Dalis žmonių susirgę nežino arba pamiršta, kad „Sodrai“ reikia pateikti neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką. To nepadariusieji gali labai nustebti pastebėję, kad išmoka į banko sąskaitą taip ir neateina. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė LRT.lt portalui teigė, kad iš tiesų darbuotojams gana painu „Sodros“ sistemos labirintuose susigaudyti, kaip ir kokias išmokas jie gali gauti.
Darbingo amžiaus vilnietis Jonas pasijutęs prastai kreipėsi į gydymo įstaigą. Rezultatas – žarnyno uždegimas ir 4 dienų nedarbingumo pažymėjimas.
Grįžęs į darbą Jonas dalies atlyginimo už 2 nedarbingumo dienas (pirmąsias 2 apmoka darbdavys) laukė iš „Sodros“, tačiau taip ir nesulaukė. Pasirodo, pirmą kartą gavus biuletenį, dėl išmokos gavimo privaloma kreiptis į „Sodrą“.
„Pražiopsojau ir dėl išmokos į „Sodrą“ kreipiausi praėjus daugiau nei metams po ligos. Kažkaip buvau užmiršęs, pinigų netrūko. Tačiau sužinojau, kad išmokos negausiu, nes praėjo daugiau nei metai nuo sirgimo, o kadangi man tai buvo pirmasis biuletenis, turėjau „Sodrai“ pateikti prašymą dėl išmokos gavimo.
Dėl to šiek tiek pikta. Ubagu netapsiu, bet kada valstybinėms institucijoms esi skolingas, tai pinigus nurašo nepaklausę. Kada tau skolingi – nepaklaus, aiškinkis pats. Neišsiaiškinsi – liksi be pinigų. Va taip va, jaučiuosi kaip durnius, bažnyčioje mušti gavęs“, – juokavo Jonas.
Anot I. Ruginienės, gyventojams paprasčiausiai trūksta informacijos. Darbdavys nieko nepasako, o gydytojas išrašo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir paleidžia namo. Toliau jau pačiam žmogui reikia išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų viską reikia padaryti. O ne kiekvienas turi stiprų kompiuterinį raštingumą, kad viską išsiaiškintų per kelias minutes, sako pašnekovė. Darbuotojams reikėtų paprastai ir aiškiai pateikti informaciją.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės teigimu, skundų dėl išmokėjimų nepasitaiko, bet klausimų kelia pati sistema. Tiesa, žmonėms kyla sunkumų planuojant savo finansus, mat, užsitęsus nedarbingumui, neaišku, kada „Sodra“ ketina pervesti išmokas.
„Ne visada aišku, kokius veiksmus atlikti. Gal ir tie nedarbingumo lapeliai yra gana sudėtingas dalykas. Pirmiausia turi užsirašyti pas gydytoją, tai nueini kryžiaus kelius, kad gautum išmoką, irgi reikia nemažai pastangų įdėti. Dar žmonės skundžiasi, kad neaiški data, kada išmokės išmoką, priklauso nuo to, kada pateiki prašymą, tai gali būti ir tą patį mėnesį, ir jau kitą.
Jei sergi, tai kurį laiką netenki pajamų, nes kol „Sodra“ sureaguoja ir paskiria išmoką, praeina kuris laikas. Išeina taip, kad darbdavys tau nemoka, nes sergi, o jis moka tik už pirmas dvi dienas, o vėliau jau „Sodra“. Laikotarpis gana sudėtingas darbuotojams, nes būna taip, kad tenka laukti pinigų, o ne kiekvienas turi finansinę pagalvę, kai kas gyvena nuo algos iki algos. Nelabai malonu sirgti, ypač jei tai užtrunka ilgiau nei dvi dienas“, – dėstė I. Ruginienė.
Kas gali gauti ligos išmoką?
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškino, jog ligos išmoką už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos darbo grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą neatsižvelgiama, šią išmoką gauna kiekvienas dirbantysis. Darbdavys turi mokėti ne mažiau kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Norint ją gauti, reikia būti apdraustam – turėti darbo ar tarnybos santykius. Pirmąją ligos dieną svarbu būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba 6 per paskutinius 24 mėnesius.
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite ar reikės slaugyti sergantį vaiką, prašymą galima pateikti bet kada. Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, daugiau nieko nebereikės daryti.
„Kartą pateiktas prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams. „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos“, – pakomentavo „Sodros“ atstovė.
Norint pateikti prašymą, reikia prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams naudojantis el. parašu, el. bankininkyste arba e. valdžios vartais.
Tuomet turite pasirinkti skiltį Prašymai -> Susirgau arba slaugau šeimos narį -> Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1 ir jį užpildyti. Paspausti „Pateikti“.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?
M. Kozič atkreipė dėmesį, jog ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.
Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2023 m. rugsėjį, vertinamos 2023 m. gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos.
„Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal žmogaus pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui. Tai gali būti darbo pajamos, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos“, – paaiškino M. Kozič.
Ji įvardijo, jog ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jei nustatyta profesinė liga arba nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, ligos išmoka siekia 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Nuo ligos išmokos gyventojas dar moka 15 proc. GPM ir 6,98 proc. PSD įmokas.
„Vidutinė vienos dienos ligos išmoka šiuo metu yra apie 42,9 euro, vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis – 9,8. Ligos išmokos dydis nepriklauso nuo jos mokėjimo trukmės. Ligos ar traumos atveju ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo dienos. Jeigu asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi trumpiau nei 14 kalendorinių dienų, ligos išmoka mokama pasibaigus laikinajam nedarbingumui už visą laikotarpį. Jeigu laikinojo nedarbingumo trukmė viršija 14 kalendorinių dienų, ligos išmoka mokama už kiekvieną praėjusį ne trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų laikotarpį“, – aiškino „Sodros“ atstovė.
M. Kozič nurodė, jog ligos išmokos turi savo „grindis“ ir „lubas“. Tai reiškia, kad išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno gavėjo draudžiamųjų pajamų, tačiau yra nustatyti mažiausi ir didžiausi išmokų dydžiai, susiję su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU) šalyje.
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Nuo liepos mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 226,74 euro. Minimali vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei 10,85 euro (buvo 10,51 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis nei minimali riba.
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2 417,73 euro. Dienos maksimali išmoka – 115 eurų.
Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį yra 2 568,89 euro, o dienos – 123 eurai.
Nedarbingumo metu pramogauti negalima
Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, gydytojas turi supažindinti pacientą su paskirtu gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikinojo nedarbingumo metu.
Kaip įvardijo „Sodros“ atstovė, kai žmogus nesilaiko gydytojo nurodymų ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimu.
Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimų apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Savarankiškai dirbantys žmonės turi teisę į išmoką, tačiau ją suteikia ne PSD
M. Kozič atkreipė dėmesį, jog privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimas nesuteikia teisės gauti ligos išmoką. PSD įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys.
PSD reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita. Tačiau mokėdamas PSD įmokas žmogus neįgyja socialinio draudimo stažo ir teisės į socialinio draudimo išmokas.
„Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas“, – teigė M. Kozič.
Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų sausį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2024 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2023 metus.
Kad taip nenutiktų, „Sodros“ atstovė pataria VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį. Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.
„Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą rugsėjo mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už rugpjūčio mėnesį“, – paaiškino M. Kozič.
