Po pusmečio visi verslai Lietuvoje privalės turėti naujoviškus išmaniuosius kasos aparatus. Bet Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sugalvota ir liaupsinama naujove nepatenkinti nei aparatus pradėję keisti verslai, nei tie, kas dar ieško jų pirkti. Inspekcija mini būsimą perversmo naudą ir jai, ir verslui, ir gyventojams – jie galės sekti, ar mokami mokesčiai. Verslas kartoja – kodėl už svetimas idėjas turi sumokėti vien jis.
Vienoje uostamiesčio degalinėje jau veikia vadinamasis naujos kartos kasos aparatas.
Tą gali pamatyti ir pirkėjai.
Tai, kad įmonė turi duomenis VMI realiu laiku perduodantį kasos aparatą, rodo ant kvito esantis QR kodas.
Jį nuskenavus matyti, ar kvitas fiskalinis, tai yra, ar nenuslėptos pajamos. Bet dalis kitų šios įmonės degalinių tebelaukia, kada naujoviškiems kasos aparatams pavyks gauti sertifikuotas programas – sako, kad „išmaniųjų“ versijų registravimas sustojęs.
„Mes taip ir papuolėm į kryžkelę. Šitie, kur čia jau yra įdiegti, buvo lengvatine tvarka įleisti į tą daržą su saugos moduliu. O va kiti stovi eilėj“, – teigia bendrovės „Trevena“ atstovas Darijus Kraynas.
Naujoviškus kasos aparatus jau turi turėti tie fiziškai prekiaujantys verslai, kurių metinės pajamos didesnės nei 300 tūkst. eurų.
Jau ir turi, ir duomenis teikia beveik 18 tūkst. kasos aparatų iš 51 tūkst. Nuo gegužės išmaniuosius kasos aparatus privalės turėti absoliučiai visas verslas. Iš viso bus 95 tūkst. aparatų.
„Visi smulkieji verslininkai, tie, kurie nebuvo PVM mokėtojais, tie, kurie prekiauja turgavietėse ar vykdo kitą veiklą, kur apyvartos nėra didelės“, – vardija VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius.
Verslai sako, kad šešėlis nė kiek nesumažės – kas nemuša į kasą dabar, nemuš ir ateity. VMI atkerta, kad sustiprės apyvartų, taip pat ir grynaisiais, priežiūra. O įmonėms naujovė leis sutaupyti ir laiko, nes neliks popierinių žurnalų, ir pinigų.
„Tai yra ir tam tikros paslaugos, kurios užtikrins, kad mokesčių mokėtojas lengvai ir paprastai galėtų vykdyti veiką, o administratorius savo veiklą orientuoti į nesąžiningus mokesčių mokėtojus“, – tikina R. Puncevičius.
Verslininkus piktina būsimos išlaidos.
„Aš nematau, kur čia bus galima sutaupyt, jeigu man reikia pirkti naują kasos aparatą, reikia integruoti naują apskaitos modulį, reikia susisiekti su programistais, sukurti naujas programas, jas integruoti“, – aiškina Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
„Mums reikia išmesti senus kasos aparatus, kurie yra geri ir veikia. Mes teršiame aplinką. Ir kitas dalykas, jie kainuoja. Išmanūs kasos aparatai kainuoja. Man reikia pirkti naują kasos aparatą, nors aš turiu veikiantį“, – antrina Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė Daiva Čibirienė.
VMI sako, kad dalį senų kasos aparatų galima atnaujinti. O tarp parduodamų naujų – pasirinkti prieinamos kainos, turėti kasos aparatą telefone ar planšetėje.
Bet smulkiųjų verslininkų teigimu, ar naujas, ar atnaujintas senas, ar išvis kitoks sprendimas – vis tiek teks mokėti už jo priežiūrą, be to, bus būtinas internetas, kurio iki šiol kasai nereikėjo, tai – irgi kainuos.
„Galėjo pagalvot apie kompensavimą. <...> Dabar yra taip, kad mokesčių inspekcija gauna iš ES finansavimą dėl savo projektų, vadinasi, jie gali sau padidinti algas dėl dalyvavimo projekte, nes tai nereikalauja asignavimo lėšų. O mokesčių mokėtojai turi surast papildomų lėšų, kad įgyvendint mokesčių inspekcijos svajones“, – piktinasi D. Čibirienė.
Lietuviškų degalinių sąjungos atstovo teigimu, trūksta verslo vienybės, kad galėtų pasipriešinti nereikalingoms naujovėms. Savo ruožtu VMI sako per pusmetį gavusi vos dvi pretenzijas.
