Valstybės kontrolė nustatė, kad gyventojai ir verslas skirstomųjų tinklų operatoriui (ESO) už elektrą permokėjo 160 mln. eurų. Tą leidęs rinkos reguliuotojas sako, kad vartotojams skriaudos nebus, nes pinigus atgaus kartu su palūkanomis. Grąžinti visą sumą ESO žada per 15 metų. Dalis pinigų jau panaudoti dividendams išsimokėti.
ESO ne tik keičia skaitiklius į išmaniuosius, bet atnaujina ir elektros tinklą. Pinigai tam – iš vartotojų. Skirstymo kaina yra viena dalių, sudarančių galutinę elektros kainą.
Valstybės kontrolė nustatė, kad 2018-2021-aisiais visi 1,8 mln. vartotojų bendrovei ESO bendrai permokėjo 160 milijonų eurų. Vienam vartotojui vidutiniškai teko 89 eurų suma.
„Kažkam tai didelė [suma], kas suvartoja šimtą, gal mažiau kilovatvalandžių per mėnesį“, – sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
„Būtent pagal faktinį sunaudotą elektros kiekį per mėnesį ir yra paskaičiuojamas skirstymo tarifas, ta dalis. Jeigu, pavyzdžiui, vartotojas suvartoja 100 kilovatvalandžių per mėnesį, tai jo permoka jam per šituos metus yra 19 eurų“, – aiškina ESO atstovė Rasa Juodkienė.
Skirstymo kainą nustato rinkos reguliuotojas. Jo vadovas sako, vartotojams išvis nebus skriaudos, nes permoka sugrįš kartu su palūkanomis.
„Kiekvienais metais iki bus grąžinama šita suma, bus skaičiuojamos palūkanos. Ir vartotojas realiai, įvertinant pinigų kainą laike, finansiškai nenukenčia“, – tikina Energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
Energetikos ministro teigimu, už elektros skirstymą žmonės permokėjo, bet daugiau atgavo iš kitur – iš elektros perdavimo. Ši dalis esą irgi įeina į galutinę elektros kainą.
„Praeitais metais „Litgrid“ iš savo perkrovos lėšų sumokėjo, sakykim, sumažino tarifą 142 mln. eurų. Tai tos sumos beveik sutampa“, – teigia ministras Dainius Kreivys.
160 mln. eurų ESO neinvestavo. Bendrovės teigimu, nebuvo rangovų. Energetikos ekspertas sako, suprantama, nes metai buvo sunkūs: krizė, infliacija, suplanuoti projektai tapo per brangūs.
Tačiau Valstybės kontrolei labiausiai užkliuvo laikas, per kiek visa permokos suma bus grąžinta vartotojams – 15 metų. Grąžinimas pradėtas pernai, kol kas žmonės atgavo 6 mln. iš 160.
„Ta suma bus išdėstyta, tačiau netolygiai. Liūto dalis atiteks paskutiniams 5 metams. <...> Tai mes ir kritikuojam tai, kad nėra nustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų aišku, kodėl atidėtas tas grąžinimas būtent 15 metų“, – pabrėžia Valstybės kontrolės 3-iojo departamento vadovas Mindaugas Šalčius.
„Akivaizdu, kad šitą sumą grąžinti per vienerius metus ar dvejus metus yra praktiškai neįmanoma, todėl buvo rastas kompromisas su bendrove, kad šita suma gali būti grąžinta per ilgesnį negu vienerių metų laikotarpį“, – kalba R. Pocius.
Reguliuotojo teigimu, ESO neuždrausta pinigus grąžinti anksčiau, dėl to žada kalbėti su įmone. ESO ankstinti datos kol kas neplanuoja.
Elektros tinklas nusidėvėjęs
Valstybės kontrolė turi priekaištų dėl elektros tinklo būklės, nustatė, kad jis beviltiškai pasenęs.
„Pasenęs ir nusidėvėjęs tinklas turi įtakos tam, kad laikas nuo laiko mes visi, vartotojai pabūname be elektros“, – pabrėžia M. Šalčius.
Jam antrina ir energetikos ekspertas.
„Vėjas papūtė smarkesnis ir turime daug vartotojų, kurie atsijungė. Ten šimtais, tūkstančiais atjungta. Sako, tai kodėl negalime sutvarkyti? Kodėl negalime daugiau kabelio nutiesti? Tai čia yra problema“, – dėsto V. Jankauskas.
Ministro teigimu, nusidėvėjęs tinklas nebūtinai reiškia, kad jis veikia blogai. Investuojama ten, kur reikia. O Valstybės kontrolės išvados esą prieštarauja viena kitai.
„Valstybės kontrolė vienoje vietoje mini, kad mūsų tinklas yra beviltiškai nudėvėtas ir kad į jį reikia investuoti, o iš kitos pusės sako, reikia viską sugrąžint žmonėms ir neinvestuot“, – sako D. Kreivys.
Kontrolieriai taip pat konstatuoja, kad liberalizuojant rinką, tiekėjai į ją įleisti per lengvai. Nelikus „Perlo energijos“, valstybė patyrė daugiau nei 4 mln. eurų nuostolį, nes mokėjo kompensacijas jo klientams. Pinigus VERT bando atgauti per teismą.
