Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje nutarė minimalią algą Lietuvoje padidinti 114 eurų, iki 1 038 eurų per mėnesį. Mažiausiai uždirbantys darbuotojai nuo 2025 m. sausio 1 d. į rankas turėtų gauti apie 777 eurus, t. y. 69 eurais daugiau nei dabar.
Taip pat nustatytas minimalus valandinis atlygis, kuris sieks 6,35 euro ir bus 70 centų didesnis nei dabar.
MMA didinama 12,3 proc. „Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį atlyginimai Lietuvoje per metus buvo padidėję 9,4 proc. Ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2025 m. augimas sulėtės iki 6,4 proc.
Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, MMA kitąmet viršys skurdo rizikos ribą.
„Taikant 2024 metų maksimaliai taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį, MMA uždirbančiųjų pajamos, atskaičiavus mokesčius, kitąmet paaugtų 69 eurais ir siektų 777 eurus, kas yra daugiau nei preliminariai prognozuojama 2025 metų skurdo rizikos riba (732 eurai)“, – teigiama rašte Vyriausybės kanceliarijai.
Taip pat skaitykite
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas trečiadienį posėdyje sakė, kad Lietuvos žmonės tikrai pagrįstai gali didžiuotis geriau už kitus įveikę krizes per šią kadenciją.
„Lietuvoje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, buvo sparčiausias realių atlyginimų augimas. Tai reiškia, kad, net ir atsižvelgiant į infliaciją, atlyginimai augo sparčiausiai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir tarp EBPO valstybių, kur yra Australija, Naujoji Zelandija ir kitos.
MMA per šią kadenciją jau kilo 44 proc., o jei dar pridėsime būsimą 12 proc., bus išaugusi daugiau nei 50 proc. Kartu nedarbas irgi sumažėjęs perpus. Kadenciją COVID-19 pandemijos įkarštyje pradėjome su 16 proc. nedarbo lygiu. Nors atlyginimai į rankas sparčiai augo, nedarbas šiuo metu yra perpus sumažėjęs, iki maždaug 8 proc. Norėtųsi, kad jis būtų dar sumažėjęs, bet tikrai dideli pasiekimai. Ši kadencija, manau, viena geriausių Lietuvos istorijoje per Nepriklausomybės laikotarpį“, – sakė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė ragino pritarti MMA didinančiam nutarimui.
„Tai svarbu padaryti, kad Finansų ministerija galėtų kuo anksčiau paruošti ateinančių metų projekcijas. Atitinkamai ir biudžetavimui tai svarbūs dalykai, nes yra daug išlaidų, kurios susijusios su MMA, įvairūs dydžiai, kurie turi būti indeksuojami pagal MMA. Svarbu turėti tą sprendimą anksčiau, kad Finansų ministerija galėtų toliau ramiai dirbti savo darbą“, – sakė ji.
MMA dydis Lietuvoje siūlomas pagal 2017 m. sutartą formulę, kad jos ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. ir turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal pastarųjų 3 metų skelbiamus duomenis.
Dėl MMA dydžio šiemet diskutavusi Trišalė taryba sutarimo nerado. Darbuotojų atstovai siūlė MMA kelti iki 1 070 eurų (15,8 proc.), darbdavių atstovai ragino MMA didinti palaipsniui ir nuo 2025 metų kelti 10 proc., t. y. iki 1 016 eurų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Vyriausybės patvirtintam MMA padidinimui valstybės biudžete reikės apie 44 mln. eurų.
„Sodros“ duomenimis, gegužę Lietuvoje buvo apie 100 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Iš jų apie 13 tūkst. dirbo biudžetinėse įstaigose.
