Vis daugiau savivaldybių – naujos vandens kainos. Pranešimus apie tai gavo ir Vilniaus gyventojai. Nauji tarifai įsigaliojo arba netrukus įsigalios trečdalyje savivaldybių. Ne visur vanduo brangsta. Bet mažesniuose miestuose kaina tradiciškai didesnė nei dideliuose. Skirtumas – trys kartai.
Patogumai – gerai. Bet susimokėti už juos, anykštėnas Klemensas sako, kaskart tenka vis daugiau. Jis, kaip ir kiti Anykščių gyventojai, jau gavo pranešimą, kad nuo šio mėnesio įsigalioja nauja vandens kaina. Vyras iškart susiskaičiavo, kiek brangsta kubinis metras.
„Yra beveik pusantro euro padidėjimas“, – konstatuoja jis.
Anykštėnas sudeda visas galutinės kainos dedamąsias, tarp kurių ir fiksuotas kasmėnesinis mokestis. Bet ir be jo, sako, padidėjimas ryškus. Kubinis metras vandens Anykščiuose nuo šiol – beveik 6 eurai.
Šiame mieste vandens kaina – antra pagal dydį po Prienų visoje Lietuvoje.
Bendrovės „Anykščių vandenys“ vadovas sako, kad įranga, technologijos pasenusios, todėl vandeniui ruošti, nuotekoms tvarkyti sunaudojama daug elektros, o jos kaina užpernai šovė į rekordines aukštumas. Todėl tarifo didėjimas šiemet – ne pabaiga.
„2022 m. įmonė patyrė 180 tūkst. eurų nuostolį dėl to, kad buvo labai didelės elektros kainos biržoje. <...> Tai šitą nuostolį išdalina ant 3 metų ir per 3 metus iš tikrųjų turėtų pasidengti jis“, – aiškina bendrovės vadovas Marius Verbiejus.
Užpernai bendras vandens ūkį prižiūrinčių įmonių Lietuvoje nuostolis – 32 milijonai eurų. Praeiti metai, Energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovas sako, jau buvo geri.
„2023 m. dėl aukštesnių tarifų jie sektoriui kaip ir leidžia įkvėpti oro. Bet iš tikrųjų, tai yra tiesiog sudengimas nuostolių iš praėjusių metų“, – teigia VERT pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas.
Naujos kainos jau įsigaliojo 16 savivaldybių. Iš jų devyniose tarifai tapo didesni nei prieš metus, pavyzdžiui, Vilniuje. Bet kitose kaina sumažėjo, pavyzdžiui, Palangoje.
Dar septyniose savivaldybėse nauji tarifai įsigalios netrukus – kovą ir balandį.
Vandens ir nuotekų tvarkymo kainas VERT nustato kartą per metus. Bet skirtingais mėnesiais. Todėl nebūna taip, kad vandens tarifai keistųsi visoje Lietuvoje vienu metu.
Tačiau tendencija esą aiški – kuo daugiau daugiabučių, tuo vandens savikaina mažesnė ir atvirkščiai. Todėl mažesniuose miestuose tarifai didesni nei didmiesčiuose.
„Tokia jau ekonomika. Ir ne tik tai mūsų sektoriui, bet visur – kuo didesnis vartojimas, tuo mažesnės sąnaudos“, – kalba Vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius.
„Tie mažesni miesteliai – Anykščiai, ta pati Pabradė – moka apie 5,5–6 eurų už kubinį merą. Jeigu vidutiniškai gyventojai sunaudoja apie 4,5 kubo per mėnesį, tai čia gaunasi apie 25–30 eurų per mėnesį už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą. Didžiuosiuose miestuose, kur kaina yra apie 2–2,5 euro, tai atitinkamai gaunasi tarp 10–15 eurų“, – skaičiuoja D. Jasas.
Iš didmiesčių daugiausiai už vandenį ir nuotekų tvarkymą moka Šiaulių gyventojai – apie 4,5 euro už kubinį metrą. Klaipėdoje, Kaune ir Panevėžyje moka apie 2,5 euro. Pigiausias vanduo iš didmiesčių – Vilniuje. Butuose jis atsieina – 2,06 euro.
Vandens tiekėjų asociacijos vadovas sako, palyginti su kitomis būtinomis paslaugomis – dujomis, elektra – vandens tiekimo paslauga nėra brangi.
„Kalbant apskritai apie kainas mūsų geriamo vandens ir nuotekų kainas, tai turiu pasakyt, kad jos – vienos mažiausių Europoj“, – tikina B. Miežutavičius.
Mažiausia vandens kaina Lietuvoje – Druskininkuose, vidutinė už kubinį metrą – apie 1,60 euro.
