Išbrangusioms paskoloms pastaraisiais metais tuštinus kišenes, nekantraujama, kada gi palūkanų normos pagaliau bus mažinamos. Ekonomistų prognozavimu, pirmojo bazinių palūkanų normų apkarpymo galime tikėtis jau balandį, vėliausiai – trečiąjį 2024 metų ketvirtį.
Skaudžiai išaugo įmokos bankams
Pernai Europos Centrinis Bankas (ECB) paskolų turėtojų negailėjo – palūkanų normas kėlė bene visus metus. Pakilus joms, padidėjo ir būsto paskolų palūkanos.
Kadangi dauguma gyventojų Lietuvoje turi paskolas su kintamomis palūkanomis, jas perskaičiavus išaugo ir įmokos bankams.
Pavyzdžiui, 110 tūkst. eurų paskolą 30 metų su 2 proc. palūkanomis turėjęs žmogus dar 2022 metų viduryje bankui per mėnesį mokėdavo apie 460 eurų įmoką, o dabar atseikėja daugiau nei 700 eurų.
Lietuvoje susidarius situacijai, kai palūkanos už būstą tapo bene vienos aukščiausių Europos Sąjungoje, gyventojai laukia, kada pagaliau bazinės palūkanų normos bus pradėtos mažinti.
Perspėja – gali užtrukti
Šis klausimas kuo toliau, tuo labiau sulaukia vis daugiau įvairių spėlionių, tačiau, Kauno technologijos universiteto finansų profesoriaus Ryčio Krušinsko manymu, šios spėlionės gali užtrukti.
Visų pirma – dėl procesinių žingsnių. Pagal ECB paskelbtą išankstinį Valdančiosios tarybos kalendorių 2024 metams, tolesni posėdžiai, turėsiantys apžvelgti 2023 metų gruodžio mėnesio finansų sistemos duomenis, suplanuoti kovą ir balandį. Dar kitas posėdis, apžvelgsiantis 2024 m. pirmojo ketvirčio rezultatus, numatytas birželio mėnesį.
Atsižvelgiant į ECB sprendimus praeityje ir nustatytos vidutinio laikotarpio euro zonos infliacijos ribos (2 proc.) siekio laikymąsi, profesoriaus R. Krušinsko manymu, tikimybė, jog palūkanų normos korekcijos bus atliekamos 2024 m. pirmąjį ketvirtį, santykinai nedidelė. Labiau tikėtina, kad tai nutiks antrąjį 2024 m. ketvirtį.
„Jeigu reikėtų daryti savo prognozuojamą spėjimą, visgi galvočiau, kad antrąjį ar vėliausiai trečiąjį šių metų ketvirtį galima tikėtis palūkanų normos korekcijos į mažėjimo pusę 0,5 proc.“, – LRT.lt sako R. Krušinskas.
Mažinimą prognozuoja birželį
Žvelgiant į ateities sandorių dinamiką ir grynosios infliacijos mažėjimo tendencijas, „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus manymu, tikėtina, jog ECB palūkanų normų mažinimo imsis gegužės ar birželio mėnesį.
„Mūsų banko prognozės teigia, kad visų metų perspektyvoje palūkanų normos galėtų sumažėti iki 2,5 proc.“, – pažymi jis.
Jei taip nutiktų, 150 tūkst. eurų 30 metų paskolą turinčio asmens banko mėnesinė įmoka sumažėtų nuo maždaug 900 iki 760 eurų.
„Euromonitor International“ taip pat prognozuoja, kad ECB pirmąkart palūkanas mažins birželį.
„Prognozuojame, kad palūkanų normos bus sumažintos tris kartus iš eilės 25 baziniais punktais per ECB posėdžius birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais“, – nurodo Maximas Hoferis, „Euromonitor International“ vyresnysis ekonomikos konsultantas.
Euro zonoje sparčiai blėstant infliacijai, banko „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio prognozavimu, ECB palūkanas mažins arba birželį, arba net balandį.
„Šis sprendimas labiausiai priklausys nuo to, kaip sparčiai per artimiausius kelis mėnesius mažės infliacija euro zonoje. Vis tik, matant žaliavų ir energijos kainų tendencijas ir jau dvejus metus krentantį vartojimą euro zonoje, labiausiai tikėtina, kad infliacija mažės sparčiau, nei prognozuoja ECB“, – komentuoja N. Mačiulis.
Užsimenama ir apie balandį
Remdamasis rinkos duomenimis, banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog tikimybė, kad ECB pradės mažinti palūkanas balandį, siekia 48 proc., o kad birželį – 86 proc.
„Iš viso rinka mato, kad iki metų pabaigos ECB sumažins palūkanas 4 kartus po 0,25 proc. punktus“, – teigia A. Izgorodinas.
Vis dėlto palūkanų karpymo tikimybė balandį, jo manymu, yra labai maža dėl kelių aspektų. Pirma – išankstiniai indikatoriai rodo, kad euro zonos ekonomika stabilizuojasi, o situacija po truputį gerėja pramonėje, statybų, vartotojų segmentuose.
„Kitaip sakant, kadangi euro zonos ekonominė situacija stabilizuojasi, ECB nėra būtinybės imtis palūkanų mažinimo“, – paaiškina ekonomistas.
Kitas dalykas, šiemet ECB rūpės ne tiek infliacijos duomenys, kiek euro zonos darbo užmokesčio rodikliai, nuo kurių priklauso paslaugų infliacijos dinamika, akcentuoja A. Izgorodinas.
„Problema šiuo atveju yra techninė – balandžio 11 d. susitikimui ECB turės per mažai darbo užmokesčio duomenų iš euro zonos valstybių, nes darbo užmokesčio skaičiai stipriai vėluoja. Todėl labiau tikėtina, kad ECB imsis palūkanų mažinimo nuo birželio mėnesio“, – komentuoja ekonomistas.
Pavyzdžiui, 3 mėn. EURIBOR nuo dabartinio 3,9 proc. lygio, ekonomisto skaičiavimu, liepą jau sieks 3,4 proc., spalį – 3 proc., gruodį – 2,8 proc. Tuo tarpu 6 mėn. EURIBOR nuo dabartinio 3,9 proc. lygio liepą jau sieks 3,32 proc., spalį – 3,03 proc., gruodį – 2,85 proc.
„Paprastai sakant, Lietuvos gyventojai ir verslas turi ruoštis tam, kad šiemet skolinimosi aplinka bus gerokai palankesnė nei pernai“, – atkreipia dėmesį A. Izgorodinas.
EURIBOR reaguoja jau dabar
Vis tik nebūtina sulaukti konkrečios dienos X, kad ECB palūkanų normų sumažinimas paliestų gyventojus. Anot N. Mačiulio, vien rinkų lūkesčiai, kad artimiausioje ateityje Centrinis Bankas mažins palūkanas, jau veikia dabartinį EURIBOR.
„Šešių mėnesių EURIBOR piką pasiekė praėjusių metų rudenį, tuomet jis siekė 4,1 procento, o dabar yra nukritęs 20 bazinių punktų, iki 3,9 procento. Ši mažėjimo tendencija turėtų tęstis visus metus, o metų gale EURIBOR turėtų artėti prie 2,5 procentų“, – dėsto N. Mačiulis.
„Jei šiemet pavyks išvengti geopolitinių įtampų didėjimo, labiausiai tikėtina, kad euro zonoje šiemet matysime sparčiai mažėjančią infliaciją, paskui ją krintančias palūkanų normas ir atsigaunančią gyventojų perkamąją galią“, – sako jis.
Šiaulių banko vyr. ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, finansų rinkų dalyviai tikisi, kad šių metų pabaigoje ECB bazinė palūkanų norma už indėlius Centriniame Banke bus 1 proc. punktu žemesnė, o 2025 m. pabaigoje ji priartės prie 2,3 proc.
„Bazinių palūkanų normų pokyčiai tiesiogiai veikia visą rinką, į juos reaguoja kitų finansinių instrumentų palūkanų normos. Bet čia būtina akcentuoti, kad tai yra momentinė rinkos dalyvių lūkesčių nuotrauka šiuo metu, ji gali labai reikšmingai pasikeisti išėjus aukštesnės infliacijos ar kitiems netikėtiems makroekonominiams rodikliams“, – pabrėžia ekonomistė.
O štai ECB vykdomosios tarybos nariai, analitikės pastebėjimu, neduoda jokio pagrindo tokiam rinkų dalyvių optimizmui, stengiasi griežta „vanagiška“ retorika užkalbėti rinkas, kad palūkanų normas palies tik tokiu atveju, jie infliacijos raida nebeatrodys grėsminga.
„Pavyzdžiui, JAV šviežiausi infliacijos duomenys viršijo lūkesčius. Tai reiškia, kad infliacija atsparesnė, nei buvo tikėtasi, ir jos keliamos grėsmės išlieka, o tai stipriai vėsina finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl ankstyvo palūkanų normų karpymo. Tiesa, Europoje ekonominės problemos gilesnės, didžiausios rinkos susiduria su stagnacijos grėsmėmis, tad rizika perspausti su aukštomis palūkanų normomis išlieka“, – apibendrina I. Genytė-Pikčienė.
