Centrinė Azija daugeliui lietuvių, ypač jaunų žmonių, vis dar yra „terra incognita“, apie kurią žinoma labai mažai. Mažai žinoma ir apie darbininkų iš šio regiono, atvykstančių į Lietuvą dirbti dažniausiai sunkvežimių vairuotojais, realijas. Pasak bendruomenių atstovų, tadžikai, kirgizai, uzbekai Lietuvoje susiduria su problemomis darbo vietoje – stereotipais, diskriminacija, griežtomis įdarbinimo taisyklėmis. „Iš tikrųjų susiduriame su baisios diskriminacijos atvejais“, – sakė kirgizų bendruomenės Lietuvoje pirmininkas Belekas Aidarovas.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.
Apie tai jis kalbėjo neseniai Tautinių bendrijų namuose vykusioje diskusijoje „Migracija ir migrantai iš Centrinės Azijos: integracijos galimybės ir problemos“. B. Aidarovas ir kiti renginio dalyviai kritikavo sunkvežimių vairuotojų iš jų gimtojo regiono įdarbinimo tvarką.
Migracijos departamento duomenimis, per pastaruosius metus darbuotojų iš Centrinės Azijos Lietuvoje padaugėjo kelis kartus, o jų įdarbinimo tvarka nėra išskirtinė – ji taikoma 34 šalių piliečiams.
O krovinių vežėjų asociacija „Linava“ pabrėžia sunkvežimių vairuotojų profesionalumo svarbą. „Labai svarbu, kad sunkvežimius galėtų vairuoti tik tie, kurie moka tai daryti“, – sako asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Bendrijų atstovai kalba apie diskriminaciją
Lietuvoje daugėja darbuotojų iš Centrinės Azijos šalių. Migracijos departamento duomenimis, 2023 m. pradžioje Uzbekijos piliečiams buvo išduoti 1834 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, o 2023 m. spalį – jau 5171. Atitinkamai išaugo ir kitų regiono valstybių piliečiams išduotų leidimų skaičius: Tadžikijos – nuo 1412 (metų pradžioje) iki 3788 (spalį), Kirgizijos – nuo 1960 iki 4991, Kazachstano – nuo 1215 iki 2473, Turkmėnijos – nuo 28 iki 39.
Tačiau daugėja ir problemų, su kuriomis susiduria iš šių šalių atvykę darbuotojai. Pavyzdžiui, bendrijų atstovų teigimu, dėl jų tautiečių dažnai vartojamos rusų kalbos Lietuvoje jie dažnai siejami su Rusija. „Mūsų šalys yra nepriklausomos valstybės ir de facto, ir de jure. Į tai reikėtų atsižvelgti“, – sako Lietuvos kirgizų bendruomenės pirmininkas B. Aidarovas.
Anot jo, į Lietuvą užsidirbti atvykę jo tautiečiai daugiausia dirba transporto, statybų srityse, taip pat yra taksi vairuotojų ir virėjų. „Vilniuje jie dirba daugelyje kinų restoranų ar picerijų“, – teigia B. Aidarovas.
Tačiau bendruomenės vadovas neslepia, kad kai kurie jo tautiečiai susiduria su rimtomis problemomis ir net diskriminacija.
„Iš tiesų Lietuvoje kartais pasitaiko baisios diskriminacijos atvejų, tai nutinka verslo sferoje, kai pokalbis pakrypsta apie tautinę priklausomybę, kad tu esi toks ir toks ar toks ir toks. Kaip mes sprendžiame šiuos klausimus? Pirmiausia stengiamės paaiškinti. Aš asmeniškai skambinu toms įmonėms kaip kirgizų diasporos vadovas ir sakau, kad jei yra problema, reikia ją spręsti, – aiškina B. Aidarovas. – Ir iš tiesų yra įmonių, kurios išklauso ir iš karto išsprendžia problemas, nes priešingu atveju esame pasirengę tokius atvejus viešinti ir kreiptis į žiniasklaidą, rašyti socialiniuose tinkluose. Privalome ginti savo tautiečius.“
Jis pabrėžia, kad darbuotojai iš Centrinės Azijos moka mokesčius Lietuvoje ir jų teisės turi būti gerbiamos.
„Tiesą sakant, tai ir paskatino mus įsteigti bendruomenę. Kodėl? Todėl, kad mums teko susidurti su keliais tokios diskriminacijos atvejais“, – teigia kirgizų bendruomenės vadovas.
Tautinių bendrijų namuose vykusioje diskusijoje apie darbuotojų problemas kalbėjo ir Lietuvos tadžikų bendruomenės pirmininkas Adamas Burijevas.
„Kalbant apie vairuotojus, taip, visko pasitaiko. Kartą žmonės grįžo iš tolimojo reiso ir, užuot gavę atlyginimą, išgirdo, kad yra skolingi bendrovei 4 000 eurų baudų. O kai kreipiamės į darbdavius, jie mus ignoruoja ir sako: darykite, ką norite. Ir tik kai kreipiamės į Darbo inspekciją, jie patys ima mums skambinti, siūlo susitikti ir viską išspręsti“, – pasakojo A. Burijevas.
Jis pažymėjo, kad darbdaviai dažnai naudojasi tuo, kad Centrinės Azijos gyventojai nežino Lietuvoje galiojančių taisyklių ir įstatymų.
Daugelis mūsų žmonių jau yra buvę Rusijoje ir matę, kaip ten elgiamasi su emigrantais, jie atvyksta čia, jiems atrodo, kad atvyko į Europą, bet pradėję čia dirbti nebemato skirtumo – su jais elgiamasi taip pat
A. Burijevas
„Yra keletas įmonių, kurios tokiais dalykais naudojasi. Daugelis mūsų žmonių jau yra buvę Rusijoje ir matę, kaip ten elgiamasi su emigrantais, jie atvyksta čia, jiems atrodo, kad atvyko į Europą, bet pradėję čia dirbti nebemato skirtumo – su jais elgiamasi taip pat“, – sakė A. Burijevas.
Be to, diskusijos dalyviai išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad Lietuvos pareigūnai taip pat nepagarbiai atsiliepia apie migrantus iš Centrinės Azijos. Pavyzdžiui, neseniai Lietuvoje kilo skandalas dėl Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų, kai jis įžeidžiamai atsiliepė apie migrantus iš Centrinės Azijos. A. Valotka įžeidinėjo Lietuvoje dirbančius vairuotojus, kurie neva „kalba čiurkų kalba“. Pats A. Valotka patikino, kad sakė ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
„Manau ir tikiu, kad Lietuvoje yra adekvačių politikų, adekvačių atstovų, kuriems iš tikrųjų labai rūpi, kad tokių dalykų nebūtų“, – kalbėjo B. Aidarovas.
Griežtos taisyklės ir pavojus tapti nelegalu
Centrinės Azijos šalių bendrijų atstovai pastebi, kad jų tautiečiams nėra lengva įsidarbinti Lietuvoje. Norint tai padaryti, tenka sumokėti iki 2000 eurų tarpininkams, o tai šių šalių gyventojams yra milžiniška suma. Tačiau net ir ji negarantuoja darbo vietos.
Interviu LRT.lt A. Burijevas sakė, kad būsimi darbuotojai gauna laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dar būdami savo šalyje. Tuomet jie atvyksta į Lietuvą ir, jei nori dirbti, pavyzdžiui, sunkvežimio vairuotoju, turi čia išlaikyti sunkvežimio vairuotojo egzaminą. Neišlaikius egzamino, leidimas gyventi šalyje panaikinamas ir žmogus privalo išvykti iš šalies.
„Ir tokiu atveju jis netenka sumokėtų 2 000 eurų. Dauguma žmonių, žinoma, išlaiko egzaminą, bet kai kuriems tenka ir išvykti“, – apie įsidarbinimo procedūrą pasakojo A. Burijevas.
Jis pažymėjo, kad dėl streso ir aukštų reikalavimų gali iš pirmo karto nepavykti išlaikyti bandomojo važiavimo, tačiau susikirtęs asmuo yra priverstas išvykti iš šalies.
„Dauguma egzaminą išlaiko, bet jei neišlaiko, dokumentai anuliuojami ir žmogus tampa nelegalu. Turime kažkaip šią tvarką keisti, nes žmonės tokiu atveju labai daug praranda. Kiekvieną savaitę su šia problema į mus kreipiasi apie 10 žmonių: mūsų leidimas gyventi panaikintas, ką mums daryti? O variantų nėra – privalu išvykti iš Lietuvos, ir viskas“, – sakė A. Burijevas.
Su tomis pačiomis problemomis beveik kasdien susiduria ir Lietuvos kazachų bendruomenės „Nursaulė“ narė Žana Stončaitienė.
Būna atvejų, kai darbdaviui tiesiog nepatinka žmogaus veidas. Darbdavys jį atmeta ir jis turi grįžti namo
Ž. Stončaitienė
„Žmonėms suteikiamas labai trumpas laiko tarpas. Būna atvejų, kai darbdaviui tiesiog nepatinka žmogaus veidas. Darbdavys jį atmeta ir jis turi grįžti namo. Per dvi savaites jis neturi laiko ką nors pakeisti“, – sakė ji diskusijoje Tautinių bendrijų namuose.
„Turime atvejų, kai žmogus pardavė, pavyzdžiui, butą, automobilį ir paėmė paskolą. Jis juk turi grąžinti paskolą. Jis čia nieko neuždirbo, pradeda panikuoti. Tai net gali padidinti nusikalstamumą. Toks žmogus gali eiti vogti. Turime nelegalių taksi vairuotojų, jie kelia nemažai problemų vien dėl to, kad pradiniame etape buvo padaryta nepakankamai. O kai kurie žmonės išvyksta į kitas šalis ir ten taip pat gyvena nelegaliai“, – kalbėjo kazachų bendruomenės atstovė.
Ji siūlo naujai atvykusiems darbuotojams įteikti spausdintą informaciją apie jų teises ir pareigas. „Kad dar prieš gaudamas leidimą gyventi Lietuvoje žmogus jau daugiau ar mažiau išmanytų jos įstatymus ir žinotų, kur kreiptis“, – siūlė Ž. Stončaitienė.
Migracijos departamentas: procedūros keisti neketiname
LRT.lt kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu paaiškinti užsieniečių iš Centrinės Azijos šalių įdarbinimo tvarką.
Kaip paaiškino departamentas, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje užsienietis gali gauti būdamas užsienyje – tiek savo kilmės šalyje (jei joje veikia išorės paslaugų teikėjas), tiek kitoje valstybėje, kurioje veikia išorės paslaugų teikėjas, į kurio padalinį užsienietis kreipiasi. Šiuo metu tokia paslauga yra teikiama 34 užsienio valstybėse.
Tuo atveju, jei į Lietuvą dirbti atvykęs užsienietis nėra įdarbinamas darbdavio, kuris tą užsienietį pasikvietė, darbdavys turi Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytą prievolę per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvą, praėjo daugiau kaip 10 dienų.
„Gavęs šią informaciją, Migracijos departamentas naikina užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o užsienietis tokį sprendimą per 14 dienų gali skųsti teismui. Neturėdamas galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsienietis turi išvykti iš šalies. Jei užsienietis pageidauja dirbti kitos profesijos darbą, jis turi kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Šios tvarkos keisti neplanuojama,“ – rašoma žinybos komentare.
Kai užsieniečių buvimas šalyje tampa neteisėtas, jų kontrole, sulaikymu ir išsiuntimu iš šalies rūpinasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Linava“: „O gal žmogus buvo nusipirkęs vairuotojo pažymėjimą?“
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, LRT.lt paprašyta pakomentuoti Centrinės Azijos šalių gyventojų įdarbinimo situaciją, pažymi, kad sunkvežimių vairuotojų profesionalumas yra visų šalies transporto įmonių saugumo ir įsipareigojimo klientams užtikrinimo garantas.
„Bandyti kažką keisti ir suteikti galimybių pabandyti išlaikyti egzaminą antrą kartą visada galima, tačiau, jeigu vilkiko vairuotojas, kuris atvyko į Lietuvą, nėra pasiruošęs užtikrintai išlaikyti vairuotojo egzamino, tai yra akivaizdus ženklas, kad jis nėra visiškai pasiruošęs dirbti mūsų šalies transporto įmonėse“, – raštiškame atsakyme į portalo LRT.lt užklausą komentavo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Jis samprotavo, kad galbūt asmuo neišlaiko egzamino todėl, kad praeityje viską darė nelegaliai arba yra nusipirkęs vairuotojo pažymėjimą, bet neįgijęs pakankamų įgūdžių, todėl neturi tinkamos kvalifikacijos, negali iš karto išlaikyti egzamino ir gauti teisės vairuoti sunkiasvorę krovininę transporto priemonę.
„Visgi dėl to neturėtų nusiminti tolimųjų užsienio šalių piliečiai, atvykę dirbti į Lietuvos vežėjų įmones. Pasimokius, pasipraktikavus ir atnaujinus jau turimas žinias bei įgūdžius, šį egzaminą tikrai galima labai lengvai išlaikyti“, – tikino Z. Buivydas.
Jo nuomone, labai svarbu, kad tokias milžiniškas transporto priemones vairuotų tik tai išmanantys žmonės ir kad keliuose būtų kuo mažiau nelaimių. „Juk labai dažnai girdime naujienas apie apsivertusius ar nuo kelio nulėkusius vilkikus, dar blogiau – kai vilkikai susiduria su lengvaisiais automobiliais, žūsta žmonės. Taip tikrai neturėtų būti (...),“ – teigė „Linavos“ generalinis sekretorius.
Diskriminacija: „Tokia problema egzistuoja“
Komentuodamas užsieniečių diskriminacijos atvejus, Z. Buivydas sakė, kad asociacija negali kontroliuoti visų vežėjų, tačiau deda visas pastangas, kad diskriminacijos atvejų būtų kuo mažiau.
„Neneigiame, kad tokia problema egzistuoja. Priešingai, mūsų žiniomis, šiuo metu darbuotojų iš trečiųjų šalių įstatymų neišmanymu daugiausia naudojasi laikinojo įdarbinimo įmonės, kurias sąžiningai dirbantys vežėjai vadina „pašto dėžutėmis”. Tokios įmonės („pašto dėžutės“) yra fiktyviai registruotos užsienio šalyse“, – aiškino Z. Buivydas.
Jis pažymėjo, kad laikinojo įdarbinimo įmonės, neturinčios nei licencijos, nei vilkikų, žino, kad trečiųjų šalių piliečiai neišmano Lietuvos įstatymų, ir profesionalius vilkikų vairuotojus, gavusius leidimus dirbti Lietuvoje, „pernuomoja“ užsienio vežėjams.
„Bene svarbiausia yra tai, kad pasitaiko atvejų, kai Lietuvoje teisę dirbti gavę, bet per laikinojo įdarbinimo įmones į užsienį išvykę dirbti arba, kitaip tariant, „nuomojami“ trečiųjų šalių piliečiai vilkikų vairuotojai ten negauna jokių socialinių garantijų. Vairuotojams tenka dirbti viršvalandžius, nesumokami ir atlyginimai,“ – teigė asociacijos vadovas.
Pasak jo, jei sunkvežimio vairuotoją „išnuomoja“ laikinojo įdarbinimo įmonė, jis atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Pavyzdžiui, jis negauna atlyginimo už tam tikras valandas, jam netaikomas socialinis draudimas, o bet kokios teisybės paieškos paprastai būna bevaisės.
„Kodėl? Atsakymas paprastas: iš laikinojo įdarbinimo įmonių, priešingai nei iš licencijuotų transporto įmonių, nereikalaujama laikytis ES norminių aktų, reglamentuojančių krovinių bei keleivių vežimo veiklą. Laikinojo įdarbinimo įmonės neturi turėti pakankamo finansinio pajėgumo, transporto priemonių, jos nėra nuolat tikrinamos institucijų, joms nereikia tachografų, kurie fiksuotų vairuotojų darbo laiką, kaip ir kada jie dirba, ar turi viršvalandžių ir t. t.“, – aiškino situaciją Z. Buivydas.
Jis akcentavo, kad licencijuota transporto įmonė nėra linkusi sukčiauti ir pažeidinėti įstatymus, tačiau jei darbuotojas turi reikalų su laikinojo įdarbinimo įmone, jam nepavyks įrodyti, kiek valandų ir kuriuo metu jis dirbo ir pan. „Tad akivaizdu, kad ir išsireikalauti to, kas buvo žadėta, bet negauta, yra beveik neįmanoma“, – teigė asociacijos vadovas.
Z. Buivydas pabrėžė, jog „Linava“ deda visas pastangas, kad tokių įmonių sukčiavimo atvejų būtų kuo mažiau.
„Tuo tikslu asociacija kreipėsi į IRU (Tarptautinę kelių transporto sąjungą), Europos Parlamentą, prašydama imtis veiksmų tokiai veiklai pažaboti. Taip pat kreiptasi į Seimą, Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ministerijas siūlant keisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, jame numatant ribojimus ir saugiklius, kaip būtų galima sustabdyti vilkikų vairuotojų „pernuomojimą“, – teigė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius.
Lygių galimybių tarnyba: vos keli kreipimaisi
Lygių galimybių tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė pabrėžia, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją darbo santykiuose dėl tautybės, etninės priklausomybės, kilmės ir kitais Lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais.
„Visi, susidūrę su diskriminacija ar mažiau palankiu elgesiu dėl tautybės, kilmės ar kitų identifikacinių požymių, kviečiami kreiptis į mus ir gauti konsultaciją“, – sakė ji LRT.lt.
Jos teigimu, pastaraisiais metais migrantai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi tik keletą kartų, kai susidūrė su nelegaliu darbu, tačiau diskriminacijos atvejų nustatyta nebuvo. Minėtais atvejais tarnyba skundus persiuntė Darbo inspekcijai.
„Kitų atvejų, kai žmonės susidūrė su galima diskriminacija darbo vietoje, neužfiksavome“, – reziumavo M. Jurkutė.
