Dalis Kazlų Rūdos gyventojų piktinasi sprendimais renovuojant daugiabučius. Žmonių netenkina balkonai, įrengti vykdant priešgaisrinius reikalavimus. Savivaldybė sako, kad priekaištai nepagrįsti, ir ragina gyventojus labiau domėtis renovacijos projektais.
„Pažiūrėkit, kokias man grotas įstatė. Per visur vėjas, kojos šlapios. Tai kam dar tie viršuj stiklai įdėt? Niekas su manim nešneka“, – rodo Nijolė Macenienė. Moteris svarsto, kad gal buvo galima rasti kitą sprendimą, kad pusė balkono nebūtų kiauras, gal net nereikia dalies jo stiklinti. Ji teigia, kad ir taip balkonas bus pripustytas. Visgi jai esą buvo paaiškinta, kad tai daroma laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų.
„Kaip pasakė – dėl to [dėl reikalavimų – LRT.lt past.], o daugiau, jūs ponia, nieko nepadarysit. Toks yra projektas ir viskas“, – pasakoja Kazlų Rūdos gyventoja.
Gyventojos netenkina ir renovacijos kaina.
„Už vieno kambario 29 kvadratus – 20 tūkstančių. Labai daug pinigų“, – pažymi N. Macenienė.
Kad toks pusiau kiauras balkonas galbūt nėra geras sprendimas, svarsto ir daugiabučius administruojančios „Kazlų Rūdos energijos“ atstovai.
„Tai nėra logiška galbūt, bet įvykus tokia situacijai ir laiku atgal negrįšim. Yra projektuotojų atsakomybė“, – teigia „Kazlų Rūdos energijos“ atstovas Ignas Leonavičius.
„Sprendimas buvo priimtas vien dėl to, kad už balkono lango yra virtuvė ir virtuvėje yra dujinės viryklės. Pagal reikalavimus, negali būti stiklas, patalpa ir vėl stiklas“, – aiškina „Kazlų Rūdos energijos“ atstovas Linas Vaitkūnas.
Tačiau toks pusiau kiauras balkonas įrengtas ir bute, kuriame net nėra dujų, ir už kurio lango yra ne virtuvė, o gyvenamasis kambarys. Čia gyvenanti Reda Čepkauskienė pasakoja, kad du butai sujungti į vieną, Registrų centre tai užfiksuota. Padaryta ir daugiau pakeitimų.
„Pagal projektą esame atsijungę nuo karšto vandens šildymo“, – sako moteris.
Gyventoja sako ieškanti atsakymų ir savivaldybėje, kaip bus su autonominiu vandens šildymu – ar reikės vėl prisijungti prie centralizuotų tinklų. Tačiau atsakymai glumina.
„Fiziškai niekas pas mus nebuvo ir niekas nebendravo, niekas nekalbėjo ir niekas nežiūrėjo. Ką raštu rašau ponui merui. Ką [jis] siūlo? Eiti gyventi į namą. Prabangiai“, – ironizuoja R. Čepkauskienė.
Ponia Virginija Grigienė taip pat turi klausimų – nesupranta, kodėl teks atsisakyti autonominio šildymo, įrengto prieš 23 metus, gavus visus leidimus. Tada atsijungti nuo centralizuoto šildymo padėjo dabartinis meras.
„Pro visas kontroles praėjo, visi sakė „valio, viskas gerai, galima atjungti“. Išnešė radiatorius, patikrino spaudimus, ar niekur kaimynams niekas nekenkia, ir 23 metus mes ramiai gyvenom“, – pasakoja moteris.
Pasak Kazlų Rūdos mero, laikai pasikeitę, nesvarbu, net jei ir teisėtai atsijungta nuo šildymo ar karšto vandens, teks laikytis renovacijos projekto.
„Siūlau grįžti į tą pačią inžinerinę sistemą. Mes ir darome tą renovaciją tam, kad visi butai, visi stovai būtų vietoje, žinant, kad šildymo kaina mažės dvigubai“, – tikina Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Pasak mero, renovacija gyventojai domisi per mažai, į susirinkimus vaikšto vangiai. Gyventojai tikina – net ir atėję atsakymų negaunantys.
Šiuo metu Kazlų Rūdoje renovuojami septyni daugiabučiai.
