Verslas

2018.08.13 13:28

Vyriausybė pritaria, kad įmonėms būtų leista veikti tarpusavio skolinimo platformose

ELTA 2018.08.13 13:28

Vyriausybė pirmadienio posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlomam Vartojimo kredito įstatymo pakeitimui, kuriuo siekiama sudaryti galimybę ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams asmenims dalyvauti tarpusavio skolinimo veikloje.

Ministerijos nuomone, galimybė juridiniams asmenims būti paskolos davėjais tarpusavio skolinimo platformose padidintų paskolos davėjų konkurenciją, o tai padėtų sumažinti tarpusavio skolinimo veiklos produkto – vartojimo kredito – kainą.

„Tarpusavio skolinimo veiklos modelis Lietuvos teisėje buvo įtvirtintas pirmiausia siekiant sukurti fiziniams asmenims skirtą alternatyvaus skolinimo ir skolinimosi reguliavimą, todėl juridiniams asmenims tokia galimybė Vartojimo kredito įstatyme, reglamentuojančiame šią veiklą, nebuvo numatyta.

Tačiau besivystanti finansų rinka ir investicinę veiklą vykdančių įmonių poreikis turėti svarią alternatyvą investicijoms Lietuvoje skatina ieškoti naujų sprendimų“, – argumentuoja ministerija.

Kaip rašoma nutarimo projekto lydraštyje, priėmus pakeitimus, būtų sukurta galimybė ir juridiniams asmenims būti paskolos davėjais tarpusavio skolinimosi platformose ir tokiu būdu dalyvauti šioje rinkoje investuojant laisvas lėšas.

„Be to, tarpusavio skolinimo veiklos tikslas – vartojimo kreditų teikimas vartojimo kredito gavėjams fiziniams asmenims. Leidimas juridiniams asmenims dalyvauti tarpusavio skolinimo rinkoje padidintų paskolos davėjų konkurenciją, o tai paskolų rinkoje galėtų sumažinti tarpusavio skolinimo veiklos produkto – vartojimo kredito – kainą vartojimo kredito gavėjams“, – argumentus vardija Finansų ministerija.

Dokumente taip pat pažymima, kad vartojimo kredito davėjams taikomi reikalavimai skiriasi nuo paskolos davėjams tarpusavio skolinimosi platformose taikomų reikalavimų visų pirma dėl skirtingos šių subjektų patiriamos rizikos, dėl skirtingo atsakomybės už vartotojų interesų apsaugą reglamentavimo: tarpusavio skolinimo atveju paskolos davėjui nėra taikomi reikalavimai dėl vartojimo kredito davėjo kreditingumo vertinimo, vartojimo kredito davėjui teiktinos informacijos, vartojimo kredito gavėjų tam tikrų teisių užtikrinimo ir t.t., kurie taikomi vartojimo kreditų davėjams.

Vartotojų apsaugos požiūriu, tarpusavio skolinimo atveju už tinkamą įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą yra atsakingas tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuriam mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi visi įstatyme vartojimo kredito davėjui taikomi reikalavimai.

„Taigi, nėra svarbu, kas yra paskolos davėjas – fizinis ar juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlymu juridiniams asmenims leisti būti paskolos davėjais vartojimo kredito gavėjų teisės ir jų apsauga nebūtų pažeisti“, – sakoma ministerijos parengtame dokumente.

Kaip apibrėžia Lietuvos bankas, Tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą – informacinę sistemą, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas. Teisę verstis tarpusavio skolinimo platformos operatorius veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą. Verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi teisės fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.