Seimui leidus dvigubai išplėsti Kauno ekonominę zoną – galvosūkis dėl žemės. Investuotojams numatyta paruošti 500 hektarų žemės, tačiau aplinkinės teritorijos – vien privatūs sklypai arba valstybiniai miškai. Ieškant vietos plėtrai svarstomos penkios teritorijos, viena jų – Jonavos rajone.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) jau kitais metais turėtų iškilti 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamykla. Ją statanti telefonų dėklų prekinį ženklą „Burga“ valdanti įmonė planuoja investuoti 10 milijonų, sukurti apie 150 naujų darbo vietų.
Verslą plečiančios įmonės atstovai svarstė ar patalpas pirkti, ar nuomotis didesnes. Svarstykles imtis statybos laisvojoje ekonominėje zonoje nusvėrė vieta, infrastruktūra bei mokestinės lengvatos.
Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikia per 100 įmonių. Investuotojai kasmet užstato iki 25 hektarų. Laisvos žemės dabar likę vos 4-5 metams. Seimas teritoriją pernai leido praplėsti dvigubai, nuo 500 iki 1054 hektarų. Tokia ji buvo planuota dar 1996-aisiais, LEZ kuriant.
„Vyriausybė nutarimais turi patvirtinti konkrečius žemės sklypus. Pirmiausia turi būti kaimynystėje infrastruktūra, kuri jau išvystyta. Daug lengviau išsiplėsti į kaimyninę teritoriją, daug pigiau ir daug ekonomiškiau“, – sakė Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis.
Konkretūs sklypai turėtų būti atrinkti per dvejus metus. Tačiau jau dabar dvejojama, ar juos pavyks rasti šalia. Kauno rajono savivaldybė sako, kad aplinkiniai sklypai ne tik privatizuoti, bet ir užstatyti.
„Jeigu yra valstybinė žemė, tai daugiausia miškų teritorijos, o visos kitos per žemėtvarkos atstatymą yra privatizuotos. Belieka bandyti išpirkti rinkos verte iš gyventojų“, – teigė Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.
Prognozuojama, kad Kauno LEZ padidinimo išlaidos gali viršyti 100 milijonų eurų, didžioji dalis infrastruktūrai, per 8 milijonus sklypams išpirkti, apie 2 milijonus miškui iškirsti.
„Jei Vyriausybė kartu su savivaldybe nuspręs, kad negalima imti, tai ieškos valstybės žemės. Valstybės žemės, mūsų supratimu, galima surasti. Tuo labiau, jei ūkinis miškas, galima jo dalį paversti ekonomine teritorija kompensuojant už mišką“, – kalbėjo V. Petružis.
Žvalgomasi ir į kitas savivaldybes. Dalį teritorijos vystyti svarstoma Jonavos rajone. Tam numatytas 40 hektarų sklypas netoli „Achemos“. Sklypas paruoštas, tačiau jei Vyriausybė dels priimti sprendimą dėl panaudojimo LEZ plėtrai, naujakurių žada ieškoti pati Jonavos savivaldybė.
„Jau turim susidomėjimą ir verslų, norinčių kurtis Jonavoje, yra ir juos pačius spaudžia laikas, jiems reikia patiems pradėti kurtis Jonavos savivaldybėje. Laiko laukti mes kaip ir neturime“, – nurodė Jonavos rajono vicemeras Povilas Beišys.
Kauno laisvoji ekonominė zona – didžiausia Lietuvoje. Ją valdančios įmonės duomenimis, per metus čia veikiantys verslai sukuria 1 proc. bendrojo šalies vidaus produkto.
