2023 metai verslo bendruomenei nebuvo paprasti – teko prisitaikyti prie palūkanų normų augimo, ieškoti būdų, kaip išgyventi, kai smuko eksporto apimtys. LRT.lt kalbinti ekspertai įvertino, kokių džiaugsmų ir vargų ekonomikos srityje nutiko šiais metais ir ko galima tikėtis 2024-aisiais.
„Apokalipsė neįvyko“
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis LRT.lt teigė, kad 2023-ieji buvo bene sunkiausi metai verslui po 2008–2009 m. krizės.
„Tačiau žiūrint į rezultatus akivaizdu, kad jie nebuvo tokie baisūs, kaip daug kas prognozavo. Apokalipsė neįvyko, o tai, kas mūsų nenužudė, mus tik sustiprino. Taip buvo su COVID-19, taip buvo su atsijungimu nuo Rusijos ir Baltarusijos, taip buvo su energetikos kainų krize. Daugelis verslų metus sutinka su palengvėjimu ir kartu su didelėmis viltimis kitiems metams“, – sakė jis.
Anot A. Romanovskio, didžiausi šių metų pasiekimai – prisitaikymas prie naujos energetinės realybės ir spartus ėjimas žalios energetikos link.
„Tai investicijos į darbuotojus ir pirmiausia į jų pajamų spartų didėjimą bei žemą nedarbą, tai ir suvaldytas eksporto kritimas, kuris yra gerokai švelnesnis, o kai kuriems sektoriams – augimas, galiausiai – atsijungimas nuo agresyvių kaimynų. Visa tai parodo mūsų verslo stiprų imunitetą ir išgyvenamumo instinktą“, – sakė konfederacijos prezidentas.
Jis svarstė, kad 2024-ieji verslui nebus olimpiniai, bet taps ekonominio augimo metais.
Apokalipsė neįvyko, o tai, kas mūsų nenužudė, mus tik sustiprino. Taip buvo su COVID-19, taip buvo su atsijungimu nuo Rusijos ir Baltarusijos, taip buvo su energetikos kainų krize.
A. Romanovskis
„Mūsų verslas dabar yra pasiskiepijęs nuo visų galimų iššūkių. Todėl didžiausia rizika išlieka vidaus politikos faktorius, kuriam daro įtaką treji rinkimai ir populizmo bangos baimė. Verslui reikia politinio stabilumo nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje. Mes prašome politikų jeigu nesusitarti, tai bent kalbėtis tarpusavyje. Visi kiti iššūkiai mums nebaisūs – ar tai būtų Rusijos kaimynystė, ar ekonominiai faktoriai“, – teigė A. Romanovskis.
Infliacija bus mažesnė už atlyginimų augimą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius LRT.lt komentavo, kad nuo 2023 m. pradžios pramonės augimas tolygiai išsikvėpė.
„Žinoma, pramonės augimas 2022 m. buvo gana žymus, lietuviškos kilmės produkcijos eksportas augo daugiau nei 13 proc. punktų. Tai buvo aukščiausias pasiektas rezultatas per Nepriklausomybės laikotarpį. Deja, 2023 m. grįžome į 2021 m. rodiklius – eksportas smuko daugiau nei 11 proc. Tačiau palyginti su kaimyninėmis šalimis, mūsų rezultatai yra gana neblogi“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, šiais metais vyrauja ypač sudėtinga prieiga prie kapitalo.
„Prieiga prie kapitalo yra viena blogiausių Europos Sąjungoje, tas kenkia likvidumui ir daugelio įmonių plėtrai. 2022 m. mums reikėjo daugiau aptarnauti išlaidas, susijusias su energetika, o 2023 m. vyrauja paskolų aptarnavimas. Pinigai yra kraujas, kuris juda šitame organizme“, – sakė V. Janulevičius.
Konfederacijos prezidentas teigė, kad kiti metai gyventojams bus pozityvūs, nes infliacija sumažėjo.
„Infliacija gruodį siekė 1,6 proc. punkto, nuo Naujųjų metų auga atlyginimai tiek viešajam sektoriui, tiek ir Trišalėje taryboje sutarta didinti minimalią mėnesinę algą, neapmokestinamą pajamų dydį. Šie dalykai pozityviai paveiks dirbančių žmonių perkamąją galią, nes infliacija bus mažesnė už tikrą atlyginimų augimą“, – sakė pašnekovas.
V. Janulevičius akcentavo, kad šiuo metu svarbu neįvesti naujų mokesčių, išskyrus tuos, kurie yra būtini gynybai.
Sudėtingas laikas pramonės, transporto sektoriams
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė LRT.lt komentavo, kad 2023-ieji verslui buvo ypač permainingi.
Centriniams bankams tiek šiapus, tiek anapus Atlanto pavyks griežtinimo atkarpą pabaigti nenusiuntus realios ekonomikos į gilesnę recesiją.
I. Genytė-Pikčienė
„Teko lanksčiai ir greitai reaguoti į ciklines aplinkybes, besikeičiančią eksporto rinkų elgseną ir paklausą, pinigų kainos pokyčius, kylančias palūkanų normas ir atsitraukiančią infliacijos bangą. Metų pradžioje stebėjome gana gilų apdirbamosios gamybos smuktelėjimą, eksporto nuosmukį, buvo nerimo, kad visi metai bus gana sudėtingi ir vangūs, bet vėlesni ketvirčiai parodė, kad yra tiek ekonominės inercijos, tiek atsparumo“, – sakė pašnekovė.
Anot ekspertės, šiais metais, kai krito rinkų paklausa ir didėjo palūkanų normos, pranokti ankstesnių metų rezultatus buvo beveik neįmanoma.
I. Genytė-Pikčienė akcentavo, kad šie metai buvo vangesni ir statybų sektoriui.
„Stebėjome gerokai vangesnį rinkos jėgomis gyvenančio statybos sektoriaus pulsą komercinės nekilnojamojo turto plėtros ar gyvenamosios paskirties būsto plėtros segmentuose. Tačiau susidėjus geroms aplinkybėms ir atitinkamai į šiuos metus nusistūmus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai bei išaugus inžinerinės paskirties darbų poreikiui energetikos, įvairių viadukų ir kelių srityje, pastarasis inžinerinių pastatų segmentas augo dviženkliais tempais. Ši sėkminga atkarpa padėjo kompensuoti vangesnę, cikliškai pažeidžiamesnių statybų segmentų raidą“, – sakė ji.
Ekonomistė teigė, kad transporto sektoriui pastarieji keleri metai taip pat buvo nelengvi.
„Visų pirma, pandemijos šleifas labai stipriai sutrikdė galimybes didinti pajėgumus. Kai 2021 m. atsigavo paklausa Europoje, mūsų transporto sektorius nelabai turėjo pajėgumų. Tačiau, žinoma, geros aplinkybės, kainos leido sėkmingai veikti. 2022 m. infliacijos banga šiek tiek spaudė, bet paklausa taip greitai neišseko. Paklausa išseko tik šių metų pradžioje, krito paklausa Vakarų rinkose, atitinkamai mažiau reikėjo transporto paslaugų“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Paskolų aptarnavimo našta – išbandymas verslui
Anot ekonomistės, transporto sektorius išgyvena transformacinį laikotarpį, nes tenka ieškoti naujų krypčių.
„Tai susiję ir su uosto, ir su geležinkelių strateginiais iššūkiais. Šis klausimas dar neišspręstas“, – pabrėžė ji.
Kol palūkanų normos aukštai, kažkokių optimistinių aplinkybių būtų sunku įžvelgti. Antra metų pusė, tikėkimės, parodys gerokai pozityvesnį foną.
I. Genytė-Pikčienė
Ekspertės teigimu, 2024-aisiais pasaulio ekonominėje raidoje dominuos „švelnaus nusileidimo scenarijus“.
„Tai reiškia, kad centriniams bankams tiek šiapus, tiek anapus Atlanto pavyks griežtinimo atkarpą pabaigti nenusiuntus realios ekonomikos į gilesnę recesiją, o tiesiog pavyks recesijos išvengti. Dabar finansų rinkų dalyviai aktyviai diskutuoja, kada centriniai bankai imsis mažinti palūkanų normą, nes infliacijos spaudimas, matome, išsikvėpė“, – sakė ekonomistė.
Pasak jos, kai infliacija grįš į centrinių bankų pageidautinus rėmus, tuomet nebebus prasmės laikyti aukštų palūkanų normų.
„Aišku, centrinių bankų atstovai kol kas neskuba patvirtinti rinkų lūkesčių, kaip tik stengiasi tuos lūkesčius valdyti, kad prireikus palūkanų normos išliktų aukštai iki metų vidurio. Tai bus svarbu ateinantį pusmetį – paskolų aptarnavimo našta bus vienas kertinių išbandymų tiek gyventojams, tiek įmonėms“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Iš Lietuvos ekonominės perspektyvos, anot pašnekovės, visi tikisi augimo metų.
„Aišku, Lietuvos ekonomikai prognozuojamas lėtesnis augimas negu potencialiai galėtų augti, bet tai lems vangesnis pirmasis pusmetis, nes nesitikima staigaus paklausos atsitiesimo kertinėse eksporto rinkose Skandinavijoje, Vokietijoje, visoje Europos Sąjungose. Kol palūkanų normos aukštai, kažkokių optimistinių aplinkybių būtų sunku įžvelgti. Antra metų pusė, tikėkimės, pateiks gerokai pozityvesnį foną“, – prognozavo I. Genytė-Pikčienė.
Ateinantys metai bus panašūs į naujo ekonominio ciklo pradžią
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt sakė, jog šie metai verslui buvo nestabilūs.
„Jeigu žiūrėtume į vidutinę temperatūrą, sakyčiau, standartinė įmonė išgyveno šiuos metus gana stabiliai, bet realiai situacija skiriasi priklausomai nuo sektorius. Jie buvo nesėkmingi pramonės, transporto sektoriams. Akivaizdu, kad šitos įmonės patyrė eksporto užsakymų sumažėjimą, nes, pakilus palūkanų normai, atitinkamai pagrindinėse Europos Sąjungos rinkose, kuriose dominuoja pramonės, transporto eksporto struktūroje įvyko užsakymų kritimas“, – akcentavo jis.
Anot pašnekovo, sektoriai, kurie dirbo vidaus rinkoje, taip pat patyrė užsakymų sumažėjimą, bet jis buvo gana nuosaikus.
Rinka šiuo metu varžosi, kiek centriniai bankai kitais metais mažins palūkanas. Bendra prognozė yra tokia, kad Europos Centrinis Bankas mažins palūkanas 5 kartus, JAV – maždaug 5–6 kartus.
A. Izgorodinas
„Šių metų pabaigoje situacija pagerėjo, mažmeninė prekyba spalio mėnesį fiksavo nedidelį metinį prieaugį. Aišku, per visus šiuos metus krito ir vidaus prekyba. Sektoriai, kurie kiek geriau išgyveno, – paslaugų sektoriaus įmonės, nes jos ne taip jautriai sureagavo į palūkanų padidėjimą“, – komentavo A. Izgorodinas.
Ekspertas pabrėžė, kad kitais metais verslas gali sulaukti daugybės pokyčių.
„Kiti metai labai skirsis nuo šių metų. Visų pirma, svarbiausia verslui yra palūkanų normos – šiais metais analitikai varžėsi dėl to, kiek centriniai bankai dar didins palūkanas, kiek ilgai jas laikys aukštai, o rinka šiuo metu varžosi, kiek centriniai bankai kitais metais mažins palūkanas. Bendra prognozė yra tokia, kad Europos Centrinis Bankas mažins palūkanas 5 kartus, JAV – maždaug 5–6 kartus. JAV centrinis bankas pradės mažinti palūkanas maždaug nuo kovo mėnesio, Europos Centrinis Bankas – nuo balandžio“, – sakė A. Izgorodinas.
Jis sakė, kad kitų metų pirmasis pusmetis dar bus sudėtingas, tačiau antrąjį pusmetį turėtų reikšmingai sumažėti palūkanų našta.
„Tiek įmonės, tiek gyventojai kitų metų antrą pusmetį turėtų skolintis tikrai gerokai pigiau negu dabar. Kitas pokytis, kuris, tikėtina, turėtų įvykti – pramonės atsigavimas. (...) Manyčiau, kitais metais pramonės gamyba turėtų truputį atsigauti, ypač vasaros link. Kai pradės mažėti bazinės palūkanos euro zonoje, atitinkamai turėtų atsigauti ir euro zonos pramonė. Ji duos daugiau užsakymų mūsų gamintojams“, – sakė ekonomistas.
Jis akcentavo, kad kiti metai bus panašesni į naujo ekonomikos ciklo pradžią.
„Aišku, jis dažniausiai prasideda nuo cikliškų sektorių – tie sektoriai, kurie šiais metais atrodė blogai: pramonė, transportas. Jie kitais metais turėtų tempti Lietuvos ekonomikos šokimą į viršų“, – teigė ekspertas.
Metai buvo sėkmingi startuoliams
Ekonomikos ir inovacijų ministerija LRT.lt pateiktame komentare rašė, jog, nepaisant kilusių sunkumų ekonomikoje, galima išskirti startuolių bendruomenę, kuri, nepaisant pasaulinių iššūkių, 2023 m. išaugino trečią vienaragį.
„Taip pat pritraukė stambių investicijų ir išlaikė darbuotojus. Pasauliniame inovacijų indekse pagal santykinį vienaragių skaičių esame pirmi pasaulyje. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip tūkstantis startuolių ir, siekiant dar labiau sustiprinti šalies startuolių ekosistemą, į Lietuvą šiais metais buvo pritrauktas tarptautinis akceleratorius iš JAV „Plug and Play“, kuris per trejus metus padės užaugti dar 60 startuolių“, – teigė ministerija.
Anot jos, naujausiame pasaulio inovacijų indekse taip pat Lietuva rekordiškai šoktelėjo į viršų, pakildama per 5 pozicijas, ir užėmė 34-ąją vietą tarp 132 valstybių.
„Pagal 2023 metų EBPO atliktą atvirų duomenų tyrimą, Lietuva taip pat pakilo 22 pozicijomis ir užėmė 10-ąją vietą tarp EBPO valstybių. Svarbus ir aukštųjų technologijų pramonės išaugęs konkurencingumas – lėtėjančios pasaulio ekonomikos ir užsienio paklausos kontekste, aukštųjų technologijų produktų eksportas auga spartėjančiu tempu“, – komentavo ministerija.
Jos teigimu, Lietuvos verslas permainingais metais parodė išskirtinį atsparumą ir atlaikė sulėtėjusios ekonomikos laikotarpį, taip pat ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje įtaką, bei perorientavo savo eksportą, nutraukė prekybinius ryšius su Rusija.
Ministerija prognozavo, kad kiti metai turėtų išlikti panašūs: spartaus ekonomikos atsigavimo nežadama nei pasaulyje, nei Lietuvoje, tačiau ir didelio kritimo neprognozuojama.
„Papildoma finansinė paskata – įsibėgėjančios ES investicinių fondų lėšos, kurios bus skiriamos verslo inovatyvumo, žalumo ir efektyvumo didinimui. Kiek sunkiau prognozuotina yra vidinė paklausa, kuri priklauso ne tik nuo objektyvių veiksnių, tokių kaip gyventojų pajamos, darbo užmokestis, kuriam numatomas augimas, tačiau ir gyventojų lūkesčių“, – pabrėžiama komentare.
Ji teigė, kad Lietuvai, mažai ir labai atvirai ekonomikai, labai svarbi pasaulinė ekonominė situacija.
„Todėl viena iš didžiausių rizikų – lėtesnis nei dabar numatoma pasaulio ir Europos ekonomikos atsigavimas, galimi nauji kariniai konfliktai, ypač ekonomiškai ir politiškai draugiškose šalyse. Taip pat svarbūs bus ir valstybės finansų valdymo rezultatai: kaip seksis surinkti biudžeto pajamas ir atsilaikyti prieš spaudimą didinti išlaidas būsimais rinkiminiais metais“, – komentavo ministerija.
Svarbu ieškoti būdų likti konkurencingam
Valstybės įsteigtos finansų bendrovės „Invega“ generalinis direktorius Dainius Vilčinskas LRT.lt sakė, kad verslui, siekiant likti konkurencingam besikeičiančioje rinkoje, vieno recepto nėra.
„Viskas priklauso nuo įmonės veiklos sektoriaus, eksporto rinkų, įsiskolinimo lygio, turimų finansinių rezervų bei kitų aplinkybių. Įmonėms, norint išlikti versle, reikia nuolat galvoti apie augimą, konkurencingumą, tačiau kiekviena krizė ar ekonomikos sulėtėjimas yra tinkamas metas pergalvoti savo veiklos modelius konkurencingumo didinimui: valdant kaštus, ieškant naujų rinkų, optimizuojant apyvartinį kapitalą, skaitmenizuojant veiklą bei ieškant inovatyvių ir aplinkai nekenkiančių gamybos būdų“, – vardijo pašnekovas.
Anot jo, „Invegos“ priemonės yra konstruojamos taip, kad investicijos būtų nukreipiamos į tvarius sprendimus, žiedinę ekonomiką ir aplinkai nekenkiančius gamybos būdus.
„Todėl jau dabar galime pasiūlyti priemonių, kurios padeda investuoti į šias sritis, o ateinančiais metais tokių priemonių bus dar daugiau. (...) Finansavimą verslui „Invega“ teikia jau daugiau nei 20 metų ir visus šiuos metus stebėjome garantijų teikiamą naudą verslui. Nepaisant to, kad ir kokiame etape būtų verslas, su kokiais iššūkiais jis susidurtų, gauti finansavimą kartais tampa sunku dėl labai elementarios priežasties – nepakankamo užstato“, – sakė D. Vilčinskas.
Pasak vadovo, šiuo atveju garantijos supaprastina verslo galimybes gauti finansavimą ir leidžia kreditoriui sumažinti verslo kreditavimo riziką, o tai atitinkamai skatina ir aktyviau skolinti verslui.
