Verslas

2019.02.24 22:34

Maisto kuponų galime ir nesulaukti – teks gauti Europos Komisijos pritarimą

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.02.24 22:34

Vyriausybė Seimui per pavasario sesiją ketina teikti siūlymą įteisinti maisto kuponus, kurie, vyriausybės teigimu, mažintų socialinę atskirtį, remtų skurdžiausiai gyvenančias šeimas, skatintų smulkų verslą. Tačiau tam dar reikia gauti Europos Komisijos pritarimą. Atsakymo tikimasi sulaukti dar iki liepos, nors ekspertai tikina, kad derinimas gali užtrukti kur kas ilgiau.

Parduotuvės Šiaulių rajone, Meškuičiuose, vedėja Vida Viliūnienė sako netikinti, kad maisto kuponai atneštų realios naudos.

„Gero nieko aš čia nematau, nes naujovių čia jokių, viskas išbandyta jau, o kad kažką pakeis kliento atžvilgiu, tai tikrai netikiu, nes esame praėję jau visus tuos, nieko naujo čia jau neišrado“, – kalbėjo V. Viliūnienė.

Kol prekybininkai laukia, kas bus, Žemės ūkio ministerijoje rengiami maisto kuponų programos derinimo su Europos Komisija dokumentai. Pagal planuojamą tvarką smulkių ūkininkų prekės parduotuvėlėse nuo kitų metų sausio 1 d. galėtų kainuoti pigiau. Kuponai šeimoms, turinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikų, suteiktų 20 proc. nuolaidą.

Ministerija dokumentus planuoja išsiųsti vasario pabaigoje, o atsakymą gauti viliasi per 4 mėnesius. Konkurencijos teisės ekspertai tikina, kad tikimybė iki liepos gauti atsakymą iš Europos Komisijos – maža. Kaip ir tai, kad atsakymas bus teigiamas.

„Tas suderinimas bus gautas per 2 ar 4 mėnesius, kas iš tikrųjų yra pakankamai nerealu, jeigu nebuvo kažkokių išankstinių parengiamųjų kontaktų, nes greičiausias terminas, per kiek Europos Komisija yra priėmusi sprendimą dėl pagalbos suderinimo, tai buvo 9 mėnesiai“, – sakė advokatas Karolis Kačerauskas.

Nepaisant to, maisto kuponų bandomoji sistema, planuojama, turėtų pradėti veikti liepą. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tikina, kad ministerija turi ir kitų variantų, kaip pakeisti maisto kuponų tvarką, jei Europos Komisijos sprendimas bus neigiamas.

„Įvairiausių prisigalvojome variantų nuo tos pradinės minties, kad bus 10 proc. nuolaida arba tas elektroninių kuponų dalijimas, nuo kažkokių tai „pokemonų“ dalijimo, kad žmonės ateitų su vaikais į parduotuves ir taip toliau“, – pasakojo G. Surplys.

Ekonomistai tikina, kad tokios priemonės, kaip maisto kuponai ar nuolaidos, yra neveiksmingos.

„Tam tikra prasme valstybė nusprendžia, kur gyventojams yra sunkiausia, kam jiems labiausiai trūksta pinigų, tai šiuo atveju – įsigyti maisto produktus, bet tikrai yra šeimų, kurioms sunku įsigyti kai kurias vaikų priežiūros priemones, kai kurie galbūt negali sumokėti komunalinių mokesčių, sumokėti nuomos, įsigyti vaistų ar kažkokių kitų pirmo būtinumo prekių. Tai dėl to yra, pavyzdžiui, geriau didinti neapmokestinamą pajamų dydį, didinti socialines išmokas, darbo vietų kūrimą paskatinti“, – teigė „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Maisto kuponų sistemą vyriausybė siūlo kaip priemonę kovoti su kylančiomis maisto produktų kainomis. Per mėnesį žmogus galėtų įsigyti 3 kuponus, jie būtų suteikiami naudojantis mobiliąja programėle arba elektroniniu paštu.

Plačiau apie tai – Urtės Korsakovaitės ir Ainos Mizgirdės reportaže.