Naujai išrinkta valdžia planuoja svarstyti, ar leisti gyventojams atsiimti antrojoje pensijų kaupimo pakopoje sukauptas lėšas. Privataus kaupimo pertvarka yra nurodoma kaip vienas iš naujosios Vyriausybės prioritetų. Ką tai reiškia esamiems ir būsimiems pensininkams?
Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė anksčiau antrąją pensijų pakopą yra pavadinusi šimtmečio afera. Pirmadienį LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ ji dar kartą pabrėžė, kad bus dedamos visos pastangos šiai pakopai pertvarkyti.
„Jau yra tam tikri modeliavimo projektai sudėlioti, tiesiog reikia laiko platesnėms diskusijoms ne tik su socialiniais, bet ir su koalicijos partneriais. Bet dabar akivaizdu, kad praėjusios Vyriausybės atneštas projektas, kuris dabar yra nugulęs Seime, neišpildo tų visuomenės lūkesčių, kurie yra gana garsiai reiškiami. Tai turės būti panaikintas automatinis įtraukimas ir, be abejo, išėjimas iš pensijų fondų turės būti naujai persvarstytas ir pateikti nauji projektai“, – teigė I. Ruginienė.
Laidoje dalyvavusi prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė priminė, jog šalies prezidentas Gitanas Nausėda, matydamas šią įsisenėjusią problemą, dar praėjusių metų rudenį teikė įstatymo pataisas, tačiau nueinančios valdžios jis nebuvo išgirstas.
„Akivaizdu, kad Konstitucinio Teismo sprendimą mes turime jau nuo kovo mėnesio ir nebėra ko laukti. Nuo Naujųjų Metų prasidės vėl naujas įsitraukimo etapas, žmonės turės iki birželio 30 dienos priimti sprendimą, kaupti ar nekaupti, ir būtų labai gerai, tiesiog privalu pataisyti tą sistemą, kad žmonės jau matytų perspektyvą, kokiomis sąlygomis jie galės kaupti ir apskritai kas laukia visos antrosios pensijų pakopos“, – teigė I. Segalovičienė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, ekonomistas Raimondas Kuodis yra išsakęs nuomonę, kad antrosios pakopos pensijų fondai gali sprogti nuo godumo. Paprašytas pakomentuoti teiginį plačiau jis vaizdžiai apibūdino, kad ankstesnė valdžia „bandė skersti visą karvę dėl mažos išpjovos (nedidelio gardaus mėsos kąsnio, kuriuo ekonomistas vaizdžiai vadina „Sodrą“, – LRT.lt)“. Kartu jis priminė ir 2010 m. Laisvosios rinkos instituto siūlymus apskritai panaikinti „Sodrą“, nesuvokiant tokio sprendimo galimų pasekmių.
Po 20 metų kaupimo per mėnesį gauna vos 70 eurų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis tikino girdintis preliminarių pasiūlymų, kad reikėtų naikinti priverstinį dalyvavimą pensijų kaupime ir įteisinti galimybę savanoriškai nutraukti kaupimą, tačiau jis pasigenda paaiškinimų, kokio tikslo naujoji valdžia tuo siekia ir kaip įsivaizduojama, kokią pensiją asmuo Lietuvoje turėtų gauti.
„Jeigu mes pasižiūrėtume į Vakarų Europos šalių praktiką, tai žmogaus, kuris dirbo visą laikotarpį ir išėjo į pensiją, pensija turėtų siekti apie 70–80 proc. buvusio atlyginimo. Jeigu paverstume į lietuviškus skaičius, tai vidutinis atlyginimas būtų 1 300 eurų, o žmogaus pensija turėtų būti 1 000 eurų. Tai labai norėtųsi girdėti, kokiais sprendimais mes tą Lietuvos gyventoją, kuris mokėjo „Sodros“ įmokas, mokėjo įmokas į antrosios ar trečiosios pakopos pensijų kaupimo fondą, kaip mes privesime jį iki to, kad jis gautų tokią pensiją, kuri jam leistų gyventi oriai ir jis turėtų pasirinkimą, o ne gautų 600 eurų, kas iš esmės sudaro apie 40 proc. nuo dabartinio vidutinio atlyginimo“, – sakė T. Gudaitis.
Vidutinė senatvės pensija kitais metais turėtų siekti 650 eurų. O kiek vidutiniškai gyventojai sukaupia lėšų pensijų kaupimo fonduose?
Anot T. Gudaičio, yra apskaičiuota, kad asmuo, kuris visą laiką gavo vidutinį atlyginimą ir kaupė antrojoje pensijų pakopoje, per 20 metų vidutiniškai turi sukaupęs apie 15 tūkst. eurų. Sutaupęs tiek lėšų asmuo, išėjęs į pensiją, iš šio sukaupto fondo per mėnesį gauna po 70–80 eurų. Anot paskirtosios socialinės apsaugos ir darbo ministrės I. Ruginienės, tai yra labai mažai.
„Mes ir kalbame apie tuos žmones, kurie turi sukaupę lėšų iki 10 tūkst. eurų ir išėję į pensiją negali vienkartinės išmokos paimti, jie turi išdėlioti labai mažomis sumomis. Man atrodo, kad reikia girdėti tą visuomenės dalį ir jie sako pagrįstai, kad jeigu jie sukaupė 9 tūkst. eurų, gal jiems verčiau investuoti į būstą arba į sveikatą, į kitus dalykus nei gauti po 30–50 eurų kas mėnesį prie pensijos“, – nuomone dalijosi I. Ruginienė.
Ji pabrėžė, kad pati pasisako už galimybę leisti žmonėms patiems pasirinkti, kur ir kaip jie norėtų išleisti sukauptas lėšas.
Buvo norų naikinti „Sodrą“
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis taip pat teigia matąs, kad gyventojai patys norėtų apsispręsti, ar jie dalyvaus privačiame pensijų kaupime, ar ne. Kartu jis primena, kad per 35 nepriklausomybės metus būta panašių situacijų, tik tada buvo kreivai žiūrima į „Sodrą“.
„Automatinio įtraukimo į kaupimą greičiausiai nebesiseks tęsti, nors tam tikra prasme, prisimenant senesnę istoriją, automatinis įtraukimas į „Sodrą“ galioja ir niekas neklausia, iš karto tampi dalyviu. Būdavo kalbų tada, kai dar projektavome šią sistemą, kad nereikia tos „Sodros“ ir jokių automatinių įtraukimų. Dabar visgi gal jau gėda būtų šnekėti, kad nereikia privalomo dalyvavimo „Sodroje“, bet dabar sakome, kad nereikia privalomo dalyvavimo kaupime. Tai dabartinėje situacijoje jo, matyt, nebepavyks išlaikyti ir laikykime taip, kad gal tegul pats žmogus apsisprendžia“, – laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius.
Visgi kalbant apie galimybę gyventojams atsiimti pensijų fonde sukauptus pinigus, T. Medaiskio nuomone, būtina laikytis Konstitucinio Teismo sprendimo. LRT.lt primena, kad šių metų kovą Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, jog gyventojams turėtų būti leista nutraukti kaupimą antrojoje pakopoje, jei atsiranda tam svarių priežasčių. Šalies ekonomistai tada aiškino, kad svaria priežastimi gali būti laikoma susidariusi sudėtinga šeiminė padėtis, užklupusi sunki liga ir pan. Tiesa, konkrečios priežastys šiuo metu nėra nustatytos, artimiausiu metu, T. Medaiskio nuomone, jas reikėtų apibrėžti.
Kalbėdamas apie šiuo metu aistras keliantį klausimą, kad galbūt vertėtų leisti gyventojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, vienu kartu atsiimti visą sukauptą sumą, T. Medaiskis primena, kad kaupimas buvo pagrįstas anuitetine sistema. Tai reiškia, kad sukauptos lėšos asmeniui išskirstomos ir grąžinamos palaipsniui. Jeigu šis principas bus panaikintas, šalies gyventojų pensijų kaupimo modelis niekuo nebesiskirs nuo kaupiamojo terminuoto indėlio. Tai nebebus ilgalaikė periodinė išmoka ir apskritai tai nebebus pensijų sistemos dalis, tai tiesiog bus taupymas senatvei.
Prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė sutinka su profesoriaus teiginiu, jog kalbant apie pertvarkas būtina galvoti apie visą sistemą, tačiau ji turi veikti taip, kad būtų naudinga žmogui.
„Lietuvos žmonių socialinei apsaugai reikalinga ta papildoma pensijų kaupimo sistema ir jos nereikėtų griauti. Mes turime matematines ir nematematines demografines tendencijas ir matome, kad ta papildoma pagalvė senatvei žmonėms yra reikalinga.
Čia labai svarbu pasakyti, kad sistemą mes turime paversti lanksčia, patrauklia žmonėms, kad ja būtų pasitikima ir kad žmonės motyvuotai kauptų. Čia yra labai svarbūs principai ir dėl jų reikia sutarti. Bet taip, kaip dabar sudėliota sistema, ji yra neefektyvi ir ją reikia keisti“, – tikino prezidento vyriausioji patarėja.
Kodėl Vakarų Europoje pensijos yra 30 proc. didesnės?
Laidoje dalyvavęs Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta priminė, kad Lietuvoje santykis tarp vidutinės algos ir vidutinės pensijos siekia apie 45–50 proc., o Vakarų Europos šalyse šis santykis siekia 70 proc. ir tai sudaro apie 1 000 eurų.
„Pirmiausia sau turime sąžiningai atsakyti, ar mus tenkina toks lygis ir ar norime jį padidinti. Pagal bendrąjį vidaus produktą mes jau siekiame 90 proc. Europos Sąjungos lygio. Man atrodo, kad pagal savo išsivystymą tikrai turėtume žengti į priekį“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Anot jo, pasiekti aukštesnį pensijų lygį galima dviem keliais. Vienas kelias – pirmoji pakopa, tai šiuo metu yra „Sodra“: jai mokamos įmokos, iš jos biudžeto mokamos pensijos, pašalpos. Šią grandį galima būtų stiprinti, didinant finansavimą šiai sričiai. Antras kelias yra antroji pensijų kaupimo pakopa, kuri, LB valdybos nario teigimu, šiandien siekia apie 10 proc. bendrojo šalies vidaus produkto, sukaupta yra 8,5 mlrd. eurų.
Šiandien yra aktualus klausimas, ar šią sistemą taip pat reikėtų stiprinti ir siekti, kad antrojoje pakopoje pensiją kauptų daugiau gyventojų.
Šiuo metu, LB duomenimis, antrojoje pensijų pakopoje kaupia apie 50 proc. dirbančių šalies gyventojų. Vadinasi, pusė dirbančiųjų papildomai pensijai kaupia, kita pusė lieka kol kas nuošalyje, dėl to būtina ieškoti būdų, kaip likusią dirbančiųjų dalį paskatinti kaupti papildomai.
Šiuo metu kaupiantis pakopinėje sistemoje Lietuvos gyventojas į šį fondą kas mėnesį atideda po 4,5 proc. mėnesio uždarbio, tačiau Skandinavijos valstybėse toks kaupimas siekia iki 10 proc. mėnesio uždarbio. Čia, pasak S. Krėpštos, gali būti atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje pensijos siekia 45 proc. mėnesio atlyginimo, kai Skandinavijos šalyse – 70 proc.
Automatinis įtraukimas kaupti – naikinti ar palikti?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis priminė, kad iki 2019 metų Lietuvos gyventojai savanoriškai dalyvavo pensijų kaupime, tiesa, pasirašius sutartį, kaupti buvo privaloma ne mažiau nei 5 metus. Pasak jo, po 2019 metų buvo įteisintas automatinis gyventojų įtraukimas į pensijų kaupimą remiantis tuo, jog taip sumažės išlaidos konsultacijoms, skatinančiai kaupti reklamai, be to, taip bus galima perpus sumažinti pensijų fondų mokesčius. Tų motyvų, anot jo, ir šiandien galima rasti.
„Ką tai reikštų dabar (atsisakant privalomojo kaupimo – LRT.lt), kad kažkas valstybėje žmonėms turėtų pasakyti, ar jiems verta papildomai kaupti, ką lyg ir visi sutariame, kad tikrai verta, ir paaiškinti sąlygas, kuris pensijų fondas yra geresnis, kuris būdas yra geresnis, tai tą darbą kas nors turės padaryti.
Tai reikia valstybei dėl to susitarti ir galbūt pradėti turėtume nuo to, kad turėtume bendrą informacinę sistemą, kad daugiau operuotume skaičiais, kad toje sistemoje matytume, kiek žmogus turi sukaupęs „Sodroje, kiek turi sukaupęs kitur ir kiek galėtų sukaupti, jeigu turėtų vieną įmoką ar kitą, kas būtų, jeigu dalį žmogaus atlyginimo jo pensijai skirtų darbdavys. Turi būti informacinė sistema, kurioje būtų aiškiai matoma, ką žmogui reikia daryti“, – sakė T. Gudaitis.
Reaguodamas į T. Gudaičio komentarą S. Krėpšta pasiūlė atkreipti dėmesį, kokį poveikį turėjo automatinis gyventojų įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą. Jis priminė, kad iki automatinio įtraukimo tik trečdalis dirbančiųjų kaupė senatvės pensijai antrojoje pakopoje. Šiuo metu tokių yra 50 proc.
„Bet reikia pripažinti, kad tas automatinis įtraukimas yra labai griežtas. Jeigu žmogus praleido [informaciją] ar nepaskaitė žinutės, jis yra įtraukiamas [į kaupimą] ir nebeturi galimybės pasitraukti iš sistemos ir kartais to pats net nežino.
Mes prieš pusantrų metų siūlėme gerokai pašvelninti ir leisti žmogui, kai jis yra įtraukiamas ir kelis mėnesius moka įmokas, bet tik tada supranta, kad yra įtrauktas, apsispręsti išeiti, stabdyti kaupimą, jeigu atsiranda nenumatytų aplinkybių. Automatinio įtraukimo pakeitimas į automatinį kvietimą ir lankstumo įvedimas išspręstų daug žmones erzinančių aspektų“, – įsitikinęs S. Krėpšta.
Tam pritaria ir paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė, jos nuomone, automatinis įtraukimas padarė meškos paslaugą, dėl to pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema prarado dalis šalies gyventojų.
Kuodis: tai politinis popsas rinkėjams
Kartu I. Ruginienė priminė, kad kai žmogus dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupime, dalį įmokų į jo krepšelį sumoka ir valstybė. Kitais metais, I. Ruginienės tikinimu, priemokoms numatyta paskirti apie 270 mln. eurų. Tai yra priedai, kurie skatina gyventojus likti sistemoje. Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė įsitikinusi, kad jeigu antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema būtų lankstesnė, ji taptų patrauklesnė gyventojams.
Prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė pritarė, kad būtina skatinti gyventojus likti antrojoje pensijų kaupimo sistemoje, ne automatiškai juos įtraukiant be teisės išeiti, o siekti, kad laisva valia asmuo pats sutiktų sistemoje dalyvauti. Dėl to, pasak jos, ir šalies prezidentas yra išreiškęs siūlymą leisti asmenims, automatiškai įtrauktiems į kaupimą, skirti tris mėnesius, kad jie galėtų apsispręsti, ar yra patenkinti kaupimu, jei ne – galėtų kaupimą nutraukti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys R. Kuodis keliamą klausimą, kad vertėtų atsisakyti privalomojo dalyvavimo pensijų kaupime, pavadino politiniu popsu rinkėjams. Jis atkreipė dėmesį, kad privalomas kaupimas senatvės pensijai buvo įvestas ne be reikalo.
„Žmonės turi trumparegiškumą gyvenime, jie neturi valios – čia yra viena problema. Kita problema – tada, kai žmonės ateina ištiesę rankytę. Jie tada sako: ai, aš čia gerai pagyvenau, dabar atėjo senatvė, darbo neturiu. Politikai suserga gerojo samariečio sindromu ir pasigaili tokių žmonių. Dėl šitų priežasčių kaupimas yra privalomas.
Jeigu jis neturi būti privalomas, tada klausimas, kaip padidinti „Sodros“ populiarumą. Gal irgi leisti iš jos išeiti? „Sodroje“ pensinių teisių sukaupta, rodos, 150 mlrd. eurų. Tai leiskite išeiti man iš „Sodros“, ką ten susinešiau, atiduokite man pinigus. Tai kam žaisti šitą popsą? Aš žinau, kodėl tai vyksta, čia daugiau politinės priežastys negu ekonominės“, – teigė R. Kuodis.
Siūloma leisti pasiimti dalį sukauptų lėšų
Reaguodama į R. Kuodžio žodžius prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė priminė Konstitucinio Teismo sprendimą, kad asmeniui, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, turi būti leista pasitraukti iš kaupimo sistemos ir pasiimti visus savo sukauptus pinigus.
„Prezidentas sako, kad jeigu mes norime patrauklios, motyvuotos, lankstesnės sistemos, reikėtų sudaryti galimybę pasiimti dalį lėšų. Būtų sudaromas mišrusis modelis. Ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO) yra pasakiusi labai aiškiai – galimybė atsiimti sukauptas sumas vienkartinėmis dalinėmis išmokomis yra veiksnys, skatinantis gyventojus kaupti. Tai jeigu mes norime to masiškumo, motyvuotumo, prezidentas siūlo taikyti mišrią sistemą: leisti atsiimti viską ir išeiti, pasiimti dalį ir likti toliau sistemoje ir kaupti savo senatvei“, – dėstė I. Segalovičienė.
Ji patikslino, kad prezidento siūlymas buvo leisti gyventojams vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį iš visos sukauptos sumos išsiimti iki 25 proc. lėšų. Paprašyta patikslinti, ar ir iš „Sodroje“ sukauptų įmokų būtų leidžiama gyventojui tą patį daryti, prezidento vyriausioji patarėja kategoriškai atsakė, kad ne. Esą tai skirtingos sistemos.
Jai antrino ir I. Ruginienė, ji „Sodros“ įmokas palygino su privalomuoju sveikatos draudimu. Tiek „Sodros“, tiek PSD įmokos, anot jos, yra socialinės pagalvės, kurių negalima lyginti su privataus kaupimo sistema.
Su tuo, kad reikia leisti gyventojams išsiimti vienkartinę išmoką iš sukauptos sumos, nesutinka tiek ekonomistas R. Kuodis, tiek Vilniaus universiteto profesorius T. Medaiskis. Pastarojo nuomone, pasiėmus dalį sukauptos sumos likusi dalis fonde lieka nebe tokia reikšminga, nebelieka prasmės jos skaidyti į kasmėnesines išmokas.
Jo nuomone, atvejai, kada galima būtų leisti žmogui pasitraukti iš kaupimo sistemos, turi būti išskirtiniai.
„Kai yra kritinė liga, kai žmogus tos pensijos nebesulauks, išmokėti sumą tam sveikatos klausimui yra reikalinga“, – įsitikinęs T. Medaiskis.
Visą diskusiją rasite LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.
Parengė Laura Adomavičienė
