Pernai gyventojams buvo mažiau skaudžių staigmenų nei užpernai, sako ekonomistai. Nors šalies ekonomika stagnavo, žmonės pirko mažiau, o palūkanos išaugo sparčiausiai istorijoje, elektra, dujos pigo, infliacija mažėjo ir visi, norintys dirbti, turėjo darbą.
Metai išsiskyrė investicijomis į energetiką, įvyko pirmasis jūros vėjo elektrinių parko konkursas. Staigiai papildomai apmokestintas vieno sektoriaus – bankų – pelnas.
Brango paskolos
Europos Centrinis Bankas pernai įsismarkavo – bazines palūkanas kėlė visus metus, išskyrus du paskutinius savo posėdžius.
Išaugus bazinėms, išaugo ir būsto paskolų palūkanos. Lietuvoje 9 iš 10 turi paskolas su kintamomis palūkanomis. Jas perskaičiuojant, didėjo mėnesio įmokos suma.
„Metus laiko mokėjome 400 eurų, o jau per pirmą perskaičiavimą buvo 500 eurų. Per antrą perskaičiavimą 600 eurų“, – su LRT TELEVIZIJA patirtimi dalijasi vilnietis Dovydas.
Banko „Swedbank“ skaičiavimu, žmonių galimybės gauti paskolą ir įpirkti būstą yra blogiausios per 13 metų. Jauni verslai tokių palūkanų išvis nebuvo matę.
„Kad brangsta paskolos, tai yra viena dalis. Maržos ir kapitalo prieinamumas – dar kitas klausimas, nes dabar bankai pačias įmones vertina žymiai atsargiau“, – pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Bet Europos Centrinio Banko vadovė vis kartotojo – didinant palūkanas stabdoma rekordinė visoje Bendrijoje infliacija.
Lietuvos banko vadovo teigimu, infliacija kenksmingesnė nei didesnės įmokos už paskolą.
Metinė infliacija Lietuvoje gruodį fiksuota apie 10 kartų mažesnė nei buvusi rekordinė prieš metus. Algos pernai didėjo ne visiems, o 7 iš 10.
„Mažiau skausminga šiuo metu, jau rečiau diskutuojama tema“, – sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Kai brangesnės paskolos virto realybe, indėlininkams bankai už jų santaupas mokėti neskubėjo. Patys ėmė uždirbti ir iš indėlių, ir iš paskolų.
„Kalbant ekonominiais terminais, tai tiesiog yra renta. T.y., kai nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Valdantieji bankams įvedė vadinamąjį solidarumo įnašą. Surinkti daugiau kaip 400 mln. eurų teks gynybai.
„Šito sektoriaus yra nemėgstama, bankai tiesiog baudžiami“, – tvirtina Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Vyriausybė ėmė skolintis iš gyventojų
Pati Vyriausybė pradėjo skolintis tiesiogiai iš gyventojų – imti platinti jau primiršti taupymo lakštai. Iš viso vidaus rinkoje pasiskolino 2 mlrd. eurų. Pinigai, be kita ko, ir viešojo sektoriaus algoms.
Bet protestavo šiemet ne vien viešasis sektorius, pavyzdžiui, surengta akcija dėl elektros kainų.
Iki vidurvasario iš biudžeto mokėtos kompensacijos, kad kilovatvalandė elektros žmonėms nekainuotų daugiau nei 28 centų, bet pykčio dėl tarifų apstu visus metus.
Rudenį – skandalas dėl gyventojų ir verslo 160 mln. eurų permokos bendrovei ESO. Tebesiginčijama, per kiek laiko ji grąžins pinigus vartotojams.
Veiklą pernai sustabdė du elektros tiekėjai: „Birštono elektra“ ir „Egto energija“.
„Svajojome, kad elektros energijos rinkos liberalizacija reikš, kad rinkoje veiks labai daug žaidėjų, kurie konkuruos tarpusavyje. Deja, taip neįvyko“, – pažymi „Sorainen“ tarptautinis energetikos ekspertas Andrius Šimkus.
Vis dėlto ekspertai sako, kad energetinių išteklių kainos pernai jau nekėlė tiek rūpesčių, kaip prieš metus. Pigesnė ir elektra, ir dujos, ir nafta, ir šildymas.
Vyriausybė teigia, ramiau ir dėl Lietuvos elektros tinklo saugumo. Rudenį pradėjo veikti keturi baterijų parkai, kurie, nutrūkus elektros tiekimui, valandą jį išlaikytų.
„Įsijungtų per vieną sekundę, praktiškai spragtelėjus sistemos pradeda veikti“, – akcentuoja „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
7 mlrd. eurų investicijų
Metams artėjant į pabaigą, įmonių grupė „Northway“ pradėjo vieno didžiausių Europoje biotechnologijų miestelio statybas. Jį sudarys keturios gamyklos ir du tiriamieji mokslo centrai.
„Mes kursime naujų vaistų technologijas, bet ne tai pagrindinis daiktas. Pagrindinis daiktas – padėti kitoms kompanijoms, kurios tuos fundamentinius tyrimus atlieka“, – dėsto „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis.
Planuojamos investicijos siektų 7 mlrd. eurų. Planai – įdarbinti bent 2 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų.
Laisvas darbo vietas Lietuvoje pernai pildė užsieniečiai. Lietuvoje gyvenančių imigrantų skaičius perkopė 200 tūkst. Tiek niekada nėra buvę. Daugiausia jų – iš Ukrainos.
„Nuo Nepriklausomybės laikų tokių skaičių nesame fiksavę. Tai išties yra absoliučiai rekordiškas užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius“, – pažymi Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Bet eksportuotojams mažėjo užsakymų. Sunkūs metai buvo chemijos, baldų, medienos, maisto, tekstilės sektoriams.
SEB banko ekonomistai sako, kol kas nepanašu, kad šių metų pradžioje ekonomika išsivaduos iš sąstingio. Laukiama tik vieno palengvėjimo – kad palūkanos pagaliau pradės mažėti. Tik rinkos nesutaria, kada tiksliai tai įvyks.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet brangs paslaugos ir pramonės prekės. Bet pernai susitraukęs vartojimas atsigaus, o Lietuvos BVP – augs.
