Verslas

2019.01.03 16:25

Viešųjų pirkimų situacija Lietuvoje: bendrovių daug, bet konkursus laimi vis kelios tos pačios?

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.01.03 16:25

Stebima tendencija, kad Lietuvoje veikia ne viena maistą tiekti galinti įmonė, tačiau viešųjų pirkimų konkursus nuolat laimi tos pačios kelios bendrovės ir ši tendencija tęsiasi jau ne pirmus metus. Taip LRT RADIJUI sako Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad šiuose skandaluose figūravusi verslo grupė yra susijusi su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), o kontaktai veda į paties ministro Aurelijaus Verygos aplinką.

A. Šešelgis: praktikos kviesti bendroves į pasitarimus atsisakyta

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis tvirtina, kad sunku komentuoti, kokį ryšį turi maistą tiekiančios bendrovės su ministerija. Anot jo, ministerija pirmiausia rūpinasi, kad maistas, tiekiamas ligoninėms ir ugdymo įstaigoms būtų sveikas ir įvairus.

„Be jokios abejonės, reikalavimai, kurie išdėstomi vaikų mitybos organizavimo tvarkose, yra privalomi tiems, kurie organizuoja vaikų mitybą. Dalis ligoninių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų turi savo valgyklas ir organizuoja maitinimo paslaugas, kurios atitinka mūsų reikalavimus ar rekomendacijas. Labai didelė dalis mokyklų paslaugas perka. Kaip jie tai daro ir kokias viešųjų pirkimų sąlygas kelia, jie turbūt ir turėtų pakomentuoti, nes [...] šitas procesas yra jų rankose“, – sako A. Šešelgis.

Atkreipus dėmesį, kad, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, būtent dar 2017 m. ministerija būtent minėtas didžiąsias įmonės kvietėsi į ministerijos pasitarimus, pasirašinėjo su jomis susitarimus, nors nebuvo kviečiamos kitos įmonės, A. Šešelgis tvirtina, kad būtų sunku komentuoti tai, kas vyko 2017 m.

„Kas buvo 2017 m. man labai sunku pakomentuoti, bet galiu pasakyti taip – kai nori geresnio rezultato, visą laiką yra kalbama apie skaidrumą, viešumą, apie partnerių pritraukimą, kad būtų priimti kiek įmanoma geresni rezultatai. Tikrai buvo tokia praktika (ir dabar yra tokia praktika), kai sprendžiamas vienas ar kitas klausimas, bet kuriuo atveju kalbamasi ir su tais, kurie tiesiogiai dirba toje srityje“, – tvirtina A. Šešelgis.

A. Šešelgis, BNS nuotr.

LRT Tyrimų skyriaus turima informacija rodo, kad įmonės nebuvo kviečiamos viešai, informacija taip pat nebuvo viešinama. A. Šešelgio teigimu, tokios praktikos šiuo metu jau apskritai atsisakyta: „Dabar jau atsisakyta šitos praktikos. Dabar, kadangi matome, kad tai ne pasiteisina, o sukelia atitinkamų įtarimų, (galbūt net nepagrįstų įtarimų, kad čia kažkas proteguojama), jau nuo praeitų metų pradžios nebetaikoma tokia praktika ir stengiamasi tik ekspertiniame lygmenyje vienaip ar kitaip spręsti klausimus, kurie iškyla.“

Apie padėtį perspėjo dar 2016 m.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė D. Vilytė atkreipia dėmesį, kad dar 2016 m. atlikta viešųjų pirkimų maisto paslaugų srityje apžvalga parodė grėsmingą tendenciją, kad trys verslo subjektai rinkoje dominuoja, laimėdami 56 proc. visų viešųjų pirkimų.

„Apie tai, mūsų manymu, signalizavome visiems sprendimų priėmėjams, perkančioms organizacijoms, verslui, tiesiog išeidami iš viešųjų pirkimų principo, skaidrumo, lygiateisiškumo. Maitinimo paslaugos arba maisto produktų tiekimas nėra labai sudėtingas verslas, tikrai gali būti įtraukiami ir smulkesni ūkininkai“, – įsitikinusi D. Vilytė.

D. Vilytė, BNS nuotr.

2017 m., tvirtina tarnybos direktorė, Žemės ūkio ministerija ir Seimas ėmėsi organizuoti konferencijas, kuriose apie šią situaciją buvo kalbama, tačiau padėtis nepasikeitė: „Atsiverčiame jau pastarųjų metų pirkimus ir ką mes matome? Mes vėl matome tas pačias tendencijas, mes vėl matome kelių tų pačių ūkio subjektų sėkmę. Vėl matome rinkos pasidalinimą, galimus susitarimus tarp verslo, nes tam tikrose srityse laimi vienos įmonės, tam tikrose srityse – kitos įmonės.“

D. Vilytė pateikia pavyzdį – pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, mažos vertės pieno produktų pirkimą laimi jau minėta UAB „Pontem“, nors neužsiima pieno produktų gamyba ar tiekimu: „UAB „Pontem“ savo verslo imperijoje neturi jokių sąsajų nei su pienu, nei su karvėmis. Jų verslo imperijoje yra duonos gaminiai, bet jie kažkaip sėkmingai laimi pieno produktų tiekimą. Jie yra perpardavinėtojai, bet kodėl perkanti organizacija kreipiasi ne į arčiau pieno arba pieno produktų esančius verslus? Šios tendencijos yra.“

Į kai kuriuos konkursus gali pretenduoti vos viena kita bendrovė

D. Vilytės aiškinimu, pasitaiko ir kitokių situacijų, kai pirkimą vykdančios įstaigos ar bendrovės nurodo tokius reikalavimus, kuriuos atitinka vos viena kita Lietuvos įmonė: „Neseniai pabaigėme Joniškio ligoninės maisto paslaugų tyrimą, kur nustatyti pažeidimai, susiję su kvalifikaciniais reikalavimais [...] – visus kokybės standartus iš tikrųjų valstybėje atitinka tik dvi įmonės. Kitos atkrenta, nes negali dalyvauti. Kuriame lygyje buvo padaryta įtaka žmonėms, kad buvo surašytos tokios sąlygos? Ar pirkimų lygmenyje, ar ligoninės vadovybės lygmenyje, ar savivaldybės lygmenyje? Šiandien mes to pasakyti negalime.“

Konkurencijos tarybos direktoriaus pavaduotojas Elonas Šatas LRT RADIJUI patvirtina – apie susidariusią situaciją maisto tiekimo srityje taryba žinojo ir atvejo įvertinimui buvo išnaudotas visas pagal įstatymą tam skirtas laikas – keturi mėnesiai.

E. Šatas, BNS nuotr.

„Tikrai neslėpsiu – klausimų kilo, abejonių kilo. Iš tikrųjų matėme rinkos dalis, bet vien jų neužtenka, kad galėtume pasakyti, jog įmonės negali jungtis. Šiuo atveju, kas buvo svarbu, mes kalbame apie rinką, kur pirkimai vyksta per viešuosius pirkimus, kur kiekvienas naujas konkursas yra iš principo naujos varžybos. Ką mes vertinome šituo atveju, ar yra pakankamai subjektų, kurie varžosi ir gali varžytis su šitais dviem, kurie tampa vienu, ir tokių subjektų buvo, jų vis yra, jie dalyvauja konkursuose. Ar sėkmingai, ar mažiau sėkmingai, čia kitas klausimas“, – tvirtina E. Šatas.

Jo teigimu, nagrinėtu laikotarpiu didžiausias pavyzdys buvo Santarų klinikų konkursas, kuriame dalyvavo dvi bendrovės – „Pontem“ ir „Dussman Service“. Kadangi konkurse, kurio vertė siekė net 18 mln. eurų, dalyvavo dvi bendrovės, vertinama, kad konkursas kvalifikacinius reikalavimus atitinka.

Visos diskusijos klausykitės įraše.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.