Įsigydami kompiuterį, telefoną ar kitą elektronikos prekę gyventojai turi sumokėti nuo kelių centų iki 11,5 euro siekiantį tuščios laikmenos mokestį. Tokį mokestį sumokame už teisę persirašyti legaliai įsigytus filmus ar muzikos įrašus į USB atmintines, kietuosius diskus ir kt.
Vis dėlto kyla klausimas, ar, keičiantis vartotojų poreikiams ir jiems vis dažniau renkantis įvairias srautinio turinio paslaugas, šis mokestis vis dar aktualus.
Straipsnis trumpai
- Daliai vartotojų renkantis srautinio turinio paslaugos, kaip kad „Telia“, „Spotify“, „YouTube“, „Netflix“ ir t.t., svarstoma, ar vadinamasis „tuščios laikmenos“ mokestis dar nepaseno.
- LRTK duomenimis, pavyzdžiui, 2019 metais Lietuvoje buvo per 20 tūkst. „Netflix“ vartotojų, o 2021 m. pirmąjį pusmetį šis skaičius jau pasiekė 65 tūkst.
- Lietuvos skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos vadovas tvirtina, kad dėl pasikeitusių vartotojų įpročių šis mokestis iš esmės yra pasenęs, o moraline prasme išvis neturėjo atsirasti.
- Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „AGATA“ direktorė tvirtina, kad šis mokestis reikšmingai prisideda prie kūrėjų finansinės gerovės, , atlygindamas autoriams už jų kūrinių kopijavimą.
Simboliškai sumokame
Prieš daugiau nei dešimtmetį buvo įvestas kompensacinis atlyginimas autoriams, kitaip dar vadinamas tuščios laikmenos mokesčiu.
Šis mokestis taikomas garsą ir vaizdą įrašyti leidžiančioms tuščioms laikmenoms (USB atmintinėms, atminties kortelėms, kietiesiems diskams ar pan.) ir atmintį turintiems įrenginiams (kompiuteriams, mobiliesiems telefonams, televizoriams, TV priedėliams, žaidimų konsolėms, skaitmeniniams ir analoginiams garso ir vaizdo leistuvams ir pan.).
Tokio mokesčio logika buvo grindžiama teise vartotojams persirašyti legaliai įsigytus įrašus į asmenines laikmenas ir siekiant kompensuoti praradimus šių kūrinių autoriams. Pavyzdžiui, internete nusipirktą muzikos albumą galima klausyti ne tik per kompiuterį, bet jį nusikopijuoti į USB atmintinę.
Taigi, dėl šios priežasties perkant kompiuterius, mobiliuosius telefonus ar kitą panašią techniką į galutinę kainą yra įskaičiuojamas simbolinio dydžio mokestis.
Kompensacinis atlyginimas priklauso nuo įrenginio talpos dydžio. Atsižvelgiant į tai, kiek kūrinių kopijų į įrenginį ar laikmeną galima perkelti, pirkėjas sumoka nuo 0,14 euro iki 11,58 euro siekiantį kompensacinį atlyginimą.
Pavyzdžiui, už 8 GB USB atmintinę mokama 0,14 euro, už 256 GB talpą – 2,02 euro, o už kietąjį diską su didesne nei 1 TB atmintimi – 2,89 euro.
Mobiliajam telefonui su 256 GB atmintimi taikomas 4,34 euro mokestis, kompiuteriams patvirtintas fiksuotas 5,79 euro, o planšetiniams kompiuteriams ir žaidimų konsolėms – 4,34 euro mokestis.
Nors įvedant šį mokestį netilo diskusijos dėl jo teisėtumo ir kitų aspektų, Kultūros ministerija tvirtino, jog taip autoriams suteikiama galimybė daugiau užsidirbti.
Vis dėlto daugumai gyventojų renkantis vis išmanesnius minėtų produktų naudojimo būdus, t. y. dalis filmus žiūri tokiose platformose kaip „Netflix“ ar HBO, o muzikos klausosi „Youtube“ ar „Spotify“, kyla klausimas, kiek toks mokestis vis dar atitinka šių dienų realijas.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovo Andriaus Katino teigimu, 2019 metais Lietuvoje buvo jau per 20 tūkst. „Netflixo“ vartotojų, 2020 m. – apie 40 tūkst., o 2021 m. pirmąjį pusmetį šis skaičius pasiekė 65 tūkst. vartotojų.
Tiesa, nepaisant legalių platformų, piratavimas, nuo kurio bene labiausiai nukenčia autoriai, nes čia nelegaliai nugula jų kūriniai, šalyje ir toliau išlieka.
„2023 m. nuo sausio iki rugsėjo vienas interneto vartotojas piratinėse svetainėse Lietuvoje apsilankė vidutiniškai 95,75 karto“, – teigia A. Katinas.
Nueita paprasčiausiu keliu?
Vertindamas tuščios laikmenos mokestį apskritai, Lietuvos skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Dirma apibūdina jį kaip savotišką kaltumo prezumpciją.
„Jūs, vartotojai, iš esmės esate šiek tiek vagys, vagiate kūrinius, todėl sumokėkite“, – dėsto V. Dirma.
Jis sutiko, kad šis mokestis yra iš esmės pasenęs dėl pasikeitusių paslaugų ir vartotojų įpročių. Skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos atstovo manymu, kai reguliavimas nespėja su technologijomis, pasenusios nuostatos dar ir trukdo joms plėtotis.
„Taip jau, deja, būna, kai norima kuo daugiau visko reguliuoti“, – pastebi V. Dirma.
„Mokestis yra pasenęs techniškai, o morališkai jis išvis neturėjo atsirasti“, – taip pat priduria V. Dirma.
Tuo metu, kai mokestis buvo įvedamas, V. Dirmos manymu, buvo nueita paprasčiausiu keliu, kuris, jo žodžiais, „neturi jokios įtakos svarbiausios problemos – piratavimo ir nelegalaus turinio – sprendimui“.
„Edukacija, prieinamas ir patogiai pasiekiamas turinys bei tikslinės priemonės prieš nelegalaus turinio platinimu užsiimančius asmenis, grupes“, – akcentuoja V. Dirma.
Jis taip pat tvirtina, kad pati technologijų pramonė jau išsprendė prieinamo ir patogaus legalaus turinio klausimą.
„Srautinio turinio paslaugos, kaip kad „Telia“, „Spotify“, „YouTube“, „Netflix“ ir t. t., prieinamos iš bet kur, bet kokiame įrenginyje su visu katalogu už kelis eurus per mėnesį, yra nepalyginamai patogiau už visokius atsisiuntimus, laikmenas ir panašiai“, – antrina V. Dirma.
Mokestis yra pasenęs techniškai, o morališkai jis išvis neturėjo atsirasti.
V. Dirma
Vien šiemet – 3,4 mln. eurų
O štai Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė laikosi kitokios nuomonės ir tvirtina, kad kompensacinis atlyginimas itin reikšmingai prisideda prie kūrėjų finansinės gerovės, atlygindamas autoriams už jų kūrinių kopijavimą.
„Vien šiemet muzikantus, aktorius, įrašų gamintojus, autorius bei filmų prodiuserius pasiekė per 3,4 mln. eurų. Tai yra didžioji surinkto kompensacinio atlyginimo dalis, kurią teisių turėtojams paskirsto kolektyvinio administravimo organizacijos – AGATA, AVAKA, asociacija LATGA.
Papildomai pagal <...> įstatymą 10 proc. kompensacinio atlyginimo yra skiriama kolektyvinio administravimo organizacijų kūrybinių, šviečiamųjų ir teisių apsaugos programų įgyvendinimui“, – komentuoja A. Begetė.
Jos aiškinimu, kūrėjus ši suma pasiekia per įvairias kūrybinį potencialą skatinančias priemones bei profesinio tobulėjimo sąlygas sukuriančias veiklas – įvairias edukacines ir kvalifikacijos kėlimo veiklas, muzikos sklaidos iniciatyvas ir kt.
Likę 10 proc. yra skiriami Lietuvos kultūros tarybos koordinuojamai Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, kuria, pasak A. Begetės, siekiama skatinti teisėtą kūrinių naudojimą ir ugdyti pagarbą autorių teisėms bei stiprinti atsakingą visuomenės požiūrį į intelektinę nuosavybę.
Kompensacinio atlyginimo lėšomis taip pat blokuojami neteisėtą turinį naudojantys interneto portalai. Šią veiklą pavesta vykdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.
„Taigi vadinamasis tuščios laikmenos mokestis prisideda prie kūrėjų gerovės ne tik finansiškai, bet ir skatina juos kurti, kartu ugdo ir stiprina pagarbų ir atsakingą visuomenės požiūri į intelektinę nuosavybę“, – pabrėžia A. Begetė.
Paklausta, ar toks mokestis, jos manymu, vis dar yra reikalingas, turint omenyje dabartinius vartotojų įpročius, A. Begetė sutinka, kad įvairios turinio platformos keičia tradicinį supratimą apie tuščios laikmenos mokesčio poreikį, bet, asociacijos vadovės tvirtinimu, nesumažina jo aktualumo.
„Legalių platformų abonentų ir prenumeratorių skaičius nuolat didėja, siūlomos paslaugos plečiasi, atsiranda vis daugiau papildomų funkcijų, kurios didina vartojimo ir kopijavimo mastus.
Net ir legalios platformos leidžia savo vartotojams į įrenginius atsisiųsti dainas, filmus ar serialus, taip suteikdamos galimybę platformos naudotojui pasiekti vaizdo ar muzikos įrašus bet kuriame įrenginyje nepriklausomai, jis turi interneto ryšį ar ne“, – atkreipia dėmesį A. Begetė.
Tuščios laikmenos mokestis prisideda prie kūrėjų gerovės ne tik finansiškai, bet ir skatina juos kurti.
A. Begetė
Kalbant apie dabartinius vartotojų įpročius, anot A. Begetės, svarbu atsižvelgti ne tik į dažną naudojimąsi legaliomis platformomis, bet ir kintantį santykį su išmaniosiomis technologijomis ir jų naudojimu.
„Esame pripratę prie vaizdų kultūros, todėl mums tapo įprasta savo įrenginiu filmuoti patinkančio atlikėjo koncertą, galerijose fotografuoti meno kūrinius ar nufilmuoti vaizdo įrašą su fone skambančia muzika.
Visa tai galbūt liks tik mūsų telefone, bet mes tą medžiagą galime persikelti ir išsisaugoti kompiuterio ar kietojo disko atmintyje“, – pastebi asociacijos AGATA vadovė.
Beje, dėl besikeičiančių technologijų, pasak jos, kinta ir tradicinis supratimas, kad gali būti kopijuojama tik į kompiuterius, mobiliuosius ar laikmenas. „Pavyzdžiui, debesijos paslaugos – tai dar viena sritis, kuri turi būti vertinama kaip tuščia laikmena“, – pažymi A. Begetė.
Mokesčio tiesiogiai su piratavimu nesieja
Vertindama piratavimo situaciją šalyje, A. Begetė neslėpė, kad ji vis dar išlieka sudėtinga, tačiau pabrėžė, kad kompensacinis atlyginimas savaime nėra su tuo susijęs.
„Tai nėra priemonė, skirta kūrėjų patiriamai žalai kompensuoti, kai jų kūriniai yra naudojami nelegaliai. Įstatymu įtvirtinta, kad teisių turėtojai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už išimtinai teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio kopijavimą“, – nurodė ji.
Vis dėlto dalis surinkto kompensacinio atlyginimo lėšų yra skirtos neteisėtą turinį naudojantiems interneto portalams blokuoti. Šią veiklą pavesta vykdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.
„Taip pat dalis lėšų skiriama Lietuvos kultūros tarybos koordinuojamai Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, skirtai nelegalaus turinio vartojimui mažinti ir sąmoningumui ugdyti“, – sako A. Begetė.
Asociacijos AGATA užsakymu šių metų pradžioje nepriklausomų tyrimų bendrovės „Spinter Research“ atliktos apklausos duomenimis, respondentai kaip vieną iš šaltinių kopijavimui rinkosi nelegalias platformas. Prioritetas yra legalaus turinio pasirinkimas, bet vis dėlto antras pagal populiarumą šaltinis, anot A. Begetės, vis dar išlieka nelegalūs portalai.
Akcentuoja platformas
Advokatų profesinės bendrijos „Čerka ir Partneriai“ advokatas Paulius Čerka sutinka, kad tuščios laikmenos mokestis iš dalies senstelėjęs, mat buvo įvestas dar prieš dešimtmetį, tačiau „privačių kopijų darymo“ klausimą tuo metu, kai buvo įvestas, sprendė.
„Ar tai aktualu šiandien? Mažai aktualu, tačiau tai nereiškia, kad tai kaip nors prieštarauja dabartinei situacijai. Mes vis dar turime laikmenas, kompiuterius, perkeliame dainas iš vieno į kitą, bet tiesiog tai jau nėra prioritetinė problema“, – komentuoja teisininkas.
Anot jo, visuomenė iki šiol menkai supranta, kam šis mokestis skirtas. „Muzikinio kūrinio perrašymas sau į kompiuterį, diską ar į kitą laikmeną nėra savaime suprantamas. Tai yra tam tikras veiksmas, kuris turi būti kompensuotas autoriui“, – LRT.lt sako P. Čerka.
P. Čerka sako, jog esminis klausimas šiandien yra, kiek pačios platformos užtikrina autorių teises.
„Taip, autorius turi susitarti, platforma turi nusistatyti sąlygas, kiek to užmokesčio autoriui bus sumokėta, ir tai turi būti teisinga. O kas yra teisinga, <...> šitas klausimas labai aktualus ir daug diskutuojamas“, – pastebi jis.
