Lietuvos verslo bendruomenės inicijuota simuliacija-tyrimas atskleidė, kad pagal dabartinį gynybos finansavimą Lietuva prieš Rusiją kristų per 6 dienas. Jei būtų investuota 10 milijardų eurų, Lietuva galėtų gintis 10 dienų, kol atvyktų NATO pastiprinimas.
Verslas sako, tikslas – parodyti, kad Lietuva, tinkamai finansuojant gynybą, pajėgi apsiginti pati. Milijardų vertas klausimas, ar naujoji Vyriausybė ryšis skolintis gynybai tiek, kiek reikia.
Rusijos puolimo imitavimas
2027-ieji. Dvi Rusijos armijos juda Latvijos regiono Latgalos link. Tikslas – sukurti dar vieną Donbasą.
Vienas iš Baltarusijos korpusų išsirikiuoja Vilniaus kryptimi.
Kaliningrado armija pasirengusi susijungti su baltarusiais. Karas prieš Baltijos šalis čia pat.
Rusų operacijos tikslas – prasiveržti pro Latgalą į Lietuvos šiaurės rytus. Baltijos šalys atkertamos nuo Lenkijos ir sąjungininkų.
10 dienų ir rytų Lietuva, Vilnius okupuoti, priešas stovi ties Kauno vartais. Toks scenarijus, pasak JAV ekspertų, atsargoje esančių NATO generolų, būtų labai realus atsižvelgiant į tai, kiek Lietuva investuoja į gynybą dabar, jei tendencijos nekistų. Tai paaiškėjo po Lietuvos verslo inicijuotos studijos.
„Jūs turite rengtis atsilaikyti patys, kol NATO atvyks su pastiprinimu. Oro pajėgos atvyks gana greitai, jūrų pajėgos iš paskos, o tik tada sausumos pajėgos. Tam prireiks laiko“, – akcentuoja NATO pajėgų vadas Europoje 2013–2016 m. Philipas Breedlove`as.
Papildomi 10 mlrd. eurų
O kas būtų, jei Lietuva papildomai skirtų kokius 10 mlrd. eurų gynybai? Įsigytų gerokai daugiau HIMARS sistemų, tankų, apsirūpintų oro gynyba, tarkim, „Apache“ atakos sraigtasparniais?
6 d. ir simuliacija rodo ką kita – Rusijos puolimo galimybės sumenksta tiek, kad jos pulti nebepajėgios, o Lietuva pati viena išsaugo valstybę ir sulaukia pastiprinimo.
Lietuvos verslo inicijuoto tyrimo tikslas – įrodyti, kad gynybai investicijos ne tik buvo, bet ir yra per mažos. Kol būtų priimami sprendimai NATO, Lietuva galėtų atsilaikyti viena bent 10 dienų.
„Manyčiau, net ir daugiau negu 4, gal net ir 5 proc. padėtų mums atstatyti tai, ką praradome per daugelį metų, kai buvome mažiau finansuojami arba buvo nepakankamai finansuojama krašto apsaugos sistema“, – tikina kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.
Pinigų siūlo skolintis
Klausimas vertas milijardų – iš kur paimti šitiek pinigų?
„Šiandien mūsų finansavimas jau peržengė 2 mlrd. eurų per metus. Vos ne reikėtų dvigubinti tą biudžetą. Įtampos tikrai būtų didelės. Bet, ko gero, dalį tų lėšų būtų galima surinkti iš ekonomikos, kitą dalį neišvengiamai tektų skolintis“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Skolintis reikėtų 10 mlrd. eurų per artimiausius trejus metus, jei remtumėmės atlikta studija.
„Tai yra įpareigojimas sprendimų priėmėjams ieškoti sutarimo, labai plataus sutarimo, ir strategiškai išsidėlioti, kurie prioritetai yra svarbiausi ir kurie mažiau svarbūs. Tokios sumos yra nerealistiškos be Europinių mechanizmų ir be skolinimosi“, – mano Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo nariai, kartu ir nauja Vyriausybė, norėdami didinti finansavimą gynybai, turėtų iš esmės keisti iki šiol vyravusį mąstymą. Lenkija kelis kartus atliko tokią pat karo su Rusija simuliaciją, kaip dabar inicijavo verslas Lietuvoje. Lenkai permainų ėmėsi – šiemet 4 procentai, kitąmet ketina skirti kone 5 procentus gynybai ir jiems nė motais, kad Briuselio demokratai grūmos pirštu dėl fiskalinės drausmės.
Suomija perka moderniausių naikintuvų, tačiau taip pat nesuka galvos dėl biurokratų.
„Europos Sąjunga turi suvokti, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos buvimas šiame regione nėra tik tai mūsų saugumo klausimas. Tai visų pirma yra Europos Sąjungos sienos saugumo klausimas. Mes per pandemiją turėjome tam tikrą pavyzdį, kai buvo sukurta RRF programa reaguojant į trumpalaikį poreikį atsigauti po pandemijos“, – aiškina Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.
Vienas kelias – gynybai skirtas fondas, iš kurio galėtų būti finansuojami įsigijimai. Kitas kelias, dėl kurio sutaria nemažai kol kas Seimo rinkimuose lyderiaujančių partijų atstovų, – įtikinti Briuselį, kad skolinimasis gynybai nebūtų saistomas fiskalinės drausmės taisyklių.
Žodžiai „tvarus finansavimas“ skambėjo iš premjerės ir finansų ministrės kas kartą, kai kalbėta apie gynybą.
„Nežinau, kaip čia taip tyliai praėjo tas dalykas, kad mes jau čia buvome iškritę regione. Mūsų visi kaimynai didesnį turėjo gynybos procentą. Mes jau nesiekėme 3 proc. ir tai buvo gerokai blogiau ir už latvius, ir už estus, ir už lenkus. Tai čia staigiai įmesti keli šimtai milijonų prieš pat rinkimus truputį pataisė mūsų reputaciją ir mes, kaip ir visi regione, esame virš trijų procentų“, – sako Seimo LSDP frakcijos narė Dovilė Šakalienė.
„Jeigu kas nors nori kalbėti apie tvarų finansavimą, tai dabar tvaraus finansavimo krašto apsaugai esame sutarę 3 proc. Rinkimai baigsis – galim diskutuoti ir apie kitus dalykus“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
ES reikės turėti bendrą gynybos koncepciją
Į gynybos ir kosmoso komisarus Europos Komisijoje siūlomas Andrius Kubilius sako, Europos Sąjunga turės pereiti prie bendros gynybos koncepcijos, apsibrėžti, ko jai reikės, ir numatyti finansus.
„Tenka girdėti, kad iš tiesų į deficitą išlaidos gynybai nebebūtų skaičiuojamos. Tai leistų šalims narėms laisviau disponuoti savo pinigais. Ta kryptimi ir turime judėti. Lygiai taip pat, kaip dedamos pastangos, kad Europos investicijų bankas, kuris turi didelius finansinius resursus, nebežiūrėtų į gynybos pramonę kaip į kažkokią tokią, į kurią negalima investuoti“, – sako A. Kubilius.
Karas Ukrainoje prasidėjo dar 2014 metais. Tuo metu Lietuvą valdė socialdemokratai ir Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, o finansavimas buvo perkopęs procentą.
2 proc. gynybai po 5-erių metų pasiekė Vyriausybė, kuriai vadovavo Saulius Skvernelis. Gynybos biudžetas iš esmės padvigubėjo dabar dirbant konservatoriams, bet to vis tiek nepakanka.
„Gynybai ir saugumui iš tikrųjų skirsime lėšų tiek, kiek jų reikės, ir tai yra atsakingas pasakymas. Ir netgi su tais Mastrichto kriterijais, manau, kad vyks derybos Europos Sąjungos. Jeigu gynybai ir saugumui reikalingos lėšos, matyt, galima bus rasti įvairių išlygų“, – svarsto LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė.
Aišku viena – kol Rusija įklimpusi Ukrainoje, tol yra laiko sprendimams priimti. Jei Kremliui pavyktų įšaldyti karą, laikas pradėtų tiksėti.
Vieni ekspertai sako, Rusija ištobulinusi dronus galėtų pasitelkti juos atakoms ir kariautų kur kas kitaip, nei prognozuojama. NATO ekspertai sako, dronai kare Ukrainoje įsigalėjo todėl, kad nė vienai pusei nepavyko įgyti oro viršenybės. Strateginės detalės stumdomos, o Lietuvos tikslas – būti pasirengusiai gintis. Su sąjungininkais ar be jų. O kuo daugiau galios, tuo daugiau gyvybių būtų išsaugota.
