Pastaruoju metu aukso kainos svyruoja ties rekordinėmis aukštumomis, skaičiuojama, kad per metus auksas pabrango apie 16,5 proc. Nors auksas patogi investicija dėl to, kad gali būti gana greitai iškeičiamas į grynuosius pinigus, o savo vertę nuolatos tik augina, ekspertai atkreipia dėmesį, jog trumpuoju periodu į jį investuoti neverta. Investuotojai auksą daugiau laiko apsauga nuo infliacijos bei užuovėja sukrėtimų rinkose atveju, tačiau mažėjant rizikoms, mažėja ir aukso patrauklumas.
Auksas visuomet buvo vienas brangiausių ir geidžiamiausių metalų pasaulyje, o pagrindinė jo aukštos vertės priežastis yra jo retumas.
Metinė aukso gavyba kasmet svyruoja dėl įvairių veiksnių – ekonominių sąlygų, technologinės pažangos ir kasybos galimybių. Vidutiniškai per metus pasaulyje aukso išgaunama apie 3 000 tonų. Šiuo metu turimais skaičiavimais, per visą istoriją buvo iškasta apie 190 000 tonų aukso, iš kurių maždaug du trečdaliai buvo iškasti nuo 1950 metų. O kadangi auksas yra beveik nesunaikinamas, tai reiškia, kad kone visas šis metalas vienokiu ar kitokiu pavidalu vis dar egzistuoja.
Auksą žmonija naudoja nuo neatmenamų laikų, o jis vis dar iškasamas ir šiandien, todėl gali pasirodyti keista, kad vieną dieną jo išgauti iš žemės nebebus galimybės. Kaip ir daugybės kitų ribotų planetos išteklių, aukso atsargos taip pat yra baigtinės.
Didžiausias aukso šaltinis istorijoje buvo Vitvatersrando baseinas Pietų Afrikoje. Manoma, kad šis geologinis darinys susidarė dėl senovinio meteorito ir nuo 1886 m., kai buvo atrastas, jame išgauta daugiau kaip 1,5 mlrd. Trojos uncijų aukso. Vitvatersrande iškasta apie 50 proc. viso kada nors išgauto aukso. Tačiau nuo 20 a. septintojo dešimtmečio telkinio gavyba mažėja. Pastaruoju metu bendra Pietų Afrikos Respublikos aukso gavyba, o ji beveik visa vyksta Vitvatersrande, sumažėjo iki mažiau nei 170 tonų per metus.
Kiti dideli aukso šaltiniai yra Kinijoje, Australijoje, Indonezijoje, JAV, Kanadoje, Rusijoje ir Peru. Manoma, kad Žemės plutoje vis dar liko nemažai neiškasto aukso. Pasaulio aukso taryba (angl. The World Gold Council) skaičiuoja, jog pasaulyje yra dar likę apie 54 000 tonų aukso atsargų. Be to, gali būti potencialiai didelių neatrastų aukso išteklių, kuriuos, patobulinus technologijas ir žvalgymo metodus, būtų įmanoma išgauti.
Istoriškai aukso kainos nuolat svyruodavo – tai stipriai pašokdavo, tai vėl krisdavo žemyn. Tačiau tik pastaruoju metu matomos tokios rekordinės kainų aukštumos, kokių niekada nebuvo – dar niekada anksčiau Trojos uncija (31,1 gramo) aukso nekainavo daugiau nei 2300 dolerių. Ar tai paverčia auksą gera investicija?
Fizinis auksas neapmokestinamas PVM
Lukas Volodka, Nacionalinio aukso banko verslo vystymo vadovas, LRT.lt aiškino, jog investiciniu auksu laikomi ne mažesnio nei 995/1000 grynumo aukso luitai, plytelės ir plokštelės, jeigu jų masė siekia bent 1 gramą.
Pasak jo, investiciniam auksui taip pat priskiriamos ir ne mažesnio kaip 900/1000 grynumo, iki 1800-ųjų metų nukaldintos aukso monetos.
Investiciniam auksui priskiriami ir vertybiniai popieriai, patvirtinantys teisę į investicinį auksą.
„Į auksą žmonės investuoja dėl įvairių priežasčių. Pirma, tai būdas paįvairinti savo investicinį portfelį. Antra, dėl istorinių ir kultūrinių priežasčių žmonės auksą vertina ir, svarbiausia, – pasitiki jo verte. Būtent dėl šios priežasties žmonės dažnai savo turtą investuoja į auksą dolerio ar euro vertei krentant. Kaip atsakas – aukso vertė tuomet kyla. Trečia, į auksą investuojama norint aplenkti infliaciją – šiai kylant, aukso vertė taip pat paprastai kyla“, – nurodė L. Volodka.
Savo ruožtu Lietuvos monetų kalyklos pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas Linas Veikalas tikino, jog dažniausiai auksas įsigyjamas su tikslu laikyti jį kaip turtą arba investiciją dėl jo vertės išsaugojimo ar augimo.
„Daugelyje šalių, kaip ir Lietuvoje, fizinis investicinis auksas yra neapmokestinamas PVM mokesčiais. Čia svarbu pabrėžti, kad kalbame apie fizinį auksą, kurį galima įsigijus pasiimti su savimi. Prekyba galima ir „skaitmeniniu“ auksu, o tiksliau – kainos skirtumu tarp pirkimo ir pardavimo. Tačiau tai yra jau sudėtingesni įrankiai, kuriuos naudoti reikia žinių“, – pabrėžė L. Veikalas.
Auksiniai papuošalai gali būti vertingi, tačiau tai ne investicija
Nemažai žmonių turi įvairių auksinių papuošalų, padovanotų ar savarankiškai įsigytų. Kai kurie mano, jog, be savo emocinės vertės, jie gali būti vertingi ir pinigine išraiška.
Vis dėlto, pasak L. Volodkos, kalbant apie auksą papuošaluose, kuris yra tiesiogiai susietas su aukso birža, jo vertė dažnu atveju yra nereikšminga. Taip yra dėl juvelyrinių dirbinių antkainio, kurį primokame prie gryno aukso vertės įsigydami papuošalą.
Pašnekovo teigimu, ypač Vakarų šalyse pridedamas itin didelis antkainis, nustelbiantis gryno aukso biržos kainą net kelis kartus. Tuo metu Rytų šalyse, kaip kad Turkija, Indija ar net Kinija, situacija yra kitokia, nes dirbiniai gana paprasti, o antkainis palyginti nedidelis.
L. Veikalas paantrino, jog auksiniai papuošalai tiesiogiai nėra vertinami kaip investicinė priemonė, tačiau tai yra likvidus ir tam tikra prasme vertingas turtas, paminėjo jis.
„Parduodami auksiniai, aukso lydinių papuošalai Lietuvoje yra apmokestinami 21 proc. PVM tarifu, tai nedaro jų patrauklių investicijoms“, – sakė ekspertas.
Kovas ir balandis – fenomenalūs aukso grąža
Paklaustas, kodėl pastaruoju metu fiksuojamos rekordinės aukso kainos, L. Volodka atkreipė dėmesį, kad, panašiai kaip ir su kitomis biržomis, mechanizmas, nulemiantis aukso kainų svyravimus, yra paklausa ir pasiūla.
Tačiau taip pat reikia akcentuoti ir tikrąją aukso paklausą ir pasiūlą, t. y. fizinio aukso apyvartą.
„Kitaip tariant, reikia atsižvelgti į aukso kasyklų našumą, jų reagavimo greitį į paklausą, aukso ieškojimo darbų trukmę, politinę situaciją auksą išgaunančiose valstybėse ir pasaulyje. Taigi niuansų itin daug, tačiau šių metų kovo ir balandžio mėnesiai buvo išties fenomenalūs aukso grąža.
Spekuliacijų itin daug ir įvairių: nuo karų ir būsimų politinių rinkimų JAV ir Indijoje, pasiruošimo palūkanų normos keitimui JAV ir Europoje ar net paprasčiausiai pačios aukso biržos sentimento. Žodžiu, faktas, jog šiuo metu apetitas auksui tikrai didelis, tačiau pasakyti kodėl, yra neverta“, – aiškino L. Volodka.
Anot L. Veikalo, anksčiau auksas tradiciškai buvo laikomas antiinfliacine priemone ir investuodami į jį pirkėjai stengdavosi išsaugoti pinigų vertę. Tačiau šiandien infliacija yra valdoma, todėl akivaizdu, kad investuoti į auksą skatina kitos priežastys.
„Aukso kainos stabiliai kyla kiekvienais metais. Penkerių pastarųjų metų pokytis yra +82 proc. JAV doleriais (goldprice.org duomenys). Tačiau kodėl auksas taip staigiai pradėjo brangti nuo šių metų vasario mėnesio, vienos nuomonės nėra.
Kaip spėjama, daugiausia tam įtakos turi nestabili geopolitinė situacija ir didelis, pirmiausia Kinijos ir kitų šalių, centrinių bankų aukso atsargų pildymas. Toks centrinių bankų suaktyvėjimas siejamas su tuo, kad nacionalinės valiutos yra susietos su JAV doleriu, o bendra JAV skola yra rekordinė ir kitos šalys pradeda valdyti rizikas, susijusias su valiutos kursu“, – nurodė L. Veikalas.
Auksas – prasta trumpalaikė investicija
Anot L. Volodkos, rekomenduojama, kad iki 10–25 proc. investicinio portfelio sudarytų investicinis auksas. Pradėti investuoti gana paprasta, tereikia susirasti patikimą tiekėją ir įsigyti kaip bet kokią kitą prekę elektroninėje ar fizinėje parduotuvėje. Rekomenduojama pradėti nuo 2,5 ar 5 gramų ir vis didinti aukso kiekį, kol bus pasiekta minėta procentinė portfelio riba.
Pasak eksperto, auksas gali būti patogiai ir greitai iškeistas į grynuosius pinigus – jis itin likvidus. Istoriškai auksas generuoja teigiamą grąžą ilguoju laikotarpiu, matoma tendencija, jog aukso kaina nuolat kyla. Taip pat, kai dolerio vertė ar akcijų biržos indeksai krenta, aukso vertė turi polinkį didėti.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie aukso riziką, dažnai akcentuojama, jog auksas negeneruoja reguliarių pajamų, tokių kaip obligacijos, nekilnojamasis turtas ar akcijos.
„Taip yra dėl to, jog auksas neturi kredito rizikos, t. y. jūs įsigyjate investicinį auksą kaip paprastą prekę be įsipareigojimų. Trumpesniu periodu aukso birža pasižymi didesniu kintamumu (angl. volatility) – aukso kainos svyruoja dažnai ir neprognozuojamai, todėl auksas yra prasta trumpalaikė investicija“, – pastebėjo L. Volodka.
L. Veikalas pabrėžė, jog auksą svarbu pirkti iš oficialių, aukso prekyba užsiimančių įmonių arba būtinai patikrinti aukso grynumą, jei perkama iš kitų šaltinių.
Jis taip pat pridūrė, jog fizinio aukso kaina susideda iš dviejų dalių – žaliavos rinkos kainos ir gamintojo antkainio. Kuo luito svoris didesnis, tuo antkainis procentaliai mažesnis. Todėl investicijoms rekomenduojama pirkti 20 gramų ir sunkesnius luitus. Mažesni luiteliai populiaresni dovanoms.
„Mažiausias investicinio aukso luitas yra 1 gramo svorio. Dažniausiai supakuotas į apsauginę pakuotę, kuri kartu yra ir luito sertifikatas. Pakuotė yra vienkartinė ir ją atidaryti galima tik sulaužant. Nerekomenduotina to daryti, nes tada aukso supirkimo kaina bus mažesnė nei su sveika pakuote“, – pabrėžė L. Veikalas.
Aukso ieško ir dirbtinis intelektas
L. Volodka įvardijo, jog, kaip ir bet kuri kita, aukso birža yra itin dinamiška ir nuolat kintanti. Matomas aukso paklausos poslinkis iš Vakarų į Rytus. Pavyzdžiui, šiuo metu daugiau nei pusė visos pasaulio aukso paklausos kyla iš Indijos ir Kinijos.
„Į aukso eksploatavimo procesus įtraukiamos naujausios technologijos: dirbtinis intelektas integruojamas į aukso telkinių ieškojimo darbus, kurie dažnu atveju gali užtrukti net dešimtmečius. Tai leistų biržai reaguoti greičiau ir lanksčiau į augančią aukso paklausą. Be šio, itin sparčiai plėtojasi ir aukso nanotechnologijų sektorius, kuris gal ir ne tiesiogiai, bet veikia aukso biržos paklausą, suteikdamas optimizmo.
Galiausiai matoma tendencija griežčiau reguliuoti prekybą auksu. Kuriamas spaudimas auksu prekiauti ne užbiržinėje rinkoje, o labiau centralizuotoje aukso biržoje, kaip kad Šanchajaus aukso birža“, – LRT.lt aiškino L. Volodka.
Perka auksą bijodami karo
Jis įžvelgia ir tam tikrą tendenciją, susijusią su geopolitiniais neramumais. Politinių nestabilumų metu akcijų kainos dažniausiai krenta, o aukso – kyla. Ši neigiama koreliacija aiškinama tuo, kad, sumažėjus pasitikėjimu valiuta, investuotojai ieško finansinio saugiklio, kurį suteikia auksas.
Anot eksperto, sunku pasakyti, kodėl taip vertinamas auksas nestabilumų metu – gali būti, jog jis siejamas su retenybėmis, galia ir turtu. Turbūt dėl šių priežasčių jis ir yra finansinis saugiklis, kai aplinka tampa nesaugi.
„Iš kitos pusės, galima į investicinį auksą pažiūrėti ir kaip į nutylėtą kolektyvinį susitarimą. Kad ir kaip būtų, aukso birža tikrai ne visada daro įtaką akcijų biržai ir nurodyti esamų ar būsimų politinių nestabilumų negali“, – atkreipė dėmesį L. Volodka.
Lietuvos monetų kalyklos atstovas L. Veikalas taip pat tikino, jog pastaruoju metu pastebėta nauja tendencija – vis daugiau žmonių renkasi auksą, nes bijo karo ir eurų nuvertėjimo.
„Jie renkasi vidutinio svorio, 5–20 gramų, luitus tam, kad būtų lengva pasiimti traukiantis ir tokio svorio luitus lengviau realizuoti arba išmainyti į paslaugas. Tokios pirkimo priežasties anksčiau nesame pastebėję“, – nurodė L. Veikalas.
Per 10 metų vertė užaugo daugiau nei dvigubai
Žvelgiant istoriškai aukso kaina pakilo reikšmingai. Kaip nurodė L. Volodka, 2014 m. balandžio mėn. 100 gramų luito biržos kaina siekė apie 3 000 eurų, o pirmosiomis šių metų balandžio savaitėmis to paties luito kaina jau siekė apie 7 200 eurų.
Taigi, prieš 10 metų nusipirkę vieną 100 gramų aukso luitą biržos kaina ir pardavę jį šįmet balandį, uždirbtumėte apie 4 200 eurų, o šios investicijos grąža būtų apie 240 proc.
L. Veikalas pastebėjo, jog kadangi aukso kaip žaliavos pasiūlos kiekis yra ribotas, o didžiosios kasyklos griežtai kontroliuojamos apsauginių reikalavimų ir didinti pajėgumų neplanuoja, šiam tauriajam metalui atpigti prielaidų nėra.
„Ilgoje perspektyvoje jo kaina turi kilti, tik, nurimus geopolitinei situacijai, tai vyks tvariai, be tokių staigių šuolių“, – įvardijo pašnekovas.
Investicija, tinkanti ne kiekvienam ir ne bet kuriuo laikotarpiu
„SB Asset Management“ fondų valdytojas Arvydas Jacikevičius LRT.lt teigė, jog aukso kainos šuolis buvo ir tikėtinas, ir kartu ne.
„Iš vienos pusės, aukso kaina buvo tarsi suspausta spyruoklė – gana ilgai jo kaina svyravo šiek tiek žemiau nei 2000 JAV dolerių už unciją, labai nenoriai judėjo aukštyn, nepaisant aukštos infliacijos ir neramių geopolitinių tendencijų.
Tam tikra dalimi aukso brangimą mažino centrinių bankų vykdyta palūkanų kėlimo politika, nes šis metalas pats palūkanų negeneruoja, o kai yra kitų palūkaninių alternatyvų, investuotojai yra linkę pasirinkti jas, o ne turtą su užstrigusia kaina ir negeneruojantį palūkanų. Taigi, investuotojų lūkesčiai dėl aukso brangimo egzistavo nuolatos, tačiau labai ilgai neišsipildė, dėl to natūraliai buvo prigesę“, – aiškino A. Jacikevičius.
Vis dėlto ekspertas pastebėjo, kad auksas yra aukštos rizikos aktyvas, tinkantis ne kiekvienam investuotojui ir ne bet kokiu laikotarpiu.
„Apsisprendus investuoti diversifikuojant, protinga būtų tam skirti tik ne tokią reikšmingą savo investicinio portfelio dalį. Taip pat svarbu suprasti, kad aukso kaina yra linkusi judėti staigiais trūktelėjimais tiek aukštyn, tiek žemyn, o pats auksas grąžos iš savęs nekuria. Investuotojai laiko jį apsauga nuo infliacijos ar užuovėja sukrėtimų rinkose atveju, rizikai rinkose mažėjant, aukso patrauklumas krenta, atitinkamai reaguoja ir jo kaina.
Analitikai, kaip visada, turi skirtingas nuomones. Vieni, pavyzdžiui, Goldmanas Sachsas, tikisi, kad iki metų pabaigos auksas gali pabrangti net iki 2700 JAV dolerių už unciją, kiti analitikai argumentuoja, kad po tokio staigaus brangimo akcijos kaina privalo koreguotis arba geriausiu atveju kainos kryptis bus šoninė, t. y. judės siaurame koridoriuje be aiškios krypties“, – LRT.lt sakė A. Jacikevičius.
Šalys didina savo aukso atsargas
Lietuvos banko (LB) Rinkos operacijų departamento Prekybos skyriaus vadovė Rasa Platūkienė teigė, jog analogiški aukso kainos šuoliai, siekę 15–20 proc., vyko 2022 metų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, taip pat 2020 metų liepą siaučiant COVID-19 pandemijai, 2011 metų rugpjūtį–rugsėjį prasidėjus euro zonos krizei ir didėjant Graikijos nemokumo tikimybei.
Ji paantrino, kad ir šiandieninis aukso kainos šuolis pirmiausia susijęs su geopolitinės rizikos išaugimu ir blogėjančia situacija dviejuose frontuose – tiek Ukrainoje, tiek Izraelyje. Auga įtampa ir Kinijos regione, o Kinijos centrinis bankas jau 16-ą mėnesį iš eilės perka fizinį auksą.
Nuo 2024 m. pradžios Pasaulio aukso tarybos duomenimis, Kinijos aukso atsargos padidėjo 12 tonų, Kazachstano ir Indijos – po 6 tonas, o Singapūro, Čekijos ir Kataro – po 2 tonas. LB banko aukso atsargos sudaro 6 tonas, kurias šalis atgavo atkūrusi nepriklausomybę.
„Antra vertus, stebime sugrįžtančią infliaciją tuo metu, kai pasaulio didieji centriniai bankai – JAV, Europos, Didžiosios Britanijos – rinkos dalyviams leido suprasti, kad palūkanų normos yra pasiekusios aukščiausią ribą ir nuo šiol mažės. Palūkanų normų mažinimas signalizuotų apie laimėtą karą su infliacija ir centrinių bankų prognozuojamą infliacijos grįžimą į siektiną 2 proc. lygį. Deja, bet infliacija išlieka ties 3–3,5 proc. riba abiejose Atlanto pusėse“, – LRT.lt komentavo R. Platūkienė.
Pasirinkimas investuoti neturėtų priklausyti nuo rinkos
Pasak pašnekovės, bet kuris investicinis sprendimas – įskaitant pirkti ar parduoti auksą – neturėtų būti grindžiamas tik turima rinkos informacija ir faktais. Tai daryti paprastai yra per vėlu.
R. Platūkienė atkreipė dėmesį, jog rinkai žinoma informacija jau yra atspindėta rinkos kainose, nes globalios rinkos yra labai dinamiškos ir efektyvios. Sprendimas pirkti ar parduoti auksą turėtų būti priimamas remiantis investuotojo lūkesčiais ir prognozėmis: ar tikimasi dar intensyvesnio geopolitinių rizikų eskalavimo, ar prognozuojama antra infliacijos banga ir pan.
„Priklausomai nuo atsakymų keičiasi investiciniai sprendimai, todėl patarimai čia mažai ką turėtų lemti, nes ateities dinamikų nežino niekas. Patarti galima tik dėl būdo, kaip saugiau ir efektyviau įgyvendinti asmenines ar profesionalų, kuriais pasitikima, prognozes: investuoti į fizinį auksą ar įgyti aukso poziciją per susijusius su auksu finansinius instrumentus.
Aš asmeniškai patarčiau antrąjį variantą. Pavyzdžiui, investuojant į auksą per biržose prekiaujamus fondus (ETF – Exchange Traded Fund), perkant akcijas tų ETF fondų, kurie investuoja į fizinį auksą, išvengiama papildomų kaštų, būdingų tiesioginėms investicijoms į fizinį auksą“, – teigė LB ekspertė.
Anot R. Platūkienės, reikia įvertinti tai, kad mažmeninis investuotojas fiziškai perka ne standartinius investicinio aukso luitus (99,999 prabos; 10–13 kg svorio), bet analogiškos prabos ir žymiai mažesnio svorio – nuo vieno gramo ar kelių iki kelių kilogramų.
„Tokie mažmeniniai investicinio aukso luitai savo kainodaroje turi papildomą juvelyrikos dedamąją, kurią sumokėsite pirkdami, bet neatgausite parduodami. Antra, fizinį auksą reikia saugoti ir todėl patirsite papildomų išlaidų. Be to, reikia įvertinti fizinio aukso luitelių kokybės ir sertifikavimo riziką“, – pastebėjo R. Platūkienė.
