Deklaruojant pajamas kyla klausimų apie tai, kada privaloma mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) už parduotą nekilnojamąjį turtą. Pasitaiko nemažai atvejų, kai pardavus nekilnojamąjį turtą, sulaukiama nemalonaus siurprizo – kelių ar net keliasdešimties tūkstančių mokėtino GPM, rašoma advokatės Loretos Selilionės komentare.
Ji primena, kad pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, įprastai apmokestinamas 15 proc. tarifu.
Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra keletas lengvatų, kada nekilnojamojo turto pardavimo pajamos laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis, pardavėją atleidžiant nuo gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Tokie atvejai yra, kai:
– buvo parduotas gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
– buvo parduotas gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau mažiau nei 2 metus, bet gyventojas per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo gautas pardavimo pajamas panaudojo kito gyvenamojo būsto įsigijimui, kuriame gyventojas deklaravo savo gyvenamąją vietą;
– buvo parduotas kitas nekilnojamasis turtas, išlaikius jį nuosavybėje bent 10 metų.
„Praktikoje ne kartą teko susidurti su pardavėjų neapsižiūrėjimu parduodant nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, kai iki 10-ies metų sąlygos pardavėjui pritrūko vos vieno mėnesio, taip pat, kai parduotame būste nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta, išsideklaruota per anksti ar naujai nusipirktame būste prisideklaruota per vėlai. Visų šių situacijų rezultatas – netikėtas ir dažniausiai visai nemažas gyventojų pajamų mokestis“, – pastebi L. Selilionė.
Nekilnojamojo turto advokatė pažymi, kad nors ir netenkinami visi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo formalumai, neretai dėl nekilnojamojo turto pardavimo pajamų pripažinimo neapmokestinamosiomis pajamomis galima dar pakovoti.
„Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas. Šiuo principu mokestinių ginčų praktikoje vadovaujamasi ir kalbant apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatas gyvenamojo būsto pardavimui. Turinio viršenybės prieš formą principas mokesčių mokėtojo naudai mokesčių teisiniuose santykiuose gali būti taikomas, kai neišpildomas su mokesčių lengvata siejamas formalių veiksmų atlikimo reikalavimas, tačiau turinys atitinka mokesčių įstatymų nustatytas aplinkybes.
Taigi, sprendžiant klausimą dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos taikymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į deklaruotą, bet ir į faktinę asmens gyvenamąją vietą. Asmeniui pardavus būstą, kuriame jis realiai gyveno, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo ten deklaravęs savo gyvenamosios vietos, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus išsamius paaiškinimus bei įrodymus, galima pasiekti, jog lengvata būtų pritaikyta ir gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikėtų“, – sako L. Selilionė.
Tačiau nekilnojamojo turto advokatė taip pat primena, kad turinio viršenybės prieš formą principo taikymas turi ir kitą pusę.
„Praktikoje yra buvę atvejų, kai nekilnojamojo turto pardavėjui formaliai išpildžius lengvatos taikymo sąlygas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, lengvata jam nebuvo pritaikyta. Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai asmuo gyvenamąją vietą parduotame ar naujai įsigytame būste deklaravo formaliai – realiai ten negyvendamas ar net neketinęs ten gyventi.
Todėl ketinantys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatomis pasinaudoti formaliai, turėtų būti atidūs ir įsivertinti atitinkamų veiksmų riziką. Tokiais atvejais, kai nuolatiniai nekilnojamojo turto pardavėjai formaliai dažnai keičia deklaruotas gyvenamąsias vietas arba kai pardavėjas per vienerius metus įsigyja kuo pigesnį, dažnai gyvenimui net nepritaikytą būstą (jame formaliai deklaravus gyvenamąją vietą), vieną dieną gali tekti sulaukti Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesio ir – GPM“, – komentuoja teisininkė.
