Lietuva Ukrainai skirs paramą energetikos infrastruktūrai atkurti – bus perduodama įranga iš jau nebeveikiančios termofikacinės elektrinės Vilniuje, kai kas iš Ignalinos atominės jėgainės ir energetikos įmonių sandėlių. Pasak energetikos ministro, į Ukrainą taip pat bus vežamas ir didelis transformatorius. Susisiekimo ministras ragina prasidėti kalbas dėl Ukrainos oro erdvės atidarymo.
Bus ištuštinta neveikianti elektrinė
Dar viena rusų ataka Charkive. Dar daugiau griuvėsių ir į pagalbą atskubantys ugniagesiai. Vienas jų tiesiog priklaupia ir pasipila ašaros – turės ištraukti aukų kūnus, o ten ir jo paties tėvas. Vaizdas apskriejo socialinius tinklus.
Rusai taikosi ne vien į gyvenamąsias vietas. Iš rikiuotės išvedama vis daugiau su energetika susijusių objektų, o pastaruoju metu specialiai taikomasi į šilumą ir vandenį užtikrinančias stotis, elektrines.
„Tam, kad būtų gaminama elektra žiemą, reikia atstatyti pastatą, stogą. Viską reikia padaryti, kad žiemą neužšaltų įrenginiai. Rekonstrukcija dabar svarbiausia, ji užtruks, bet tai esminis prioritetas mūsų kompanijai.“ – po rusų atakos sako žalą vertinantis vienos elektrinių Charkive darbuotojas.
Pasak Lietuvoje viešinčios Ukrainos delegacijos, visur ieškoma detalių, įrenginių galinčių vėl pastatyti ant kojų Ukrainos energetiką.
„Jų tikslas – kad ukrainiečiai atsitrauktų. Ne tik kariai, bet ir civiliai. Viskas liktų jiems. Tačiau kitų šalių pagalba ir mūsų atsparumas leidžia mums išsilaikyti.“ – sako Ukrainos teritorijų ir infrastruktūros viceministras Anatolijus Komirnijus.
Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė neveikia nuo 2016-ųjų, tačiau nėra taip, kad įrenginiai dulka. Profilaktinis veikimas užtikrinamas, įrenginiai numatytais grafikais testuojami. Lietuva juos ketina perduoti Ukrainai.
„Atiduosim viską, kiek jiems reikės. 80 proc. viso tinklo yra sunaikinta – tiek šildymo, tiek elektros – Charkive. Jeigu mes nepadėsime, ukrainiečiai nespės atstatyti tinklo ir šildymo sektoriaus iki žiemos, ji bus labai labai sunki.“ – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak D. Kreivio, kai kurie įrenginiai bus ardomi dalims, kiti gali būti pritaikyti tiesiogiai. Ištuštinta bus ne tik trečioji termofikacinė elektrinė. Kai kas bus skiriama paramai iš Ignalinos atominės jėgainės, „Ignitis“, „ESO“, „Litgrid“ sandėlių. Į Ukrainą, žadama, keliaus ir didžiulis 30 kilovatų transformatorius – kritinė infrastruktūrai detalė. Ministro teigimu, tokia parama neturės įtakos Lietuvos situacijai, jeigu diena „X“ išauštų.
„Diegiame antidronines sistemas, sonarines sistemas jūros dugne ir tą fizinę apsaugą labai žiūrime. Bet šalia to, įmonės įpareigotos kaupti apie 20 proc. visos reikalingos įrangos sandėliuose. Esminių komponentų. Tai turbūt yra atsakymas į šį klausimą. Planuojame kaip turėtų sistema veikti agresijos atveju, jeigu kažkokia mūsų įranga išeina iš rikiuotės.“ – teigia D. Kreivys.
Europa pasiskirsčiusi vaidmenimis
Daugiausia padėti Ukrainai atkurti energetikos infrastruktūrą gali tos šalys, kurios turi sovietmečiu statytų elektrinių. Tačiau šie rezervai nėra neišsemiami. Pasak Belgijos, pirmininkaujančios Europos Sąjungos tarybai, energetikos ministrės, bendrijos narės koncentruojasi į skirtingus poreikius.
„Europos Komisija ir visos šalys pirmininkaujančios tarybai nuolat tęsia diskusijas su Ukraina – prašome
sąrašo su poreikiais. Iš skirtingų šalių narių tuomet galime skirti, ko jiems reikia labiausiai. Belgija, savo ruožtu, susikoncentravo į generatorių tiekimą. Esame jų išsiuntę apie pusantro šimto. Europos Komisija inicijavo ir saulės modulių centralizuotą gamybą. Svarbu tęsti šias diskusijas, kad galėtume Ukrainą aprūpinti tuo, ko jiems išties reikia.“ – LRT TELEVIZIJAI sako Belgijos energetikos ministrė Tinne van der Straeten.
Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, sąjungininkai tariasi ne tik kaip atstatyti kelių infrastruktūrą ar sugriautus tiltus.
„Man atrodo, ateina laikas kalbėti, kad Ukrainai reikia atidaryti oro erdvę. Pasakysiu gal radikaliai, bet ir civiliniams skrydžiams. Iš Lvivo pakilę lėktuvai skrenda tiesiai, gali skristi į Lenkijos oro erdvę, bet tam reikia padaryti dar labai daug darbų ir apie tai pokalbiai vyksta. Čia svarbiausia, kad ukrainiečiai įvardija labai aiškius poreikius.“ – tikina susisiekimo ministras M. Skuodis.
Ukraina viliasi, kad naikintuvai „F16“ gali padėti perimti iniciatyvą oro erdvėje. Nyderlandai sausį skelbė, jų tikėtis Ukraina gali antrame metų ketvirtyje.
Graikijos žiniasklaida remdamasi šalies karinių oro pajėgų perginklavimo plano analize skelbia, kad Ukraina gali sulaukti iki 32 „F16“ naikintuvų. Leidinys „Newsbreak“ daro prielaidą, kad Ukrainai gali atitekti ir iki 24 prancūziškų naikintuvų „Mirage 2000“.
