Už sostinės nekilnojamojo turto (NT) burbulo yra ir kita pusė – vos po keletą tūkstančių eurų parduodami būstai įvairiose Lietuvos regionų vietovėse. LRT.lt domisi, kur galima rasti tokių butų, kokia jų būklė ir perspektyvos.
Skelbimų portaluose ar Turto banko, kuris tvarko nereikalingą, bešeimininkį turtą, puslapiuose galima rasti įvairių skelbimų ar aukcionų, kuriuose siūloma įsigyti NT už išskirtinai mažą sumą.
Iš pastaruoju metu vykusių Turto banko aukcionų matyti, kad galima rinktis iš pačių įvairiausių būstų, tačiau, žinoma, jie išskirtine kokybe nekvepia. Pavyzdžiui, Turto bankas parduoda 1 kambario butą su bendro naudojimo patalpomis Rokiškio rajone, greta Rokiškio esančiame Kavoliškio kaime. Jo pradinė pardavimo kaina – 900 eurų.
„Butas yra 1965 m. statybos name, 1 aukšte iš 2. Buto vidaus apdaila nusidėvėjusi: grindys – medinės lentos, sienos – dažytos, dažai atsilupę, lubos – dažytos. Komunikacijos: elektra, komunalinis vandentiekis, vietinė kanalizacija, individuali centrinio šildymo sistema. Aplinkui daugiabučiai ir individualūs gyvenamieji namai, neužstatyti žemės sklypai“, – rašoma skelbime.
Nurodoma, kad netoliese yra mokykla, maisto prekių parduotuvė, Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla.
Kitas kiek brangesnis butas parduodamas Radviliškio rajone, Baisogalos seniūnijoje. Jame yra įvesta elektra, komunalinis vandentiekis ir kanalizacija, dujos, centrinio šildymo sistema. Už šį būstą prašoma pradinė suma – 1 100 eurų. Kiek vėliau varžytinėse didžiausia pasiūlyta kaina už šį butą buvo 2 200 eurų.
„Parduodamas 1 kambario, 33,59 kv. m bendro ploto butas 5-ame gyvenamojo namo aukšte. Namas, kuriame yra butas, – mūrinis, 1973 m. statybos. Buto langai – paprastų medinių rėmų, durys – medinės, yra balkonas. Vidaus apdaila: grindys – medžio plaušo plokštės, sienos – išklijuotos tapetais, virtuvėje – dažytos, vonioje – išklijuotos plytelėmis, lubos – dažytos. Vidaus apdaila nusidėvėjusi“, – pranešama skelbime.
Už 1 300 eurų Radviliškio rajone siūlyta įsigyti 1 kambario (28,45 kv. m) butą su rūsiu. Varžytinėse už jį galiausiai buvo pasiūlyta daug didesnė suma – 6 200 eurų.
„Butas antrame gyvenamojo namo aukšte. Namas, kuriame yra butas, – mūrinis, 1972 m. statybos. Vidaus apdaila: grindys – laminatas, sienos – kambaryje ir koridoriuje išklijuotos tapetais, virtuvėje ir vonioje dažytos, lubos – dažytos. Komunikacijos: elektra, komunalinis vandentiekis ir kanalizacija, dujos, bendroji centrinio šildymo sistema“, – vardijama skelbime.
Matoma, kad šis butas yra tvarkingesnis – visgi nurodyta, kad objektas yra išnuomotas iki šių metų lapkričio vidurio.
Ieškant pigių butų skelbimų portale Aruodas.lt, galima pastebėti, kad vieną ar kitą NT variantą galima rasti ir už daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, skelbiama, kad Zarasų rajone parduodamas 2 kambarių butas, jo plotas – beveik 40 kv. m, o kaina – beveik 1 400 eurų. Tačiau nurodoma, kad butas yra apleistas, jam reikalingas kapitalinis remontas, o visos komunikacijos šiuo metu yra atjungtos.
Tarp skelbimų galima rasti ir kitą 2 kambarių butą už 1 450 eurų, jo plotas taip pat beveik 40 kv. m, jį irgi reikėtų kapitališkai tvarkyti.
Visgi verta atkreipti dėmesį, kad minėtuose rajonuose vidutinės NT kainos yra didesnės. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūtį vidutinė kvadratinio metro kaina parduodant butą Joniškio rajone buvo 448,71 euro, o Zarasų rajone – 641,52 euro. Taigi atitinkamai už 40 kv. m butą Joniškyje pardavėjai norėtų gauti vidutiniškai beveik 18 tūkst. eurų, o Zarasuose – daugiau nei 25 tūkst. eurų. Mažiausia NT kaina 2024 m. buvo Pagėgiuose – 391 euro už kv. m, rodo Aruodas.lt duomenys.
Ragina įsivertinti NT objekto būklę
Valstybės įmonės Turto banko ryšių su žiniasklaida vadovas Paulius Vaitekėnas LRT.lt komentavo, kad nedidelė tokių būstų kaina atkreipia pirkėjų dėmesį, tačiau iš karto suponuoja apie jo būklę.
Jis sakė, kad įstaiga potencialius pirkėjus visuomet ragina atsižvelgti į tai, kokios būklės parduodamas turtas.
„Dėl to organizuojame fizines apžiūras, atsakome į iškilusius klausimus. Dažniausiai į mūsų rankas patenka ne pačios geriausios būklės turtas, neretais atvejais jis būna ir stipriai nuniokotas, avarinės būklės, seniai neeksploatuotas“, – tvirtino P. Vaitekėnas.
Anot jo, turtas dažnai parduodamas su senu inventoriumi, daiktais, o jų išvežimu turi pasirūpinti naujieji savininkai.
„Todėl dedame visas pastangas, kad potencialiems pirkėjams iš karto būtų matomi trūkumai arba galimybės. Verta pažymėti, kad viešuosiuose Turto banko aukcionuose parduodami ne tik butai, bet ir jų dalys, taip pat pastatų dalys“, – akcentavo pašnekovas.
Kalbėdamas apie pirkėjų susidomėjimą jis pabrėžė, kad tai lemia daug faktorių, pavyzdžiui, nors turto būklė nėra pati geriausia, paklausą gali nulemti vieta arba parduodamo turto dydis.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai įsigyti tokio turto nenorima.
„Kaip ir visais turto pardavimo atvejais, priežastys gali būti įvairios – turto būklė, vieta, situacija rinkoje. Tačiau verta pažymėti, kad viešuosiuose aukcionuose gali dalyvauti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys“, – sakė P. Vaitekėnas.
Dažniausiai į mūsų rankas patenka ne pačios geriausios būklės turtas, neretais atvejais jis būna ir stipriai nuniokotas, avarinės būklės, seniai neeksploatuotas.
P. Vaitekėnas
Didmiesčiuose investicijos grąža didesnė
Portalo Aruodas.lt vadovė Dovilė Ramoškaitė LRT.lt komentavo, kad butų kainų skirtumus labiausiai ir lemia vieta.
„Didmiesčiuose visada kvadratinis metras bus daug brangesnis už [kvadratinį metrą] nuošalesniuose rajonuose ar mažesniuose miesteliuose. Pačiuose didmiesčiuose kaina tai pat svyruos priklausomai nuo vietos centriškumo, prestižiškumo, kaimynystės“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, taip pat svarbus ir būsto įrengimas – kuo moderniau, kokybiškiau įrengtas butas, tuo bus ir brangesnis.
„Taip pat naujos statybos pastatuose butai yra vidutiniškai brangesni nei senos statybos. Jei identiškos kokybės butas bus senos statybos, bet renovuotame name, jis dažniausiai irgi bus kiek brangesnis nei butas nerenovuotame name. Pastato tipas (pvz., medinis ar mūrinis) irgi turės daug reikšmės – medinius pastatus daug sunkiau apdrausti, prastesnės paskolų sąlygos, tad jie bus vidutiniškai pigesni už mūrinius ar blokinius“, – teigė D. Ramoškaitė.
Mažesni miesteliai bent kol kas gyventojų skaičiumi traukiasi, o didmiesčiai auga, tad jei į būstą žvelgtume kaip į ilgalaikę investiciją, iš to paties investuoto pinigų skaičiaus didmiesčiuose tikėtina ilgalaikė grąža ir vertės prieaugis bus didesni.
D. Ramoškaitė
Svarstydama, ar verta pirkti pigų, atokiai esantį butą, pašnekovė teigė, kad tokio būsto pliusai – patrauklesnė kaina, didesnis plotas.
„Minusai – dažnu atveju prastesnė infrastruktūra aplink, mažiau mokyklų, darželių, ligoninių ir kitų aspektų, dažnai aktualių, pavyzdžiui, planuojant šeimą. Yra ir ilgalaikio likvidumo bei vertės augimo aspektas – mažesni miesteliai bent kol kas gyventojų skaičiumi traukiasi, o didmiesčiai auga, tad jei į būstą žvelgtume kaip į ilgalaikę investiciją, iš to paties investuoto pinigų skaičiaus didmiesčiuose tikėtina ilgalaikė grąža ir vertės prieaugis bus didesni“, – svarstė ekspertė.
Kainai įtaką daro objekto vieta ir įrengimas
NT brokerių įmonės „Capital“ ekspertas Artūras Žalkauskas LRT.lt teigė, jog pats yra pardavinėjęs panašių pigių butų Ignalinos rajone, Didžiasalyje.
Jei butas yra pigus, jis toks ne be reikalo. Vadinasi, jis nepatrauklus.
A. Žalkauskas
„Ten vis būdavo bijoma pirkti, nes į Didžiasalį anksčiau veždavo asocialius žmones, butų kainos būdavo ir 1,5 tūkst., ir 2 tūkst. eurų. Aš ten pardaviau 4 butus. Mano ir kolegos buvo skeptiški, ar verta. Galiu pasidžiaugti, kad mano dėka ten ir butų kainos pakilo“, – sakė brokeris.
Anot jo, panašių objektų pirkimą dažniausiai lemia kaina ir galima nauda.
„Pasiskaičiuoji ir turi žinoti, kiek jis atsipirks. Vienas iš variantų – mergina, gyvenanti užsienyje, nusipirko už 1,5 tūkst. eurų butą, investavo apie 12 tūkst. eurų, nes buvo visiškai apleistas, o mes pardavėme už 10 tūkst. eurų, tai jai visiškas minusas. Jei butas yra pigus, jis toks ne be reikalo. Vadinasi, jis nepatrauklus. Remonto už 1–2 tūkst. eurų nepadaryti, kad po to parduotum“, – akcentavo A. Žalkauskas.
Pašnekovas kalbėjo, kad ir pigių butų pardavimo procesas kartais užtrunka ilgiau.
„Padėdamas parduoti aš žiūriu iš tų pozicijų, galbūt norės pirkti ukrainiečiai ar žmonės, negalintys išsilaikyti Vilniuje. Taip ir buvo – pirko ukrainiečiai, vilniečiai ir kauniečiai. Jie ne iš gero gyvenimo ten pirko, nes ukrainiečių namus subombardavo ir kt.“, – sakė pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad labiausiai kainą nulemia objekto vieta ir įrengimas.
„Įrengimas labai svarbus – jis gali kainą ir dvigubai padidinti, bet kas iš to, jei nepatogi vieta“, – sakė NT brokeris.
Gyventojai bet kokio būsto nesinuomos
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad regionuose butai yra pigesni, tad tai gali būti patrauklu investuotojams, tačiau būtina gerai išsirinkti vietovę, kurioje planuojama įsigyti NT.
Žmonių poreikiai, gyventojų perkamoji galia auga, finansinė situacija sparčiai gerėja. Tad ir žmogus bet ko nesinuomos.
A. Izgorodinas
„Vilniuje to paties dydžio buto kaina yra gerokai aukštesnė negu regione. Investuotojas, kuris nori pradėti investuoti į NT, gali tai daryti regione, nes už mažesnius pinigus gaus panašios kokybės būstą. Tačiau reikia vertinti ir rizikas – manau, kad reikia investuoti į tuos regionus, kuriuose yra išvystytas paslaugų sektorius“, – LRT.lt sakė jis.
Jis akcentavo, kad paslaugų sektorius ypač išplėtotas Druskininkuose, Birštone, Palangoje, Nidoje, Neringoje, kur klesti turizmo infrastruktūra.
„Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje į Lietuvą vis labiau plūs užsienio turistai dėl to, kad žmonės yra mažiau sunerimę dėl geopolitikos aspektų. Taip pat ir klimatas Europoje tampa pernelyg karštas, tad Lietuva vasarą yra puiki šalis turizmui“, – kalbėjo atstovas.
Anot ekonomisto, reikia atsargiau žiūrėti į regionus, kuriuose yra stipri pramonė, pavyzdžiui, tekstilė, metalo apdirbimas, mediena, baldai.
„Mano prognozė – ilgainiui pramonė iš Lietuvos regionų gali trauktis ir burtis kitose Rytų Europos valstybėse, kurios yra pigesnės, įskaitant ir Ukrainą, kai pasibaigs karas“, – teigė A. Izgorodinas.
Įsivertinant galimą investiciją į NT, reikia apskaičiuoti ir papildomus kaštus, ypač jei tai senesnės statybos būstas.
„Žmonių poreikiai, gyventojų perkamoji galia auga, finansinė situacija sparčiai gerėja. Tad ir žmogus bet ko nesinuomos – jeigu kalbame apie prastos kokybės seną būstą, reikia nusiteikti, kad jį reikės restauruoti ir investuoti pinigų. Tai nebus nemokamas malonumas, kad gyventojas nusipirko labai pigiai kažkokį būstą ir jis tokios kokybės būstą išnuomos. Nuomos rinka yra konkurencinga, reikia nusiteikti, kad tai yra brangus malonumas“, – sakė A. Izgorodinas.
