Šiaulių arenoje planuotas kapitalinis remontas, panašu, greitai nebus pradėtas. Šiaulių apygardos prokuratūra perspėjo Savivaldybės administracijos direktorių nenaudoti jau paskirtų 790 tūkstančių eurų, nes tai būtų pažeidimas.
Rėmėsi sutarties punktu
Sprendimas nedelsiant remontuoti arenos apšvietimo, pastato valdymo ir stebėjimo, priešgaisrinės saugos, vėsinimo-vėdinimo, vandentiekio sistemas buvo priimtas pernai rudenį. Tam Šiaulių miesto taryba iš biudžeto numatė 790 tūkstančių eurų.
Sprendimas grįstas sutartimi su areną valdančia koncesininke bendrove „Šiaulių universali arena“. Su ja sudarytoje sutartyje buvo įrašytas punktas, kad miesto lėšomis bus daromas remontas, jei per pirmus metus paaiškės normalų darbą trikdantys ir veiklą stabdantys trūkumai.
Priekaištų dėl arenos būklės iš koncesininko buvo gauta jau per pastato eksploatavimo mėnesius. Savivaldybė ne kartą buvo informuota, kad perimtas turtas ankstesnio šeimininko buvo prastai prižiūrėtas.
Opozicijai kilo klausimų
Pristatydamas šį klausimą tarybos nariams Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis sakė, kad visos arenoje sumontuotos sistemos yra veikiančios, bet efektyvumas yra per menkas.
Opozicija išsyk kėlė klausimą, ar išvardinti darbai išties atitinka kapitaliniam remontui keliamus reikalavimus. Buvo manančių, kad visa tai – einamasis remontas, kurį privalo atlikti pats koncesininkas.
Valdančiosios daugumos balsais priimtą sprendimą Šiaulių apygardos prokuratūrai, STT, Konkurencijos tarybai, Finansų ministerijai, Centrinei projektų valdymo agentūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai apskundė Šiaulių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Zakiras Medžidovas.
Perspėjo nedaryti pažeidimo
Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Lina Matutienė įvertino aktą, kuriuo koncesininkui buvo patikėtas arenos valdymas. Jame buvo įrašas, kad trūkumų yra, bet pastatas tinkamas eksploatuoti.
Prokurorė pateikė užklausą ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Ji paaiškino, kad visos inžinerinės sistemos yra arenos sudėtinė dalis, o ne atskiri statiniai. Todėl prieita prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo atlikti jų kapitalinį remontą.
Tiesa, šis sprendimas neužkerta kelio remontuoti prastai veikiančias inžinerines sistemas, bet tai turi būti daroma koncesininko, o ne Savivaldybės biudžeto lėšomis.
Prokurorės L. Matutienės nutarime pažymėta, kad viešojo intereso gynimo priemonės nebus taikomos. Tačiau Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis perspėtas nedaryti teisės pažeidimo – nenaudoti Tarybos skirtų 790 tūkstančių eurų.
Svarsto galimybę apskųsti
Prokurorės nurodymas nedaryti suplanuoto remonto už mokesčių mokėtojų pinigus sukėlė audringą Šiaulių valdžios reakciją.
Meras Artūras Visockas socialiniame tinkle šią istoriją pavadino „pigiais politiniais žaidimais“, kurie yra puiki medžiaga sensacijų arba „sliekų debesyse“ ieškantiems portalams.
Pasak mero, skundai pilasi dėl vienos priežasties – „iš pavydo ir dėl miesto progreso“.
LRT.lt atsiųstame mero patarėjos Viktorijos Dildaitės rašte rašoma, kad Šiaulių miesto savivaldybė stabdo paskelbtą arenos kapitalinio remonto darbų projektavimo pirkimą: „Administracija taip pat analizuoja Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą, vertina jo pagrįstumą ir galimybę skųsti aukštesniajam prokurorui.“
Nemato tiesioginės naudos
Areną valdančios įmonės vadovas Renatas Načajus sakė, kad su prokuratūros nutarimu dar nėra susipažinęs. Jis įsitikinęs, kad remontas yra būtinas, nes kai kurios inžinerinės sistemos yra labai prastos būklės.
Pasak vadovo, apie trūkumus nuolat informuojama Savivaldybė: „Reikia atskirti, kad mūsų sutartis yra trumpalaikė ir paslaugų teikimo, o ne ilgalaikė, per kurią gali atsipirkti investicijos. Tai – Savivaldybės turtas, kuris anksčiau buvo prastai prižiūrėtas. Panevėžio arenos būklė buvo kur kas geresnė, nes ten koncesininkas išsireikalavo garantinio remonto. Bet ją parėmus vis tiek buvo investuota į remontus.“
R. Načajus pažymėjo, kad perimant arenos pastatą neatsitiktinai buvo apsidrausta – sutartyje įrašytas punktas apie per pirmus metus paaiškėjusius trikdžius normaliam darbui: „Supraskite, kad pakeistas vamzdynas ar vėsinimo sistema valdytojui neduos jokios naudos. Savivaldybė kaip rūpestinga šeimininkė tik investuos į savo turtą.“
„Šiaulių universalios arenos“ direktorius sakė, kad bus svarstomos visos išeitys, tarp jų – ir kreipimasis į teismą.
Moka miestui koncesijos mokestį
Dabartiniam koncesininkui arenos valdymas perleistas 2023 metais. Konkursą laimėjo bendrovė „Sarlita“, vėliau pakeitusi pavadinimą į „Šiaulių universali arena“.
Pagal sutartį valdytojas įsipareigojo kasmet mokėti Savivaldybei po 50 tūkstančių eurų koncesijos mokestį.
Šiaulių arena atidaryta 2007 metais. Iki 2023 m. dirbusiam arenos valdytojui buvo dosniai mokama iš Šiaulių miesto biudžeto – išmokos kasmet siekė iki 230 tūkstančių eurų.
