Privačių fondų valdytojai džiūgauja – pernykštis beveik 14 proc. nuosmukis jau beveik pamirštas. Jų teigimu, šiemet pavyko uždirbti visiems II pakopoje senatvei kaupiantiems žmonėms. Visgi Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka optimizmu netrykšta. Esą pensijų fondų grąža dar gerokai atsilieka nuo augančių atlyginimų ir „Sodros“ pensijų.
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis pranešė, jog nuo metų pradžios pensijų fondai kaupiantiems gyventojams uždirbo vidutinę 8,3 proc. grąžą.
„Matome, kad jos (grąžos – LRT.lt) yra tikrai geros, solidžios. Pažiūrėjus nuo Gyvenimo ciklo fondų pradžios, jauni žmonės, kuriems iki kaupimo liko 20–25 metai, nuo 2019 metų yra uždirbę per 50 proc. didesnę grąžą“, – spaudos konferencijoje žurnalistams tvirtino T. Gudaitis.
Taip pat skaitykite
Maždaug prieš pusmetį sakęs, kad II pensijų pakopa žlugusi, o rezultatai – skandalingai blogi, ekonomistas R. Lazutka tvirtina ir dabar savo nuomonės nepakeitęs. „Tų fondų valdytojai blogas naujienas sugeba parduoti kaip geras“, – aiškina jis.
Tų fondų valdytojai blogas naujienas sugeba parduoti kaip geras
R. Lazutka
„III ketvirtį Lietuvoje yra smukimas. (...) I-II ketvirtį (vidutinė grąža – LRT.lt) buvo 8,72 proc., dabar liko 8,3 proc. (...) Jeigu vertintume praeitų metų nuosmukį beveik 14 proc., tai skaičiuojame labai paprastai: jeigu žmogus turėjo 100 eurų, (...) liko 86. Tie 86-i šiais metais paaugo apie 8 proc. ir dabar yra 93. Reiškia, praeitų metų pradžioje buvo 100 eurų, dabar yra 93 eurai“, – dėsto LRT RADIJO pašnekovas.
Pasak jo, LIPFA skelbiami rezultatai nuviliantys ir atsižvelgus į tai, jog per šį laikotarpį tiek žmonių atlyginimai, tiek iš „Sodros“ gaunama pensija vietoje nestovėjo.
„Atlyginimai augo maždaug po 10–12 proc., (...) panašiai yra ir su „Sodros“ pensijoms. Taigi, apie šitą laikotarpį kalbant, (...) visų metų rezultatas yra prastas. (...) Praeitų metų didelis nuosmukis tikrai nekompensuotas, o viskas eina į priekį, nestovi: ir kainos auga, ir atlyginimai auga, ir „Sodros“ pensijos auga“, – tvirtina R. Lazutka.
Praeitų metų didelis nuosmukis tikrai nekompensuotas, o viskas eina į priekį, nestovi: ir kainos auga, ir atlyginimai auga, ir „Sodros“ pensijos auga
R. Lazutka
LIPFA vadovas T. Gudaitis savo ruožtu ragina į pensijų kaupimą žiūrėti iš ilgesnės perspektyvos, o ne „skaičiuoti mėnesius ir dienas“. Esą įvertinus laikotarpį nuo 2019 m., matosi „tikrai dideli augimai ir didelės grąžos“.
„Tas [jaunas] žmogus, kuris 2019 m. pradžioje investavo 100 eurų, dabar, įskaitant ir tą praėjusių metų kritimą, ir šių metų atšokimą, (...) turi nei daug, nei mažai – 154 eurus. Vidutinė grąža yra praktiškai 45 proc. – vidutiniškai žmogus vietoje 100 turi 145 eurus.
Tas [jaunas] žmogus, kuris 2019 m. pradžioje investavo 100 eurų, dabar, įskaitant ir tą praėjusių metų kritimą, ir šių metų atšokimą, (...) turi nei daug, nei mažai – 154 eurus
T. Gudaitis
Mes kalbame apie 4-ių, nepilnai 5 metų laikotarpį. Jeigu mes pasižiūrėtume į visą 20 metų laikotarpį, tai bendrai žmonės II pensijų pakopoje turi sukaupę arba gavę naudos daugiau nei 1,8 mlrd. eurų daugiau, negu buvo pervesta“, – aiškina T. Gudaitis.
Visgi ir tokie argumentai R. Lazutkos neįtikina. Esą milijardai skamba gerai, tačiau reali nauda gyventojams per 20 metų ryškiai nepasijautė.
„Nė vienas žmogus negaus milijardo – jis gaus tam tikrą sumą, kurią jam tenka lyginti su uždirbta alga, nes pensija turi pakeisti prarastą algą, kai žmogus nebedirba. Jeigu žiūrėtume į augimą per 20 metų, tai atlyginimai augo vidutiniškai 8 proc., o vidutinė pensijų fondų grąža buvo 4 proc. Tai vis tiek yra didžiulis atsilikimas.
Jeigu mes pasižiūrėtume į visą 20 metų laikotarpį, tai bendrai žmonės II pensijų pakopoje turi sukaupę arba gavę naudos daugiau nei 1,8 mlrd. eurų daugiau, negu buvo pervesta
T. Gudaitis
(...) Sakoma, kad jauni žmonės labai daug laimi, bet yra labai prastai. Štai paskelbti rezultatai, kad yra 2,8 proc. augimas turto išsaugojimo fonde. O ką reiškia toks procentėlis, (...) kai „Sodros“ pensija auga ir atlyginimai auga 12 proc.? Tai tiesiog ten turtas nėra išsaugomas“, – teigia VU profesorius.
Atsižvelgiant į tai, anot R. Lazutkos, būtina suteikti gyventojams daugiau galimybių patiems rinktis, kaupti ar ne, sudaryti sąlygas iš fondo išsiimi tam tikrą jau sukauptą sumą.
„Kurie nori, tegul kaupia, kiek jie susikaups – jų problema. Bet jie turėtų turėti įvairius pasirinkimus – kaupti, nekaupti, kaupti pensijų fonduose, kaupti kur nors kitur. (...) Nereikėtų žmonių pririštų laikyti. Jie yra įviliojami su įvairiausiais tokiais optimistiniais pažadais, jie nesiskaičiuoja, o paskui, sulaukę senatvės, nusivilia.
(...) Dėl atsiėmimo yra labai aktualus dabar klausimas, kada yra tokios didelės palūkanos. Žmonės, pasiėmę paskolas būstui, vartotojiškas paskolas, moka didžiules palūkanas. (...) Jie turi tą sukauptą sumą pensijų fonde, žinoma, jiems būtų racionalu dabar tą sumą paimti ir apmokėti dalį paskolos. (...) Tai tas atsiėmimo klausimas irgi vertas dėmesio“, – tvirtina ekonomistas.
Tuo tarpu T. Gudaitis iš LIPFA aiškina, kad R. Lazutka, lygindamas pensijų fondų grąžą su kaupimu „Sodroje“, elgiasi „nenuoširdžiai“, mat kaupimas pensijų fonduose šalyje veikia gerokai trumpiau.
„Dabartinė sistema, kai pensininkai skursta, (...) tie, kurie negalėjo kaupti 40 metų, o tik dirbo ir mokėjo mokesčius, (...) nėra gera. (...) Tam ir buvo sukurti instrumentai – valstybės paskatinimas prisidėti kaupti papildomai, darbdaviams prisidėti, ne tik žmogui, kad ta mūsų pensija sudarytų apie 70 proc. buvusių pajamų. Tokiu atveju, kuomet sistema kaupiamoji veiktų 40 metų ir nesikištume taip dažnai, pamatytume tikrai visai kitus skaičius.
(...) Dabar gerbiamas procesorius lygina 35–40 metų kaupimą „Sodroje“ su keliolikos metų kaupimu II pakopoje ir sako: nieko žmogus nesukaupė. Na, galbūt ne iki galo nuoširdus toks palyginimas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
