Inžinerinių specialybių paklausa, plėtojantis pramonei ir technologijoms, auga, tačiau darbuotojų paruošiama esą per mažai. Šiemet stojančiųjų į inžinerines profesijas kolegijose sumažėjo, bet profesinio rengimo centruose norinčiųjų mokytis šių profesijų daugėja.
Aurimas ir Rokas, buvę Alytaus profesinio rengimo centro absolventai, įgijo po dvi profesijas. Sako, darbo vietą nesunkiai rado šioje Alytaus metalo dirbinių įmonėje.
„Pasiūlė išbandyti naują specialybę, mechatroniko, susigundžiau ir nuėjau mokytis. <...> Čia buvo visos galimybės tobulėti“, – sako „Lanksčios linijos“ darbuotojas Aurimas Račkauskas.
„Baigiau suvirintojo specialybę, dirbau pusę metų ir kažko norėjau dar daugiau, nusprendžiau išbandyti elektriko specialybę“, – sako jo kolega Rokas Marčiulaitis.
Metalo dirbinių įmonės atstovė sako, kad be specialistų iš profesinio rengimo centro būtų sunku, čia jų dirba keliolika. Todėl prašoma, kad mokiniams būtų dėstomos specializuotos programos, rengiami šiuolaikinės inžinerijos specialistai, atitinkantys vietos įmonių poreikius.
„Reikės tikrai specialistų, kurie gebės dirbti su naujomis technologijomis, su dirbtiniu intelektu, su aukštos technologijos įrengimais“, – komentuoja „Lanksčios linijos“ personalo vadovė Lina Frėzė.
„Yra kai kurių verslo institucijų užsakymai, už kuriuos jie moka pinigus ir trumpos programos, kurios yra orientuotos į tam tikras kompetencijas. <...> Pavyzdžiui, automatinių sistemų mechatroniko“, – nurodo Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras.
Siekdami pritraukti kuo daugiau mokinių į inžinerines specialybes, profesinio rengimo centrai rengia atviras dienas, kviečia į praktinio mokymo centrus. Ir stojančiųjų daugėja. Remiantis statistika, regionuose nesunkiai įsidarbina apie 80 proc. baigusiųjų inžinerines specialybes kelių statybos, metalo gaminių, kitose įmonėse.
„Pavyzdžiui, jeigu paėmus tokią specifinę šaką kaip melioracija, mes esam vieninteliai, mes ruošiam visiems regionams ir mokinių turim iš visų regionų“, – teigia Marijampolės profesinio rengimo centro direktorius Gražvydas Juodišius.
Populiarėja metalo apdirbimo operatoriaus profesija, ją renkasi ir moterys, nes dažniausiai jau žino, kur dirbs.
„Domėjausi firmomis per visą Marijampolę, kur galima būtų, yra variantų, priklausys po praktikos, ar pavyks susitarti“, – nurodo Marijampolės profesinio rengimo centro studentė Laura Plečkaitytė.
Marijampolėje automobiliams metalinius komponentus gaminančios įmonės vadovas įsitikinęs, į gamybą žengiant naujoms technologijoms inžinerija – viena perspektyviausių profesijų. Ieškoma būdų, kaip pritraukti specialistų, jų nuolat trūksta.
„Teikiame tris stipendijas studentams ir tris dėstytojams. <...> Studentai gali atlikti praktiką. <...> Suteikiame galimybę dėstytojams, kad jie galėtų semtis žinių praktiškai iš darbo vietos, pasižiūrėti į tuos robotus“, – kalba „CIE LT Forge“ direktorius Darius Masionis.
„Turime išsiugdę praktiką, kad be vienerių metų žmogus iš tikrųjų nėra pasiruošęs savarankiškai. <...> Turime lygio kėlimo sistemas įmonėje“, – sako „CIE LT Forge“ skyriaus vadovas Rytis Bortkevičius.
Skaičiuojama, kad pramonėje trūksta apie 10 tūkst. inžinerijos specialistų. Stojančiųjų į kolegijas sumažėjo, bet į universitetus ir profesines įstaigas jau pora metų daugėja.
„Per dvejus metus stojančiųjų skaičius pasirinkus inžinerines profesijas padidėjo beveik 10 procentų“, – skaičiuoja Inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos vadovas Darius Lasionis.
Atlikta „Sprinter tyrimų“ apklausa rodo, kad apie 80 proc. didmiesčių gyventojų mano, jog inžinerijos profesija perspektyvi.
