Kelis kartus stiebęsis vidutinis darbo užmokestis, pensijos, augęs užimtumas ir traukęsis nedarbas – tokius rezultatus Lietuva demonstruoja praėjus 20 metų nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios. Šalies pažangą LRT.lt pašnekovai vertina itin palankiai, tačiau neslepia, kad pagal gyvenimo lygį vis dar esame žemiau Bendrijos vidurkio.
Minint įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį, LRT.lt skelbia temų ciklą, kaip per šį laikotarpį pasikeitė šalies ir gyventojų ekonominė padėtis, kodėl reikėjo uždaryti Ignalinos AE, ar ES galios centras keliasi į Rytus ir kuo Lietuva svarbi Bendrijai, o ši – mums.
Nuo įstojimo į Bendriją pradžios gerėjo šalies senjorų padėtis – vidutinė senatvės pensija nuo 2004-ųjų Lietuvoje padidėjo nuo 107 iki 539 eurų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius per šį laikotarpį išaugo daugiau kaip 5 kartus – nuo 242 iki 1249 eurų į rankas.
Baksnojantiems į per pastarąjį dvidešimtmetį didėjusias kainas verta pažymėti, kad realus vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – dirbančiųjų perkamoji galia – padidėjo 2,5 karto, o pensininkų – beveik 3 kartus.
Gerėjo ir kiti ekonominiai rodikliai. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. iki 2023 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui Lietuvoje išaugo daugiau nei 4,6 karto ir praėjusiais metais siekė 25 066 eurus.
BVP vienam gyventojui – šalies ekonominio išsivystymo rodiklis. Kuo BVP vienam gyventojui mažesnis, tuo skurdžiau gyvena šalies žmonės.
Per pastarąjį dvidešimtmetį traukėsi ir socialinių pašalpų gavėjų ratas.
Per beveik du dešimtmečius nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą namų ūkių individualaus vartojimo išlaidos padidėjo 3,3 karto.
Labiausiai augo išlaidos įvairioms prekėms ir paslaugoms (5,3 karto), restoranams ir viešbučiams (5,1 karto). Beveik 3,8 karto daugiau išleidžiama būstui apstatyti, namų ūkio įrangai ir kasdienei namų priežiūrai, sveikatai, transportui (palyginti 2004 ir 2022 metų duomenis).
Remiantis oficialia statistika, 15–64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygis nuo narystės Bendrijoje pradžios išaugo nuo 61,6 iki 73,2 proc.
15–64 m. amžiaus gyventojų nedarbo lygis per minėtą laikotarpį sumažėjo nuo 11 iki 7,1 proc.
Nuo įstojimo į Europos Sąjungą įmonių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 3 kartus – nuo beveik 29 tūkst. iki daugiau nei 95 tūkst.
Daugiau sau leidžiame
Jana Rudė, „Euromonitor International“ vartotojų tyrimų grupės vadovė, sutinka, kad per pastaruosius 20 metų Lietuvos vartotojų gerovė žymiai pagerėjo labiausiai dėl narystės Europos Sąjungoje.
„Integracija į Europos Sąjungos bendruomenę įtvirtino platesnį žmogaus teisių ir laisvių taikymą šalyje, paskatino asmenų ir įmonių judumą bei atvėrė Lietuvos vartotojams daug platesnę aukščiausius pasaulio standartus atitinkančių produktų rinką, kurioje dėl vykdomos vartotojų teisių apsaugos vartotojai gali jaustis saugesni“, – LRT.lt teigia J. Rudė.
Lietuvos gyventojų ekonominė gerovė, pastebi ekspertė, smarkiai šoktelėjo į viršų ir finansine išraiška.
„Lietuvių realios (atskaičius infliaciją) disponuojamosios pajamos per pastaruosius du dešimtmečius šoktelėjo 56,9 proc. Lietuviai žymiai daugiau lėšų skiria ne pirmos būtinybės prekėms, tokioms kaip kelionės (+309 proc. išlaidų kelionėms lėktuvu augimas realia išraiška), viešbučiai ir pramogos (atitinkamai 163 proc. ir 103 proc.), nes vartotojai gali sau tą leisti“, – tvirtina J. Rudė.
Vis dėlto, nepaisant teigiamų pokyčių, integracija į Europos Sąjungą yra tęstinis ir ilgalaikis procesas, kuris tebevyksta, sako ekspertė, todėl tam tikrose srityse vis dar atsiliekame.
„Pagal gyvenimo lygį (bendrąjį vidaus produktą gyventojui pagal perkamosios galios paritetą) Lietuva vis dar yra žemiau nei Europos Sąjungos vidurkis (17 vieta – 2024 m., 20 vieta – 2014 m., 23 vieta –2004 m.)“, – vardija J. Rudė.
Integracija į Europos Sąjungos bendruomenę įtvirtino platesnį žmogaus teisių ir laisvių taikymą šalyje.
J. Rudė
Įstojimas – pripažinimas
Nepaisant įvairių svyravimų, pavyzdžiui, 2008–2009 m. pasaulį krėtusios finansų krizės, Lietuvos pažangą nuo įstojimo į Europos Sąjungą pradžios Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė Violeta Pukelienė taip pat teigia vertinanti teigiamai.
„Atsivėrė Lietuvos galimybės, įstojimas buvo pripažinimas. Esant tokioms aplinkybėms, viskas vyko teigiamai, nors buvo ir įvairių išorinių veiksnių“, – akcentuoja profesorė.
V. Pukelienė pabrėžia – dėl narystės Europos Sąjungoje ir moraliai, ir materialiai Lietuva laimėjo labai daug.
„Pripažinus, kad esame Europos Sąjungoje, lengvėjo ir investicijos, ir visi kiti dalykai“, – priduria ji.
Tiesa, profesorė neslepia, kad startinės Lietuvos pozicijos pereinant į rinkos ekonomiką, o ir stojant į Europos Sąjungą, buvo gana menkos, tad tam tikrose srityse, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, antrina ji, vis dar atsiliekame.
Anot jos, per 20 metų Europos Sąjungoje nebuvo pakankamai suvaldyta socialinio draudimo sistema ir migracija.
„Greitai pasivyti yra sudėtinga. <...> Bet aš tikrai vertinčiau, kad pokyčiai pozityvūs“, – apibendrina V. Pukelienė.
Atsivėrė Lietuvos galimybės, įstojimas buvo pripažinimas.
V. Pukelienė
Pajamų netolygumas regionuose
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Minijus Tilindis taip pat sako Lietuvos pasiekimus per pastarąjį dvidešimtmetį vertinantis palankiai.
„Atsakant į hipotetinį klausimą, ar buvo galima [pasiekti – LRT] daugiau, turbūt būtų sudėtinga, nes ir taip pažanga yra didžiausia, turbūt labai panaši, tarkime, į Rumunijos pažangą. Visų kitų šalių pažanga praktiškai yra mažesnė, jau nekalbant apie senąsias Europos Sąjungos nares“, – LRT.lt pažymi ekspertas.
Prie dabartinės Lietuvos gerovės, sutiko M. Tilindis, reikšmingai prisidėjo ir pati Europos Sąjunga. Šiuo atveju jis akcentuoja Lietuvos prisijungimo prie tam tikros geoekonominės erdvės, įsivesto euro ir Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų paramos svarbą.
„Natūralu, dalis paramos, ko gero, panaudojama nebūtinai visiškai efektyviai, bet iš esmės, be abejo, ji buvo gana reikšminga. Lietuva turbūt vidutiniškai gavo apie 2 proc. nuo savo BVP paramos <...>, kas iš esmės yra labai didelė paspirtis ekonomikai“, – pastebi M. Tilindis.
Vertindamas Lietuvos gyventojų perkamąją galią (šalies kainas ir vartojimą), pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nuo Europos Sąjungos vidurkio šiuo atveju atsiliekame apie 10 proc.
„Tai reiškia, kad Lietuvoje esame panašiai turtingi, bet jeigu išvažiuotume į užsienį, ilsėtis į Ispaniją, mes jau esame mažiau turtingi nei vidutinis europietis“, – nurodo jis.
Ekspertas akcentuoja ir į Lietuvą atėjusių investicijų naudą. „Tada, ypač užsienio investicijos, buvo svarbios dėl to, kad atkeliavo kapitalas, technologijos, vadybos žinios ir kiti dalykai“, – vardija M. Tilindis.
Tiesa, pašnekovas pastebi – pajamų nelygybė regionuose vis dar gaji. „Turime gana didelį netolygumą regionine prasme ir gana nemažą skirtumą“, – pripažįsta jis.
Turime gana didelį netolygumą regionine prasme.
M. Tilindis
Per mažai džiaugiamės ir didžiuojamės?
Žvelgdama į sparčiai augusią ekonomiką, gyventojų perkamąją galią, gerėjusius nedarbo, skurdo rodiklius, ISM profesorė Virginija Poškutė taip pat pabrėžia, kad Lietuva niekada negyveno taip gerai kaip dabar.
„Atsigręžiant į tai, ką šalis pasiekė per 30 nepriklausomybės ir 20 metų buvimo Europos Sąjungoje metų, tokios sparčios pažangos pavyzdžių pasaulyje turbūt yra mažai“, – LRT.lt sako profesorė.
Man atrodo, mes per mažai tuo džiaugiamės ir pasigiriame pasaulyje.
V. Poškutė
Paklausta, kur vis dėlto dar galėtume tobulėti, V. Poškutė įvardija viešąjį sektorių, kuris, jos manymu, galėtų būti tvarkomas efektyviau.
„Man atrodo, Lietuvos piliečiai dar iki galo neįsisąmonina, jog tai mūsų visų pinigai ir kad mes su jais galime šiek tiek ūkiškiau tvarkytis“, – pastebi profesorė.
Nepaisant padarytos pažangos, anot V. Poškutės, daugiau atsakomybės galėtų būti tvarkantis švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos srityse. Tai – itin jautrios politiškai, tačiau taip pat ir didelę svarbą šalies ekonomikai turinčios sritys, pažymi ji.
„Pavyzdžiui, tai, kas vyksta su pensijų sistema, labai liūdna stebėti. Per 20 metų ši pensijų sistema buvo reformuota N kartų. Šia sistema visuomenėje mes vis dar daug nepasitikėjimo – būtent dėl šių politinių sprendimų, netęstinumo to, kas buvo priimta anksčiau“, – dėsto profesorė.
„Jeigu būtų daugiau ūkiškumo, pasitelkimo, kompetencijų, konsultuojamasi ne tiek su politikais, kiek su specialistais, turbūt galėtume turėti ir geresnius rezultatus“, – priduria pašnekovė.
Nors ekspertė sutinka, kad socialinė atskirtis šalyje vis dar egzistuoja, pabrėžia, jog situacija per pastarąjį dvidešimtmetį žymiai pagerėjo ir regionuose.
„Žinoma, turime problemų, kurias reikia spręsti, bet žiūrint pagal tai, ką sau gali leisti žmonės miesteliuose ar netgi kaimuose, palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, turbūt diena ir naktis“, – sako V. Poškutė.
Apibendrindama profesorė teigia, kad Lietuva drauge su kitomis kaimynėmis vis labiau tampa vertybinės politikos pavyzdžiu Europoje, šios šalys tampa vis labiau matomos ir į jas vis labiau įsiklausoma.
„Įgyvendinti pokyčiai ir proveržis įvairiose srityse yra tiesiog stebėtinas. Man atrodo, mes per mažai tuo džiaugiamės ir pasigiriame pasaulyje“, – akcentuoja V. Poškutė.
LRT.lt primena, kad 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos vėliavos suplevėsavo Kipre, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.
