Jokūbo Račkausko šeimos ūkyje Tauragės rajone, Alijošiškės kaime, įgyvendinama strategija nuo lauko iki stalo. Ekologinį ūkį „Žaliasis ūkis“ puoselėjantys Račkauskai užaugintą produkciją perdirba.
Iš ekologiškai auginamų kviečių daromi miltai, grūdus mala iš Austrijos atsivežtas sertifikuotas medinis girninis malūnas. Iš ekologiškų miltų yra kepama bemielė duona ir kiti duonos bei pyrago gaminiai, daromi viso grūdo makaronai.
Kaip LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ sakė ekologinio ūkio šeimininkas J. Račkauskas, toks ūkininkavimo modelis patrauklus dėl galimybės taupiau ir tvariau dirbti.
„Kai tu pats užsiaugini sau žaliavą ir gali ją perdirbti vietoje, susitaupo labai daug žaliavų, transportavimo išlaidų. Tą per edukacijas kalbame ir su žmonėmis, kad vystome nuo lauko iki stalo filosofiją bei taip mažiname ir anglies dvideginio emisijas, paliekame mažesnį pėdsaką mūsų aplinkoje“, – sakė ekologas J. Račkauskas.
Produkcija gaminama iš malūne gautų miltų
Maisto technologijų ir inžinerijos specialybę baigęs ir su šeima ūkininkaujantis J. Račkauskas tikina, kad viskas prasideda nuo ekologiškai auginamų kviečių, avižų. Vėliau nuimtas derlius sandėliuojamas ir pagal poreikį vežamas į nuosavą malūną, kuriame malami grūdai tampa miltais, o iš jų gaminami įvairiausi kepiniai – bemielė duona, pyragai, bandelės. Taip pat gaminami ir makaronai. Per edukacijas žmonės ūkyje gali pamatyti visą grūdo kelią, neretai lankytojams nuostabą kelia ir pats malūnas.
„Mūsų malūnas nėra didelis, jis yra parvežtas iš Austrijos. Daug kas per edukacijas pamato ir sako, kad labai mažas, medinis, žaislinis, bet esmė, kad jis yra girninis. Malūną su girnomis pasirinkau todėl, kad taip malant grūdus miltai neužkaista ir mes išsaugome visas aromatines medžiagas“, – akcentavo ūkio šeimininkas Jokūbas.
Mediniame malūne gaunami miltai yra kelių skirtingų frakcijų. Kaip sako ūkio šeimininkas, įdomu tai, kad šiame procese nelieka nereikalingų atliekų.
„Mes turime tris frakcijas: smulkūs, ekstra miltai su sėlenomis, manai su sėlenomis ir per malūno galą išeina sėlenos ir šiukšlelės (lukštai tie stambesni iš javų), jie išeina lauk, nes girnose nesusimala. Turėtume įsigyti dar ir papildomus atsijojimo sietus, kad galėtume ir tas sėlenas pasiimti, naudoti jau ir maistui. Dabar tas sėlenas, kurios išeina iš malūno galo, mes grąžiname atgal į ūkį vištoms lesinti arba parduodame kitiems ūkininkams“, – sakė jis.
Malūnas per dieną gali sumalti apie pusę tonos grūdų. Kaip teigia Jokūbas, tokio malūno visiškai pakanka jų ūkio derliui apdoroti.
„Tie 500 kilogramų pasiskirsto per frakcijas. Pirmą frakciją naudojame bemielės duonos gaminiams, vidurinę, ekstra miltų, naudojame makaronų gamybai, o manus su sėlenomis dar grąžiname atgal į malūną, permalame ir gauname jau aukščiausios rūšies miltus, iš kurių kepame bandeles, nes reikia to purumo. Taip pat tuos manus su sėlenomis permalę gauname jau švarias sėlenas, tada jau galime ir sėlenų košes virti“, – apie miltų gavimo procesą pasakojo Jokūbas.
Produkcija gaminama šviežiai pagal poreikį
Siekiant išsaugoti kokybę, produkcija šiame ūkyje yra gaminama pagal užsakymus. Tik pastebėjus produkcijos sumažėjimą, imamasi gaminti naują.
„Jeigu kalbame apie makaronus, jų pasigaminame daugiau, nes tai ilgo galiojimo produktas. Kai jau matome, kad mažėja likučiai, tada pasiimame iš malūno mums reikalingą frakciją makaronų gamybai ir juos darome su vienu įrengimu – turime ekstruderį (stūmoklinį presą), gaminame volcavimo principu, tai galime forminius makaronus gaminti arba tuos tagliatelli, tokius pailgus, plokštesnius“, – apie makaronų gamybą pasakojo vyras.
Kaip sako J. Račkauskas, norint pagaminti kokybiškus makaronus, svarbu leisti jiems išdžiūti.
„Makaronus dedame į dėžutes ir džioviname apie tris paras žemoje temperatūroje nuo 23 iki 25 laipsnių. Svarbu ir sausa erdvė, kad nebūtų viršytas drėgmės santykinis kiekis. Siekiame, kad makaronai džiūtų iš lėto, tolygiai, nes kitaip išvirus jie gali sutežti“, – sakė makaronus gaminantis Jokūbas.
Tokią ūkio koncepciją Račkauskų šeimai pavyko įgyvendinti pasinaudojus paramos galimybėmis. Ūkininko Jokūbo teigimu, tai buvo didelis paskatinimas.
„Dalyvavau Nacionalinės mokėjimo agentūros projekte „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ir gavus paramą buvo įsigytas malūnas, makaronų gamybos įrengimai. O pačias patalpas jau savo lėšomis įsirengėme“, – apie paramos svarbą ūkio veikloje kalbėjo ūkininkas.
Gaminamą produkciją Račkauskai realizuoja keliais būdais. Anot Jokūbo, nemažai žmonių atvyksta įsigyti duonos ar makaronų ir į patį ūkį.
„Ūkyje esančioje parduotuvėlėje turime viso grūdo miltus, makaronus, bemielę naminę duoną, o taip pat ir desertinę duoną su vaisiais ir moliūgų sėklomis kepame. Turime ir grissini lazdeles su sūriu ir kmynais. Mes vežame į dvi parduotuvėles – viena Šilalėje, kita Pagramantyje, bet dauguma vietinių tiek iš Tauragės, tiek iš Šilalės atvyksta į vietą įsigyti arba pasiskambina paklausti, o gal galite iškepti, užsisako. Vežu ir kolegoms į Vilnių.
Kartais žmonės rašo, ar galiu atvežti į Kauną, tai sekmadieniais užvežu. Mes taip pat esame platformoje ir „Kaimas į namus“, kur vartotojai produkciją gali užsisakyti tiesiai iš ūkio“, – apie realizavimo galimybes kalbėjo pašnekovas.
„Žaliojo ūkio“ šeimininkas Jokūbas tikina, kad ūkyje gaminami makaronai ar duona nėra žymiai brangesni, nei įprastai perkame parduotuvėje. Beje, duona yra paženklinta rakto skylutės ženklu ir tai reiškia, kad tai yra sveikatai palankus produktas. Ateityje planuojama šio ženklinimo siekti ir makaronų produkcijai.
Tarp miesto ir kaimo: iš darbo Vilniuje kiekvieną savaitgalį laukia kelionė į ūkį
Kauno technologijos universitete Maisto technologiją ir inžineriją baigęs J. Račkauskas Vilniuje dirba maisto ingredientų gamybos kompanijoje, o kiekvieną savaitgalį traukia į Tauragės rajone esančius namus ir ūkį. Kaip tikina vyras, tokį ūkį įmanoma plėtoti tik visai šeimai suvienijus jėgas.
„Stengiamės viską tarpusavyje susiplanuoti. Vieną dalį darau aš, taip pat padeda brolis, grįžta iš Kauno. Kaip šeimos kooperatyvas, kuriame visi turime savų darbų, deriname skirtingas žinias, kas mokslines, kas technikoje, kas elektronikoje daugiau išmano. Tos įvairios žinios labai padeda vystyti procesus ūkyje“, – apie šeimos darbų pasidalijimo svarbą kalbėjo Jokūbas.
Paklaustas apie tai, kur visgi mieliau būti – mieste ar kaime, Jokūbas tikina, kad abi vietos turi savo pliusų ir minusų, tačiau kaime mieliau.
„Ką matome iš įvykusių keleto praėjusių metų patirčių, tai visi vis tiek mes grįžtame į kaimą prie tos žemės, norime įsižeminti. Dabar arčiau širdies yra pats kaimas, nes savas kiemas, erdvė, žolė, žemė. Gali užsiauginti pats sau ir daržovių. Mieste balkone neprisiauginsi, kad galėtum visus metus valgyti“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
