosofija „managed futures“ arba „commodity trading advisor“. Yra tokia knyga „Vėžliukų kelias“, rekomenduoju ir ją paskaityti.
