Nepatenkinti Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių sudarytu laisvosios prekybos susitarimu Bendrijos ūkininkai tikisi, kad kitame tvirtinimo etape šiam kelią užkirs pačios Bendrijos narės. Kad susitarimas įsigaliotų, tam turi pritarti ne mažiau 15 šalių, kuriose gyventų beveik du trečdaliai Bendrijos piliečių, parlamentai. Arši susitarimo priešininkė Prancūzija viliasi, kad ji ginče palaikymo sulauks iš kitų nepatenkintų šalių, tokių kaip Lenkija, Airija ir Austrija.
Kai derybos su visais pakilimais ir nuosmukiais trunka ketvirtį amžiaus, galutinis sukirtimas rankomis skamba kaip pergalė.
„Realybė tokia, kad Europos Sąjungos bendrovės kartu sutaupys 4 milijardus eurų vertės muitų. Kartu bus išplėstos mūsų rinkos ir atvertos galimybės plėstis bei kurti darbo vietas abiejose pusėse“, – apie susitarimą kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Bet didysis mūšis tik prasideda. Jis vyks ne Pietų Amerikoje, o Europoje, kur daug daugiau rinkos dalyvių mato riziką, kad sukirtus rankomis jiems konkuruoti taps gerokai sunkiau.
„Visi žinome, kad gamybos sąlygos Pietų Amerikoje esmingai skiriasi nuo tų, kurios galioja Europoje. Standartai gerokai žemesni“, – pabrėžia Vokietijos ūkininkų asociacijos generalinis sekretorius Bernhardas Kruskenas.
Aršiausiai priešinasi prancūzai, jų pusėn stojo ir prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau jam pačiam tenka kapanotis iš vidaus politinės krizės, tad galimybės spausti susitarimo siekiančią Europos Komisiją yra ribotos.
Ūkininkai tikisi, kad galvojančių panašiai kaip jie daugiau atsiras pačiose Bendrijos narėse, kurių parlamentai susitarimui turės pritarti atskirai.
„Europos Komisija buvo ta, kuri pasirašė susitarimą. Bet dabar visos Europos šalys turės ją ratifikuoti. Taigi, tikimės, kad dauguma jų priešinsis pasirašyti sutartį“, – sako Jaunųjų ūkininkų asociacijos vicepirmininkas Pierre`as Pintat.
Kad susitarimas įsigaliotų, pritarti turi bent 15 iš 27 valstybių, sudarančių 65 procentus Europos Sąjungos populiacijos, parlamentai. Kai kurios jų ypač entuziastingos.
„Mūsų šaliai tai ypač svarbu, nes esame tiltas tarp Lotynų Amerikos ir Europos Sąjungos“, – teigia Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo.
Tad pati būdama Bendrijos sunkiasvorė Prancūzija, ko gero, ieškos sąjungininkių, kad užkirstų kelią susitarimo šalininkams suformuoti daugumą.
Viena tokių sąjungininkių galėtų tapti Lenkija, kurios ir ūkininkai aktyvūs, ir pats laisvosios prekybos susitarimas tapęs viena prezidento rinkimų kampanijos potemių.
„Negali būti, kad Europos Sąjunga, siekdama atverti naujas rinkas Pietų Amerikoje, nori priimti susitarimą, kuris, deja, kenkia mūsų ūkininkų interesams“, – akcentuoja „Piliečių koalicijos“ kandidatas į prezidentus Rafalis Trzaskowskis.
Bet U. von der Leyen ir kitiems laisvosios prekybos šalininkams ne mažiau svarbi paties susitarimo dvasia, kontrastuojanti su ta, kurią ateidamas į Baltuosius rūmus atsineša Donaldas Trumpas.
„Manau, tai paskatino ir Europos, ir Pietų bendrosios rinkos šalis pasistūmėti, nukirsti kai kuriuos kampus bei užbaigti sandorį“, – tvirtina profesorius Pedro Brites.
„Neturiu abejonių, kad šiame kontekste, kuriame gyvename – karų, netolerancijos, tarpusavio nesupratimo – mes, Pietų bendrosios rinkos šalys, gauname didelę atsakomybę ir galimybę“, – pareiškė Paragvajaus prezidentas Santiago Pena.
Kinija taip pat mato Pietų Ameriką kaip nišą plėsti savo įtaką.
